„Šiuo metu vis dar vyksta aktyvios diskusijos, konsultacijos su koalicijos partneriais ir dar kol kas nesame sutarę dėl konkretaus laiko, bet tikimės artimiausiu metu. Labai tikiuosi, kad gegužės mėnesį“, – Eltai sakė Laisvės partijai priklausantis parlamentaras.

T. V. Raskevičiaus teigimu, šiuo metu dar nėra aišku dėl parlamentarų palaikymo, mat pritarimą parodys tik balsavimas.

„Tikrai ties tuo klausimu aktyviai dirbame, bet aiškų palaikymą parodys tik balsavimas Seime. Dabar stengiamės kiek įmanoma būti labiau užtikrinti dėl projekto sėkmės pateikimo stadijoje“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Vis dėlto T. V. Raskevičius patikina, jei įstatymo nepavyktų pateikti dar gegužės mėnesį, Seimo pavasario sesijos darbų programoje Partnerystės įstatymas tikrai bus pateiktas.

Iki pavasario sesijos pabaigos tai tikrai bus, nes iškovojus moralinę Širinskienės teisę teikti Partnerystės įstatymą ir ja nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas.

„Iki pavasario sesijos pabaigos tai tikrai bus, nes iškovojus moralinę Širinskienės teisę teikti Partnerystės įstatymą ir ja nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas Partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos.

Seimo narė Agnė Širinskienė iš pavasario sesijos darbotvarkės pasiūlė išbraukti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą Partnerystės įstatymą, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.

Visgi A. Širinskienei iš pavasario sesijos darbų programos nepavyko išbraukti Laisvės frakcijos siūlomo Partnerystės įstatymo projekto.

Parlamentarė įregistravo tai numatantį pasiūlymą nutarimo  projektui dėl  Seimo pavasario sesijos darbų programos patvirtinimo.

Pasak pasiūlymo autorės A. Širinskienės, reprezentatyvios apklausos rodo, kad bandymai sureguliuoti partnerystės teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę.

„Partnerystės įteisinimui nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Dėl to, esant geopolitinėms įtampoms, kai Europoje vyksta karas, ir siekiant toliau nepriešinti visuomenės grupių tarpusavyje, siūlytina pakeisti  Seimo pavasario sesijos darbų programą, atsisakant partnerystės teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų“,– savo pasiūlymą argumentuoja A. Širinskienė.

Dar neįregistruotas Partnerystės įstatymo projektas  ir jo lydimieji teisės aktai  yra įrašyti pavasario sesijos darbų programoje prie Laisvės frakcijos siūlomų projektų.  

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Sureagavo T. V. Raskevičius

Iš artėjančios Seimo pavasario sesijos darbų programos Lietuvos regionų frakcijos narei A. Širinskienei pasiūlius išbraukti Partnerystės įstatymo projektą, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad galutinį sprendimą dėl įstatymo įtraukimo į Seimo sesiją parlamentarai ketina priimti šį ketvirtadienį. T. V. Raskevičius akcentuoja, kad Laisvės frakcija sieks suburti maksimalų palaikymą, kad įstatymas būtų ne tik įtrauktas į darbotvarkę, tačiau ir priimtas.

„Širinskienė registravo siūlymą jį išbraukti, tai Seimas ketvirtadienį dėl to spręs. Bet ateidama į Seimą Laisvės partija atsinešė idėjas, kurios priartintų Lietuvą prie vakarietiškų vertybių ir kuo labiau atitolintų mūsų valstybę nuo Kremliaus ideologijos. Man atrodo, kad, atsižvelgus į pastarųjų dienų aplinkybes, į karo kontekstą, negalime leisti, kad pagrindinės mūsų partijos programinės temos taptų vidaus ar išorės priešiškų jėgų įrankiu, didinant susipriešinimą mūsų visuomenėje“, – antradienį Eltai teigė T. V. Raskevičius.

Ateidama į Seimą Laisvės partija atsinešė idėjas, kurios priartintų Lietuvą prie vakarietiškų vertybių ir kuo labiau atitolintų mūsų valstybę nuo Kremliaus ideologijos.

T. V. Raskevičiaus teigimu, Partnerystės įstatymo priėmimas priartintų Lietuvą prie vakarietiškų ir demokratinių vertybių, o tai ypač svarbu dabartiniame kontekste.

