Komanda nebijo iššūkių

Kokie iššūkiai kyla dirbant radijo stotyje, kaip keičiasi santykis su klausytojais, ko reikia siekiant išlikti žinoma ir klausoma radijo stotimi – tokiomis mintimis dalijasi radijo stoties TAU komanda.

"25 metai yra išties ilgas laikas. Mes labai džiaugiamės galėdami jau tiek metų būti su savo klausytojais. Kad ir kaip būtų, po visu tuo džiaugsmu slypi ir galybė sunkaus darbo. Šiais laikais aplink mus viskas keičiasi labai sparčiai, todėl ir mes, kaip radijo stotis, turime būti lankstūs bei greitai reaguojantys į aplinkos pokyčius", – pasakojo ilgametis radijo stoties TAU vadovas Audrius Kepežinskas.

Pasak jo, siekiant dirbti kokybiškai ir efektyviai vienas svarbiausių dalykų yra stipri, iššūkių nebijanti komanda. "Kolektyvo tarpusavio susidirbimas ir pasitikėjimas vieni kitais neleidžia stovėti vietoje. Atsiradus bet kokiai problemai, ją sprendžiame visi drauge, nes suprantame, kad esame komanda ir tik taip galime susidoroti su atsiradusiais iššūkiais bei žengti pirmyn", – pasakojo A.Kepežinskas.

Karštoji linija

Paklausus apie laidų turinį ir jų įgyvendinimą situaciją komentuoja radijo stoties TAU programų vadovas Darius Giedraitis: "Klausytojo interesas yra kertinis akmuo. Mes esame Kauno regiono banga, todėl savo klausytojams suteikiame išskirtinai daug informacijos apie Kauno regione vykstančius dalykus. Kiekvieną kartą sukūrę naują rubriką ją testuojame, stebime, kaip į ją reaguoja klausytojai, nes jie yra pagrindinis mūsų teisėjas."

Šiais laikais aplink mus viskas keičiasi labai sparčiai, todėl ir mes, kaip radijo stotis, turime būti lankstūs ir greitai reaguojantys į aplinkos pokyčiu.

Radijo imtuvas – ne vienintelė priemonė, kuria galima klausytis radijo stoties TAU.

"Mus galima girdėti bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo paros metu!" – džiaugėsi ryto laidos "Gera gyventi" vedėja ir komunikacijos skyriaus atstovė Milda Rutkauskaitė.

Šiais laikais aplink mus viskas keičiasi labai sparčiai, todėl ir mes, kaip radijo stotis, turime būti lankstūs ir greitai reaguojantys į aplinkos pokyčiu

"Jei neturi radijo imtuvo ar nesi šalia kompiuterio, gali mūsų klausytis per savo išmanųjį telefoną. Viskas, ką reikia padaryti, tai atsisiųsti mūsų programėlę į mobilųjį ir tuomet jau pakanka vieno mygtuko paspaudimo norint mus išgirsti", – su šypsena veide tęsė savo mintis Milda.

"Oi... Čia būna visko. Kiekviena rubrika reikalauja pasiruošimo, bet dirbant radijuje išmoksti be proto daug dalykų. Prisimenu savo pirmas laidas, kai kalbėjau drebančiu balsu, tačiau laukui bėgant išmoksti pajausti klausytoją, įvertini savo gebėjimus ir jauti nuolatinį tobulėjimą", – įspūdžiais apie darbą radijo stotyje TAU dalijosi vakaro laidų vedėjas Rytis Jačėnas.

"Man patinka dirbti vakarais. SMS karštojoje linijoje yra labai daug bendraujama su klausytojais, kiekvienas vakaras būna vis kitoks ir su monotonija čia tikrai nesusidursi", – kolegą papildė laidų vedėja Violeta Keturakytė.

Nuo ankstyvo ryto

Ryto laidos vedėja Milda sakė, kad svarbiausia yra neprarasti atsakomybės jausmo: "Klausytojai jaučia viską: tavo nuotaiką, nusiteikimą bei pasiruošimą ir tai nulemia labai daug. Jaučiu atsakomybę už gerą klausytojų nuotaiką, todėl kiekvieną rytą stengiuosi į darbą atvykti pailsėjusi, o prieš pasakant bet kokį žodį esu linkusi jį gerai apgalvoti."

