Australijos mokslininkų vadovaujama komanda „perskaitė“ vandenyno temperatūros įrašus, išlikusius ilgai gyvenančių Karibų jūros pinčių kalcio karbonato skeletuose.

Tyrėjai nustatė, kad pramoninio laikotarpio atšilimas prasidėjo 19 amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje. Ši data atitinka tai, ko buvo galima tikėtis iš istorinių įrašų, tačiau daugiau kaip 70 metų anksčiau, nei rodo laivų atliekamų jūros paviršiaus temperatūros matavimų duomenys.

Vakarų Australijos universiteto profesorius Malcolmas McCullochas teigė, kad ši išvada rodo, jog pasaulinis atšilimas buvo nuvertintas maždaug 0,5 laipsnio Celsijaus, o tai reiškia, kad esame arčiau, nei manyta anksčiau, prie 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytos „leistinos ribos“ – 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio.

„Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimais, vidutinė pasaulio temperatūra iki 2020 m. turėjo būti pakilusi 1,2 laipsnio [Celsijaus], bet iš tikrųjų ji jau buvo 1,7 laipsnio [Celsijaus] aukštesnė nei ikipramoninėje eroje“, – antradienį paskelbtame pranešime teigė M. McCullochas.

„Jei dabartinis išmetamųjų teršalų kiekis išliks toks pat, vidutinė pasaulio temperatūra iki šio dešimtmečio pabaigos tikrai viršys 2 laipsnius [Celsijaus], o iki 2050 m. bus daugiau nei 2,5 laipsnio [Celsijaus] aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio lygį“, – pridūrė jis.

„Papildomą susirūpinimą kelia ir tyrimo metu nustatytas daug spartesnis sausumos atšilimas: manoma, kad iki 2050 m. vidutinė sausumos temperatūra bus maždaug 4 laipsniais [Celsijaus] aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą.

„Dabar pagrindinis iššūkis – išlaikyti pasaulinį atšilimą ne didesnį kaip 2 laipsniais [Celsijaus], todėl dar skubiau reikia perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki kito dešimtmečio pradžios ir tikrai ne vėliau kaip iki 2040 metų“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“.

Jo komentarai paskelbti po to, kai JT ataskaitoje dėl pasaulinių įsipareigojimų mažinti teršalų emisijas nustatyta, kad, užuot sumažinus teršalų kiekį, siekiant išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, jis „gerokai padidės“.

Tai rodo, kad „pasaulis eina katastrofišku keliu – į atšilimą 2,7 laipsnio“, sakė A. Guterresas.

Šis skaičius pažeistų Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytus temperatūros tikslus, kuriais siekiama, kad atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai pagal Celsijų ir, pageidautina, neviršytų 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

„Nesugebėjimas pasiekti šio tikslo reikš didžiulius žmonių gyvybių ir pragyvenimo šaltinių praradimus“, – sakė A. Guterresas.

Pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą valstybės įsipareigojo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir teikti pagalbą labiausiai klimato kaitos pažeidžiamoms šalims.

Tačiau rugpjūtį svarbiausia pasaulio klimato atšilimo institucija įspėjo žmoniją, kad vidutinė Žemės temperatūra bus 1,5 laipsnio aukštesnė jau 2030 metais, t. y. dešimtmečiu anksčiau, nei prognozuota vos prieš trejus metus.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija teigia, kad, norint pasiekti 1,5 laipsnio tikslą, iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti maždaug 45 proc. mažesnis nei 2010 metais.

Penktadienį JT pareiškė, kad pagal dabartinius 191 valstybės įsipareigojimus dešimtmečio pabaigoje teršalų kiekis bus 16 proc. didesnis nei 2010 metais, ir dėl to pasaulis galiausiai sušils 2,7 laipsnio.

„Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kinta neteisinga linkme“, – spaudos konferencijoje sakė JT klimato kaitos vadovė Patricia Espinosa.

Tačiau ji teigė, kad 113 šalių, įskaitant JAV ir ES, atnaujino savo įsipareigojimus, ir tai teikia „vilties prošvaistę“.