„Partnerystės įstatymas pavasario sesijoje tikrai bus, ir aš kaip politikas, ir Laisvės frakcija sieks, kad aplink jį maksimaliai vienytųsi žmonės, politikai, kurie pasisako už kuo daugiau vakarietiškas ir demokratines vertybes Lietuvoje“, – teigė T. V. Raskevičius.

Be to, numatoma, kad naujajame projekte bus pakeitimų, tačiau, T. V. Raskevičius teigia, kad apie juos bus galima kalbėtis tik įregistravus siūlymą.

„Bus siūlomi tam tikri pakeitimai, nebus identiškas toks, koks buvo registruotas praėjusį pavasarį, o apie konkrečius pasiūlymus galėsime kalbėti plačiau, kai projektas bus užregistruotas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad dar neįregistruotas Partnerystės įstatymo projektas ir jo lydimieji teisės aktai yra įrašyti pavasario sesijos darbų programoje prie Laisvės frakcijos siūlomų projektų.

Tačiau antradienį A. Širinskienė pasiūlė išbraukti Partnerystės įstatymo projektą ir lydinčius teisės aktus. Pasak pasiūlymo autorės A. Širinskienės, reprezentatyvios apklausos rodo, kad bandymai sureguliuoti partnerystės teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę.

Kiek anksčiau neįtraukti Partnerystės įstatymo į pavasario Seimo sesiją paragino ir konservatoriai. Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė, kad liberalai, prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, turėtų atidėti priešpriešą visuomenėje galinčių sukelti klausimų.

Tačiau LSDP atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas tikina, kad pastaruoju metu partijoje kaip tik matomos augimo tendencijos. Visgi jis taip pat sutiko, kad kai kurių Seimo socialdemokratų sprendimas nepalaikyti Partnerystės įstatymo buvo prieštaraujantis programinėms nuostatoms.

Vilniaus socialdemokratų suburtai „Momentum Vilnius“ grupei, kurios tikslas sukurti progresyvų LSDP veidą, anksčiau vadovavęs Povilas Šimonėlis savo feisbuko paskyroje teigė, kad iš partijos pasitraukia dėl socialdemokratų vykdomos dešiniosios politikos bei lyderių, kuriais būtų galima sekti, stokos. Tuo tarpu daugiau nei 10 metų LSDP veikęs Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis tvirtino, kad balsavimas dėl Partnerystės įstatymo buvo „paskutinis lašas“, paskatinęs palikti partiją.

„Partnerystės įstatymo projekto pateikimo kontekste supratau, kad didesnei daliai LSDP narių, nuoširdžiai remtiems atstovams Seime, esu mažiau žmogus. LSDP, kuri save priskiria Europos progresyviųjų komandai, balsuodami pralenkė net konservatoriai. Man gėda ir apmaudu, nes išpažįstantys tikrąsias kairiąsias vertybes dešimtmečiais nediskutuoja dėl žmogaus teisių“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Rudomanskis.

Prieš 10 metų partijoje vyravo homofobinės nuotaikos

Kaip teigia Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, atėjus į partiją jis buvo pasitiktas homofobiškomis nuotaikomis, tačiau A. Rudomanskis pabrėžia, kad,nepaisant to, jis visą laiką tvirtai siekė populiarinti socialdemokratines vertybes LSDP.

„Išeinu iš LSDP partijos. Daugiau negu 10 metų aktyvios veiklos, nepaisant homofobiško sutikimo jau pirmąją priėmimo į organizaciją dieną. Būdamas partijoje nuosekliai skatinau partijos kolegas atrasti ir suprasti socialdemokratines vertybes – laisvę, lygybę ir solidarumą“, – teigė TJA pirmininkas.

Pasak jo, partijos pirmininku tapus Gintautui Paluckui, situacija partijoje ėmė gerėti, tačiau pastarajam atsistatydinus, persilaužimas partijoje galiausiai vis vien neįvyko.

Tokios tendencijos, kad iš partijos labai išeidinėtų žmonės nėra.