Visi vedėjai vienbalsiai sutinka, kad nėra geresnio įvertinimo už teigiamus klausytojų atsiliepimus. "Kai ryte į studiją paskambina klausytojai tam, kad padėkotų už nuotaikingą laidą, tau pačiam diena tampa tūkstantį kartų geresnė", – įspūdžiais dalijosi vedėja Milda.

Radijo stoties TAU programa kiekvieną darbo dienos rytą prasideda 7 val. ir savo klausytojus įvairiausiomis rubrikos džiugina iki pat vėlyvos nakties. Ryto laida "Gera gyventi" dovanoja energijos užtaisą gerai dienos pradžiai, laida "Pakeliui namo" klausytojus informuoja apie eismo sąlygas Kauno regione, o SMS karštojoje linijoje kiekvienas klausytojas, rašydamas pažinčių žinutes, gali atrasti savo antrąją pusę.

Vidinio gyvenimo akimirkomis, anekdotais ir kita aktualia informacija radijo stotis TAU aktyviai dalijasi savo socialinių tinklų paskyrose. Žinomiausia Kauno regiono banga 25-ojo gimtadienio ir vakar buvusios Pasaulinės radijo dienos progomis dėkoja savo klausytojams, taip pat ateityje žada išlikti tokia pat jaunatviška, entuziastinga bei dovanojančia dar daugiau malonių staigmenų.

Dauguma tai daro per imtuvą, o internetu ar mobiliajame telefone radijo klausosi jaunesni žmonės.

Devyni iš 10 suaugusių žmonių pasaulyje kiekvieną savaitę klausosi radijo. Apklausos rodo, kad dažniausiai radijas veikia namuose arba automobilyje. Nors, regis, gyvename interneto amžiuje, daugiau kaip pusė planetos gyventojų prieigos prie interneto dar neturi, todėl radijas tebėra prieinamiausia žiniasklaidos priemonė, ypač – skurdesnėse pasaulio šalyse.

Siekdami išlaikyti ryšį, ypač – su jaunesniais klausytojais, redaktoriai ieško naujų būdų įtraukti juos į laidų kūrimą. Kai kurie transliuoja telefonais įrašytus ir atsiųstus komentarus, kiti ieško pašnekovų socialiniuose tinkluose.

O Norvegija šiemet įeis į radijo istoriją kaip pirmoji, atsisakiusi transliacijų FM siųstuvais ir visiškai perėjusi prie skaitmeninio radijo formato. Pirmasis šalies regionas atjungtas sausio pradžioje, o antrasis – praėjusią savaitę.

Šiemet pasaulinės radijo dienos šūkis – „Radijas – tai tu“.

Šeštadienį minima Pasaulinė radijo diena. Statistikų teigimu, Lietuvoje ši žiniasklaidos priemonė išlieka ir populiari, ir įtakinga.

Programų radijas kasmet transliuoja šimtus tūkstančių valandų, kurių didelė dalis – originalios laidos.

Visame pasaulyje radijas laikomas nebrangia, bet galinga komunikacijos priemone – vienu svarbiausių žinių šaltinių. Jis gali greitai pasiekti daugybę žmonių net atokiose vietovėse, įskaitant pažeidžiamus, neraštingus ir kenčiančius skurdą. Radijas leidžia pasisakyti, padeda skleisti naujas idėjas bei diskutuoti svarbiais klausimais.

Anot UNESCO, pasaulyje nesiliaujant konfliktams, taip pat dėl stichinių nelaimių, radijas ir šiemet bus svarbus, informuojant ekstremalių situacijų atvejais.

Skaičiuojama, kad europietis, klausydamasis radijo, per gyvenimą praleidžia vidutiniškai 9 metus. Tuo metu socialiniuose tinkluose naršo tik apie 4 mėnesius.

Eurobarometro duomenimis, dvigubai daugiau Europos Sąjungos gyventojų pasitiki radiju nei savo šalies vyriausybe.

Nors radijas keičiasi ir yra pasiekiamas ne tik imtuvais, bet ir telefone bei internetu, maždaug milijardas žmonių vis dar neturi galimybės jo klausytis.