Odininkė, knygrišė, juvelyrė
Kauniečiai menininkai, kuriantys iš odos, susibūrę į aktyviai veikiančią grupę "DermArt", visai neseniai pakvietė į kūriniais gausią tarptautinę parodą "Žmogus gamtoje / Palikti ženklai" Birštono kurhauze, o štai odininkė R.Mielė – ir į personalinę parodą dailininkų itin pamėgtoje parodų erdvėje V.Kudirkos viešosios bibliotekos Senamiesčio padalinyje.
R.Mielės parodos "Pasakojimai spintoje" pavadinimą lėmė reali detalė – ruošiantis parodai, buvo laisva stiklinė spinta, joje ir eksponuojama didžiuma nedidelių, itin subtilių, kamerinio skambesio darbų, sukurtų iš odos ir papjė mašė technika. Tačiau atsiradus erdvei ant sienų, menininkė išnaudojo ir ją: čia savo vietą rado didesnės apimties kūriniai – "Jai – 99, Jam – 33" (oda, medis), "Lieptas 1936-ieji" (oda, medis), "Regėjimai" (oda, medis").
Net ir ant palangių galima pamatyti įdomius, netikėtus R.Mielės knygrišystės darbus, nes kaunietei odininkei toli gražu nesvetima knygrišystė, kurios technikas nuolat tobulina. Beje, menininkės sukurta / įrišta Kristijono Donelaičio "Metų" knyga, sukurta iš odos, papjė mašė technika ir odos dulkių, Švedijoje dalyvavusi parodoje, į Lietuvą nebesugrįžo – švedai ją nupirko. Tiesa, šioje parodoje galima pamatyti antrąjį "Metų" egzempliorių – jis eksponuojamas greta juvelyrikos dirbinių – kaklo papuošalų įvairiaspalvius perlamutrinius žirnius, odines ankštis yra įsigijusios nemažai moterų. Vėliau kurso draugas, kolega paskatino naudoti sidabrą, kuris menininkei atvėrė dar daugiau išraiškos galimybių.
Per parodos atidarymą R.Mielė akcentavo, kad parodai "Pasakojimai spintoje" kūrinius inspiravo klasės draugo Žilvaro Braznausko parašytos knygos – "Legionas – mano tėvynė" ir "Vandenyne", ypač pastaroji: du žmogeliukai, įmerkę kojas į vandenyną puikuojasi ir ant parodos plakato.
Jaukios būtybėlės
Parodos kūrinius suprasti galima ir neskaičius minėtų knygų – autorės darbai universalūs, neiliustratyvūs ir nėra prisirišę prie konkrečių pasakojimų, tad jie lengvai ir greitai apsigyvena kiekvieno žiūrovo kontekstuose.
Ypač patraukia nepretenzingi, paprastučiai pilki nedidukai žmogeliai (savotiški pasakojimų spintoje lyriniai subjektai), sukurti iš odos ir papjė mašė technika – žvejojantys, žaidžiantys futbolą, lipantys į kalną, sėdintys ant mėnulio ar žvaigždės, jaukiai, tarsi šeimyninei nuotraukai išsirikiavę, susikaupę žvelgiantys į šulinį. Jie išties tarsi apsigyvenę mūsų spintose, tarsi mūsų miniatiūrinės kopijos – ar mūsų susikurti baubukai, svajonių būtybės, gyvenantys čia pat ir vis dėlto paraleliniuose pasauliuose.
Neišryškintų kūno linijų, panašių veidų pilkos mažytės būtybės pasakoja apie, regis, paprastus dalykus, tačiau savotiškai nuasmeninti jie sugeba pasakyti kur kas daugiau, gal dėl to, kad kalba neįmantriai, minimalistiškai ir ypač vaizdžiai, į juos žvelgiant negali nesišypsoti ir net nežinia kodėl – būtybėlės tokios jaukios, kad norėtųsi parsinešti namo, kad neužsimirštų paprastumo žavesys ir išmintis. Kita vertus, nejučia susimąstai, kad visai gali būti, jog jos ir taip gyvena mūsų spintose, tik mes jų nematome, neregime, o štai R.Mielei pavyksta juos išvysti.
Mūsų susikurti baubukai ar svajonių būtybės, gyvenantys čia pat ir vis dėlto paraleliniuose pasauliuose.
Paprasta ir fundamentalu
Dar besimokydama Kauno 44-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – VDU "Rasos" gimnazija) R.Mielė lankė ir baigė A.Martinaičio keturmetę dailės mokyklą, vėliau – tuometį S.Žuko technikumą (dabar – J.Vienožinskio menų kolegija), po pastarojo odos specialybės įgūdžius tobulino Estijos dailės akademijoje, kurią ir baigė, yra aktyvi parodų dalyvė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narė.
Birštone šiuo metu vykstančioje parodoje "Žmogus gamtoje / Palikti ženklai" ji eksponuoja nemažos apimties jautrų, filosofinį kūrinį "100-mečiai, 50-mečiai, 10-mečiai", kuriame ant medžio žievės tarsi įsispaudusios iš odos sukurtos šimtamečio, penkiasdešimtmečio ir dešimties metų vaiko rankos – tarsi medį glostančios ir saugančios, tarsi su juo "kalbančios", tarsi su juo susiliejančios.
R.Mielė – jautri, subtili ir tyli menininkė, turbūt neatsitiktinai ir jos "Pasakojimų spintoje" mažučiai personažai yra reikšmingi tik tiek, kiek perduodamas pasakojimas, emocija, mintis, kuri visada yra gili, filosofinė, poetiška.
Skulptūriški mažosios plastikos darbai kalba apie kasdienybę ir ne tiek apie jos žavesį, kiek išmintį – kūriniai tarsi perduoda paprastų dalykų skaidrumą ir drauge – fundamentalumą. Štai žiūrintys į šulinį ne tik susirūpinę dėl vandens: jie, regis, žvelgia į pačią esmę, į vandens / šulinio simboliu perteikiamą gylį ir byloja žinią, kuri gyvybiškai svarbi, kelianti filosofinius klausimus. Ir jeigu čia yra tik vienas iš "pasakojimų spintoje", tai greičiausiai mes visi gyvename vienokiose ar kitokiose spintose.
Kas? R.Mielės kūrinių paroda "Pasakojimai spintoje".
Kur? Kauno V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18).
Kada? veikia iki spalio 31 d.