Leonardas Marcinkevičius„Man asmeniškai ne kartą teko atlaikyti mano ar man brangių žmonių atžvilgiu skleidžiamą neapykantą, šlykščias apkalbas, tyčinius blokavimus siekiant įgyvendinti veiklą partijoje ir pan. Gintautui Paluckui tapus pirmininku, kultūra partijoje pradėjo gerėti, tačiau, deja, persilaužimas neįvyko“, – mano A. Rudomanskis.

LSDP atsakingasis sekretorius: programinių nuostatų nesilaikymas – netoleruotinas

Komentuodamas pastaruosius partijos narių pasitraukimus, LSDP atsakingasis sekretorius J. Pankauskas gailėjosi, kad šiuo metu kai kurie asmenys pasirinko pasitraukimą. Jis sutiko, kad pasitraukę asmenys buvo nuoseklūs, kairiąsias vertybes ginantys socialdemokratai, tačiau tuo pačiu išreiškė viltį, kad visi partijoje esantys nariai prie partijos nusprendė prisijungti dėl idėjos.

„Iš tikrųjų buvo keletas narių, kurie pareiškė viešai, kad išstoja iš partijos. Aišku, pirmiausia tai labai gaila dėl idėjinių narių. Tačiau aš tikiuosi ir viliuosi, kad visi 15 tūkst. į mūsų partiją atėjusių narių prisijungė dėl idėjos ir kairumo. Tie keletas žmonių, kurie išstojo, yra puikiai pažįstami. Labai gaila, kad išstojo ir pasirinko šiuo momentu tokį kelią“, – Eltai kalbėjo J. Pankauskas.

LSDP atstovas pažymėjo, kad nepaisant kelių asmenų pasitraukimo, jis įžvelgia priešingas tendencijas – prie partijos po europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės pergalės prisijungė daugiau žmonių negu ją paliko.

„Tokios tendencijos, kad iš partijos labai išeidinėtų žmonės nėra. Atvirkščiai, po pastarųjų pirmininko rinkimų, kada buvo išrinkta Vilija Blinkevičiūtė, pamatėme, kad per pastarąją savaitę į partiją įstojo trylika žmonių“, – tvirtino J. Pankauskas.

Jis patikino, kad dalis žmonių iš partijos pasitraukė būtent po balsavimo dėl Partnerystės įstatymo.

„Kažkiek žmonių išeina galbūt ir dėl tam tikrų pastarųjų sprendimų, kurie Seime buvo priimti ar atmesti, o šiaip ateinančių žmonių į partiją daugėja“, – sakė jis, kartu pabrėždamas, kad programinių nuostatų nesilaikymas yra netoleruotinas.

„Šiaip esu atsakingasis sekretorius. Esu atsakingas už procesus partijoje, susijusius su ūkiniais, o ne politiniais reikalais, bet, aišku, esu kairiųjų pažiūrų. Šioje vietoje aš labai griežtai žiūriu, ką mes esame pažadėję ir konstatavę savo programoje. Žmogaus teisių, vertybinių dalykų reikia laikytis, aš jų laikausi ir tikrai nesuprantu bičiulių, kurie pasirašo, pritaria programai, bet po to tam tikrų nuostatų išsižada ir nesilaiko. Tai yra elementariai netoleruotina“, – tikino J. Pankauskas.

Pavieniai socialdemokratų skyriai skatino priešintis „genderizmui“

Tuo tarpu partijos jaunųjų narių suburtai „Momentum Vilnius“ grupei anksčiau vadovavęs P. Šimonėlis tvirtina, kad iš pirmininko pareigų pasitraukus G. Paluckui LSDP nusisuko nuo savo programinių nuostatų, partijos jaunimo organizacija tapo butaforine ir liberalia, o naujoji pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė visas problemas sprendžia tiesiog ragindama daugiau diskutuoti. Pasak jo, vyresni LSDP nariai ne kartą šmeižė jaunuosius „Momentum“ grupės narius. Jaunojo socialdemokrato teigimu, priekaištus „Momentum“ grupei yra išsakęs ir pastaruosius pirmininko rinkimus pralaimėjęs europarlamentaras Juozas Olekas bei partijos garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis.