Pagal šiuos naujus įsipareigojimus, vadinamuosius nacionaliniu lygiu nustatytus įnašus, iki 2030 metų, palyginti su 2010-aisiais, jų išmetamų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas 12 proc.

„Bendra pasaulio vidutinė sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūra 2020 m. lapkritį buvo 0,97 laipsnio Celsijaus aukštesnė už XX a. vidurkį, kuris siekė 12,9 laipsnius pagal Celsijų“, – skelbia NOAA.

Už šių metų lapkritį šiltesnis buvo tik 2015 m. lapkritis, kuomet fiksuota 1,01 laipsniu Celsijaus aukštesnė temperatūra nei XX a. vidurkis.

Agentūros teigimu, 10 šilčiausių lapkričių buvo fiksuota nuo 2004 m., o penki patys šilčiausi lapkričiai – nuo 2013 m.

Pasak NOAA, gerokai šiltesnė nei įprastai temperatūra fiksuota Aliaskoje, JAV, Šiaurės Europoje, Šiaurės Azijoje, Australijoje, Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno šiaurėje, Beringo jūroje ir Antarktidoje.

Ypač didelį nerimą mokslininkams kelia Antarktidos vakarai, kur lapkričio temperatūra XX a. vidurkį šiemet viršijo net 3 laipsniais pagal Celsijų.

D. Trumpas, kuris trečią perrinkimo kampanijos turnė dieną atskrido į Sakramentą, nesutiko su valstijos pareigūnais, teigiančiais, kad klimato šiltėjimas nulemia vis didesnius miškų gaisrus, kurie šiemet nuo vasaros pradžios jau pareikalavo mažiausiai 35 gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.

„Jis pradės vėsti. Tiesiog stebėkite“, – sakė D. Trumpas.

„Norėčiau, kad mokslas su jumis sutiktų“, – paprieštaravo Kalifornijos gamtos išteklių agentūros vadovas Wade'as Crowfootas (Veidas Kroufutas).

D. Trumpas į tai atsakė: „Nemanau, kad mokslas iš tikrųjų žino.“

Atvykęs prezidentas taip pat pakartojo savo argumentą, kad gaisrai kyla dėl prasto miškų tvarkymo.

„Turi būti geras miškų tvarkymas“, – sakė jis.

„Kalbant apie miškus, kai medžiai nugriūva, jie per trumpą laiką, per maždaug pusantrų metų, labai išdžiūsta. Jie tampa kaip degtukas. Jie tiesiog sprogsta“, – pridūrė prezidentas.

Keliomis minutėmis anksčiau D. Trumpo varžovas lapkritį įvyksiančiuose rinkimuose, demokratų kandidatas Joe Bidenas (Džo Baidenas), pavadino prezidentą „klimato padegėju“, kurio perrinkimas būtų katastrofiškas aplinkai.

„Jei suteiksite klimato padegėjui dar ketverius metus Baltuosiuose rūmuose, kodėl reiktų stebėtis, jei degs daugiau Amerikos?“ – sakė J. Bidenas ir užsipuolė D. Trumpą už tai, kad šis „neprisiima atsakomybės“ už tebesitęsiančią miškų gaisrų krizę.

„Mums reikia prezidento, kuris gerbia mokslą, kuris supranta, kad klimato kaitos žala jau čia“, – pridūrė J. Bidenas, kuris kalbėjo Delavere šalies Rytų pakrantėje.

Dėl klimato kaitos stiprėja sausros, daugelyje regionų sukuriančios idealias sąlygas plisti nevaldomiems gaisrams, kurie padaro neregėto masto materialinių nuostolių ir žalos aplinkai.

Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose nuo vasaros pradžios jau išdegino daugiau kaip 2 mln. ha – plotą, maždaug atitinkantį Naujojo Džersio valstijos plotą. Pareigūnai nuogąstauja, kad per gaisrus žuvusių žmonių skaičius gali didėti.

Iš mažiausiai 35 nuo vasaros pradžios per gaisrus žuvusių žmonių 27 žuvo praėjusią savaitę.

D. Trumpas beveik nekomentavo gaisrų, pastarosiomis savaitėmis niokojusių miestus ir miestelius, todėl sulaukė kritikos, kad nepripažįsta šios krizės.

