Čia taip pat galima rasti visas ankstesnes pasakas bei kitus įrašus su vertimu į gestų kalbą, praneša Kauno apskrities viešoji biblioteka.
Naują dešimtuką pasakų į gestų kalbą vertė Arnoldas Matulis, vaizdo įrašų iliustracijas kūrė dailininkė Roberta Mašidlauskytė, projekto vadovė – KAVB Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Ieva Birmantaitė.
Pasakų gestų kalba įrašymai prasidėjo dar 2015 metais, kai Kauno apskrities viešosios bibliotekos komanda ir klausos negalią turinčių asmenų bendruomenė ėmėsi šios iniciatyvos. Tuomet iš Kultūros tarybos gavus dalinį finansavimą, buvo sukurti pirmieji Lietuvoje pasakų gestų kalba vaizdo įrašai klausos negalią turintiems vaikams.
Bibliotekininkų teigimu, naujų pasakų poreikį ne kartą išreiškė klausos negalią turinčių asmenų bendruomenės atstovai, todėl ieškota galimybių (žinoma, ir finansavimo šaltinių) šią veiklą tęsti. Pernai, bibliotekai pasinaudojus aukojimo portalo aukok.lt galimybe, paramą gauti iš kiekvieno norinčiojo prisidėti prie tokių pasakų kūrimo, buvo sukurtos dar 8 pasakos gestų kalbą.
Šių metų rugpjūtį baigtas įgyvendinti trečiasis Kultūros tarybos iš dalies finansuotas projektas „Pasakos gestų kalba“, – archyvas papildytas dar dešimčia naujų užsienio šalių pasakų įrašų gestų kalba. Kad pasakos vertimas būtų sklandus, įtaigus, reikalingas pasiruošimas ir ne viena repeticija.
Klausos negalią turinčių asmenų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba, todėl visa informacija, tekstas ar pasakos, pateiktos šia kalba, ne tik vaikams, bet ir apskritai visiems, negalintiems girdėti geriau suprantamos negu perskaitytos lietuvių rašytine kalba. Lietuvių gestų kalbos pamatas – veido mimika, kūno kalba ir gestų kalbos gramatika. Visa tai kurčiam vaikui teikia aiškumo, kai tuo tarpu rašytinis tekstas traktuojamas kaip „negyvas“.
Pasak specialistų, pasakos svarbios vaiko asmenybės vystymuisi. Jos pasiūlo naujus mąstymo ir veiklos pavyzdžius, padeda pažinti ir suprasti kitų ir savo poelgių motyvus, išmokti savikontrolės, išreikšti norus bei siekti tikslų. Deja, devyni iš dešimties vaikų su klausos negalia gimsta ir auga girdinčiųjų tėvų šeimoje. Retas girdintis tėvas ima mokytis lietuvių gestų kalbos, todėl klausos negalią turintiems vaikams jie negeba sekti pasakų.
Kauno bibliotekininkai viliasi, kad šie įrašai galės pasitarnauti ir kaip mokomoji priemonė tėvams (kitiems artimiesiems), norintiems išmokti sekti pasakas savo vaikams, tokiu būdu padės stiprinti šeimų su kurčiaisiais vaikais tarpusavio ryšį. Neabejotinai didžiausią poveikį vaikui daro būtent pasakos, sekamos tėvų, senelių. Tai ypač svarbu ankstyvuoju vaiko raidos etapu, kai vaikas dar nemoka skaityti. Tėvai ar globėjai, apsiribodami tik buitiniu komunikavimu gestų kalba, negeba perteikti literatūrinės pasakų kalbos.