„Partija, kurioje sprendimus priiminėja intrigantai, o paprastas narys yra beteisis, partija, kurioje pavieniai skyriai reikalauja priešintis „genderizmui“ ir konservatyvus Vilniaus skyrius, kurio pirmininkas Povilas Pinelis sako, kad ir taip jau per daug orientuojamasi į „hipsterius“ (...) mumis piktinosi dinozauras Andriukaitis. Mus apšmeižė auksinių šaukštų Juozas Olekas“, – tvirtino P. Šimonėlis.

Jo teigimu, dalis socialdemokratų frakcijai Seime priklausančių narių kur kas geriau pritaptų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ar netgi 5 proc. barjero Seimo rinkimuose neperžengusios konservatyvios „Nacionalinio susivienijimo“ partijos gretose.

„Reitingai kartais kyla, kartais leidžiasi, bet o koks skirtumas, kai nors ir laimi savivaldos rinkimus, bendrai pažiūrėjus visur vykdoma dešinioji politika, kai sudarai frakciją Seime su žmonėmis, kurie labai organiškai žiūrėtųsi valstiečių gretose ar gal net kokiam „Nacionaliniam susivienijime“, jei jie būtų praėję rinkimuose 5 procentų barjerą“, – tvirtino jis, kartu pažymėdamas, kad Lietuvai reikalinga kairiąsias pažiūras nuosekliai ginanti politinė jėga.

„Mūsų šaliai reikia naujų, tikrų kairiųjų jėgų, kurių dalimi norėčiau tapti, kurioms nebūtų gaila aukoti savo laiko, kuriomis tikėčiau“, – apibendrino LSDP palikęs P. Šimonėlis.

ELTA primena, kad Seime praėjusį antradienį jau pateikimo stadijoje dviejų balsų skirtumu atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.

Partnerystės projekto nepalaikė penki socialdemokratų frakcijos nariai: Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė, Tomas Bičiūnas ir Liudas Jonaitis.

Įveikus pateikimo stadiją parlamente, įstatymas toliau būtų svarstomas komitetuose. Kartu su projektu pateiktas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas, kurį priėmus, partnerystę galėtų sudaryti tik skirtingų lyčių poros.

Lyčiai neutralios Partnerystės projekto iniciatoriai teigia, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai.

Parengtame įstatymo projekte taip pat numatoma leisti pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat projekte numatoma galimybė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.

„Darbietis“ siūlo Partnerystės institutą taikyti tik skirtingų lyčių porų santykiams

Seime kartu įregistruotas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas Partnerystės projektui, kurio esmė – panaikinti lyties neutralumą šiame institute. Jeigu šis „darbiečio“ pasiūlymas sulauktų parlamentarų palaikymo pateikimo metu, komitetuose toliau kartu būtų svarstoma ir galimybė priimti įstatymą, kuriuo partnerystę sudaryti galėtų tik heteroseksualios poros. Šis siūlymas teikiamas argumentuojant Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų išsaugojimo poreikiu.

„Pasiūlymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta šeimos instituto paskirtis ir reikšmė, nuostatų įtvirtinimą Partnerystės įstatyme“, - rašoma kartu su Partnerystės projektu įregistruotame A. Palionio pasiūlyme.

Visgi  Laisvės frakcijos narys ir vienas iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Žmogaus teisių konvencijai prieštarauja ne jo pateiktas projektas, o būtent „darbiečio“ pasiūlymas.

„Kalbant apie registruotos partnerystės institutą išimtinai skirtingų lyčių poroms, yra 2013 metais Europos žmogaus teisių teismas priėmęs sprendimą „Vallianatos prieš Graikiją“, kur aiškiai yra pasakęs, kad Lietuvoje numatyta galimybė Civiliniame kodekse partnerystę sudaryti tik vyrui ir moteriai galimai prieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai“, - Eltai sakė T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, kad šis A. Palionio siūlymas būtų nesuderinamas ir su mūsų šalies Konstitucija.

„Taip pat toks kolegų siūlymas nesuderinamas ir su Konstitucinio Teismo 2019 metų nutarimu, kuriame yra detalizuojama šeimos sąvoka ir kalbama apie įvairių teisinių instrumentų apsaugą, galimą įvairioms šeimos rūšims ir formoms. Tai labai norėtųsi, kad kolegos teiktų teisiškai raštingus ir pagrįstus pasiūlymus“, - teigė Laisvės frakcijos narys.

ELTA primena, kad penktadienį įregistruotą įstatymą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas.