Virusinis hepatitas C (HCV) – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. Virusinio hepatito C infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HCV liga žmogus. Pagrindinis infekcijos rezervuaras – lėtinės bei besimptomės ūminės infekcijos formos.

Hepatito C virusas perduodamas: vartojant švirkščiamus narkotikus, medicininių procedūrų metu, grožio paslaugų metu, buityje.

Virusinio hepatito C klinika dažniausiai pasireiškia praėjus vidutiniškai 7-8 savaitėms nuo užsikrėtimo, ji gali būti besimptomė arba simptominė: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai, vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Dauguma (60-80 %) žmonių, užsikrėtusių HCV, nejaučia jokių ligos simptomų. Apie 80% užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Šiuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10-20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20-30 % ligonių susiformuoja kepenų cirozė, 1-4 % ligonių diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.

Epidemiologinė situacija

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis hepatito C virusu infekuoti apie 170 mln. žmonių pasaulyje. Kasmet nustatoma 3-4 mln. naujų šios ligos atvejų. Manoma, kad lėtiniu hepatitu C serga apie 3 % pasaulio gyventojų. Lietuvoje, užsikrėtusių HCV, gali būti apie 50-70 tūkst. žmonių, kurie sudaro minėtos infekcijos rezervuarą visuomenėje. Lietuvoje ir Kauno apskrityje stebimas sergamumo ūminiu virusiniu hepatitu C mažėjimas. Lietuvoje susirgimo atvejų mažėjo nuo 128 (sergamumo rodiklis 0,38/10000 gyv.) 2002 metais iki 16 atvejų (sergamumo rodiklis 0,06/10000 gyv.) 2016 metais. Kauno apskrityje 2002 - 2016 metais mažiausiai atvejų nustatyta - po 6 (sergamumo rodiklis 0,1/10000 gyv.) 2007 bei 2012 m., daugiausiai - 20 (sergamumo rodiklis 0,3/10000 gyv.) atvejų nustatyta 2013 m. 2016 m Lietuvoje. ūminio HCV nustatyta 16 atvejų, Kauno apskrityje - penki atvejai.

Profilaktika

- nevartoti švirkščiamųjų narkotikų;

- saugus medicininių bei grožio paslaugų atlikimas;

- nesinaudoti galimai infekuoto kito žmogaus krauju ar kitomis organizmo išskyromis užterštomis asmeninės higienos priemonėmis;

- Siekiant išvengti HCV išplitimo per kraują, teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai atliekami kraujo bei organų donorų kraujo tyrimai dėl HCV sukėlėjo nustatymo.

Vakcinos prieš hepatito C virusą nėra. Lietuvoje kraujo donorų kraujas bei organai dėl hepatito C tiriami nuo 1993 metų, todėl asmenims, kuriems kraujo perpylimo procedūra ar organų transplantacija buvo atlikta iki 1993 metų bei asmenims, turėjusiems rizikos užsikrėsti, rekomenduojama (nors ir nejaučiant klinikinių simptomų) išsitirti dėl hepatito C viruso nešiojimo. Taip pat nedelsiant būtina kreiptis šeimos gydytoją (gydytoją infektologą ar gastroenterologą) pajutus silpnumą, pykinimą, esant vėmimui bei blogam apetitui, kartumui burnoje, dešiniosios pašonės bei sąnarių skausmui, patamsėjus šlapimui, pašviesėjus išmatoms.