Prezidento apsilankymas Kalifornijoje truko vos kelias valandas; vėliau jis turėjo sugrįžti tęsti kampanijos turnė Arizonoje.

Dažnai net nesusimąstydami patys sprendžiame pasaulinio atšilimo problemą, pavyzdžiui, šiltindami būstą, LRT RADIJUI sako klimatologas Arūnas Bukantis. Žurnalistė V. Pilibaitytė siūlo dar vieną kovos su klimato kaita problemos sprendimą – iš nuosavų automobilių persėsti į viešąjį transportą. Pasak jos, išsivysčiusiomis šalimis vadinamos ne tos, kuriose visi važinėja nuosavais automobiliais, o tos, kuriose ir turtingieji naudojasi visuomeniniu transportu.

Paryžiuje vykusioje klimato kaitos konferencijoje bendru šalių sutarimu priimti įsipareigojimai kovai su klimato kaitos problema.

Iškelti tikslai ne visai realūs

Paryžiuje vykusioje klimato kaitos konferencijoje viešėjusi LRT RADIJO žurnalistė V. Pilibaitytė sako, jog šalys vieningai sutarė siekti, kad iki šimtmečio pabaigos temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 1,5 °C. Anot V. Pilibaitytės, konferencijoje sutarta, kad turtingosios šalys rems skurdesnes ir finansiškai, ir atsinaujinančios energetikos technologijomis. Žurnalistė pabrėžia, kad šįkart šalys pačios teikė ambicingus planus, ko imsis, kad stabdytų klimato kaitą. Nuo 2018 m., pasak V. Pilibaitytės, tos ambicijos bus dar didinamos, nes maždaug iki šimtmečio vidurio pasaulinė emisija turėtų prilygti nuliui.

Klimatologo profesoriaus A. Bukančio teigimu, klimato kaitos duomenys skaičiuojami nuo XVIII a. vidurio, gautus rodmenis lyginant su ikiindustrine epocha. „Į atmosferą išmestos dujos gali egzistuoti nuo 100 iki 1000 metų. Džiugina tikslas neviršyti 1,5 °C ribos, tačiau realesnis uždavinys būtų 2 °C“, – teigia klimatologas ir išskiria tris pirmaujančius šiltnamio dujų emisijos sektorius: energetikos, transporto ir žemės ūkio.

Susitarimas svarbus geopolitiniams santykiams

A. Bukantis džiaugiasi, kad susitarimas Paryžiuje pasirašytas pačiu laiku, nes jau keletą metų neturėta jokių tarptautinių dokumentų dėl klimato kaitos mažinimo. „Susitarimas svarbus ne tik dėl klimato išsaugojimo, bet ir dėl geopolitinių santykių. Tai padeda šalims siekti bendrų tikslų, kurie dažniausiai jas suvienija. Tokiu būdu atsiranda tarptautinė bendrija, kuri dalinasi ir savo technologijomis, ir patirtimi, kaip kovoti su atšilimo padariniais, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos. Šiandien tai ypač svarbu“, – sako A. Bukantis.

„Didieji teršėjai labai priešinosi susitarimui, tačiau prisiėmė ambicingus įsipareigojimus“, –  situaciją LRT RADIJUI komentuoja aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Paryžiaus susitarimą K. Trečiokas vertina teigiamai, tačiau sako, kad po penkerių metų vyksianti kontrolė akivaizdžiai parodys, kurios šalys susitarimą priėmė deklaratyviai, o kurios įsipareigojimus vykdys iš tikrųjų.

Klimato krizės kaltininkės – išsivysčiusios šalys

Pasak V. Pilibaitytės, turtingosios šalys ir yra istoriškai atsakingos, nes jos sukėlė klimato kaitą degindamos anglį, naftą ir dujas. Žurnalistės teigimu, tarptautinė bendruomenė dėl to sutarė. „Skurdžiosios šalys labiausiai jaučia klimato kaitos poveikį. Joms būtina finansinė, technologinė turtingųjų šalių kaltininkių pagalba. Žmonės vis abejoja, kad klimato kaitą sukėlė žmogaus veikla, dar yra galvojančių, kad tai natūralus procesas“, – sako V. Pilibaitytė.

Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje atstovė iš Kenijos LRT RADIJUI pasakojo, kaip klimato kaita jaučiama jų šalyje: „Turime daug įrodymų, kad klimato kaita vyksta. Man juokinga, kai kas nors tai neigia. Šiaurinėje Kenijos dalyje tokios sausros, kad miršta ne tik galvijai, bet ir žmonės. O pernai Nairobyje kilo toks potvynis, kad vaikai negalėjo grįžti namo iš mokyklos nei pėsčiomis, nei autobusu. Kenijoje klimato kaita labai jaučiama. Mūsų šalies ekonomika visiškai priklausoma nuo gamtinių išteklių, todėl prisidėti prie klimato kaitos mažinimo mums – didelis iššūkis.“

Pasak V. Pilibaitytės, besivystančios šalys įsipareigojimus vykdys savanoriškai, jeigu jie ir nebūtų vykdomi, kontrolė būtų pagrįsta nebent gėdinimu.

Konferencijos dalyvis indas iš su skurdu kovojančios organizacijos „Action Aid“, anot žurnalistės, vykusių derybų metu buvo vienas tų, kuris kėlė kovos su klimato kaita teisingumo klausimą. Teisingumo principas – tai būtinybė išlaikyti skirtingus šalių įsipareigojimus kovojant su klimato kaita. „Sutinku, kad ir besivystančios šalys turi mažinti taršą. Tačiau išsivysčiusios, kurios klimato krizę ir sukėlė, turi tai padaryti greičiau nei skurdžiosios. Šios neturi galimybių, joms būtina išsivysčiusių šalių parama. Svarbu tai, kokios pagalbos sulauks skurdžios bendruomenės, kurios jau kenčia dėl klimato kaitos. Jos niekuo dėtos, todėl joms būtina padėti“ , – kalbėjo indas.

V. Pilibaitytė sako, kad žmonės iš pažeidžiamiausių šalių atsargiai vertina sutarties naudą. „Jaučiamas nepasitikėjimas išsivysčiusių šalių pažadais dėl finansinės paramos. Ankstesnių susitarimų patirtis rodo, kad žadėti pinigai taip greitai neateina“, – teigia žurnalistė.

Kaip spręsti klimato kaitos problemą

Pasak aplinkos ministro, nesame teisiškai įpareigoti vykdyti Paryžiaus susitarimo, prie klimato krizės sprendimo prisidedame savanoriškai. „Pavyzdžiui, Vilniuje žmonės tikrai geranoriškai praneša apie aplinkai daromą žalą. Dabar pakanka informacijos, ją reikia laiku ir vietoje paviešinti, kad žmonės suprastų, kuo gresia klimato kaita. Pavyzdžiui, Maldyvų salos tiesiog skęsta ir vieninteliu laipsniu pakilusi temperatūra nubrėžia ribą tarp gyvybės ir mirties“, – sako K. Trečiokas.

Anot V. Pilibaitytės, mokslininkų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelabai žino, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo – tikimasi, kad klimato krizę išspręs valdžios institucijos. Žurnalistės teigimu, iš valdžios institucijų galėtume reikalauti gero visuomeninio transporto. Be to, sako ji, išsivysčiusia šalima vadinama ne ta, kurioje visi važinėja nuosavais automobiliais, o ta, kurioje ir turtingieji naudojasi visuomeniniu transportu.

A. Bukantis pastebi, kad žmonės dažnai net nepagalvoja prisidedantys prie klimato kaitos problemos sprendimo. „Vien šiltindami būstą žmonės jau sprendžia klimato kaitos problemą – sunaudojama mažiau energijos šilumai. Be to, nepamirškime, kad kiekvienas galime pasodinti medį“, – pataria klimatologas.

Apie atsinaujinančios energijos plėtrą aplinkos ministras K. Trečiokas sako, kad ir vėjo jėgainių, ir saulės kolektorių energetika sparčiai auga, galbūt tik paramos tam trūksta. „Plėtra akivaizdi. Specialių kliūčių tikrai nesudaroma, todėl matau gerą perspektyvą“, – teigia K. Trečiokas.