Pribrendo idėjai
„Nors esu ne kaunietis, Romainių kapinėse buvau šešis kartus“, – septintas kartas, kaip ir ankstesni, anot T.Budzio – neatsitiktinis. Prieš kelerius metus pradėjęs Pasaulio tautų teisuolių pagerbimo misiją, architektas iš Vilniaus Kaune paliko jau ne vieną ženklelį.
„Pagal miestus Kaunas yra lyderis – čia daugiausia Pasaulio tautų teisuolių. Pagal regionus neaplenkiami žemaičiai. Žmonės ten mokėjo tylėti. Yra dar vienas kaimelis netoli Druskininkų – Gerdašiai. Rašoma, kad ten gyvena 38 žmonės, o štai vietinėse kapinėse palaidota trylika Pasaulio tautų teisuolių. Aš sakau, kad žmones iš to kaimo reikia siųsti į Seimą, nes pas juos kitoks sąžinės genas“, – paklaustas, kaip kilo mintis ženklinti holokausto aukas gelbėjusių lietuvių kapavietes, T.Budzys prisiminė rašytojos Rūtos Vanagaitės kalbas, esą dauguma lietuvių – žydšaudžiai ir garsiausio šalies pediatro Petro Baublio istorija.
Nepriklausomas: architektas ženklus prie antkapių tvirtina visais metų laikais. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Vilniuje gyvenu prie pat karių kapinių. Žinodamas trumpesnį kelią, pro jas vesdavau vaikus prie Sausio 13-osios memorialo. Kaskart eidamas ta vieta matydavau kauniečio P.Baublio kapą. Ši neeilinė asmenybė, kurią pažinojo mano močiutė, kartu su kitais šalies pediatrais žuvo lėktuvo katastrofoje, skrisdamas į konferenciją Maskvoje“, – architektas pasakojo jau netrukus išsiaiškinęs, kad šviesaus atminimo P.Baublys buvo ne tik vienas geriausių šalies pediatrų. Dirbdamas Kauno kūdikių namuose direktoriumi, 1942–1944 m. jis gelbėjo nacių persekiojamų šeimų vaikus. Už tai po mirties, 1977 m., Izraelyje jam buvo skirtas Pasaulio tautų teisuolio medalis, o Jad Vašem Teisuolių alėjoje pasodintas medelis.
„Sprogus kantrybei nusprendžiau pažymėti jo ir kitų Pasaulio teisuolių atminimą. Žmonai su sūnumi nieko nesakiau – savo idėja pasidalijau su dukra. Pradžioje galvojau, iš kur gausiu pinigų, kai rasiu laiko. Žinote, ką man pasakė Barbora? Prisimink Napoleoną. Svarbiausia, anot jo, įsivelti į mūšį, o paskui kažkaip išbrisi“, – sėkminga savo ir dukros sąjunga, kuri virto tęstiniu projektu ir puslapiu internete, džiaugėsi T.Budzys.
Kaunas – miestų lyderis
Antrąjį ženklelį Tauras pritvirtino Vilniaus Saulės kapinėse. Juo architektas pagerbė daug gero padariusios vienuolės Marijos Rusteikaitės atminimą.
„Vienuolynas man atsiuntė e.laišką, o jame rašė, kad kas vakarą melsis už mane ir mano artimuosius. Aš džiaugiuosi“, – kalbėjo T.Budzys.
Per kelerius metus entuziastas išnarpliojo 380 Pasaulio tautų teisuolių istorijų. Kai kurie jų gyvi, kiti dingę be žinios, treti palaidoti užsienyje. Lietuvoje Tauras surado 222 kapavietes, kuriose palaidota 312 Pasaulio tautų teisuolių.
„Kiek pritvirtinau ženkliukų? Kažkur tarp 312 ir 222. Paaiškinsiu, kodėl tokia keista matematika. Būna kapaviečių, kuriose palaidoti keli Pasaulio tautų teisuoliai, tačiau ant akmens iškalta viena pavardė, tarkim, „Paulavičių šeima“. Ant tokios kapavietės palieku vieną ženklelį“, – sakė T.Budzys. Pasiteiravus, kaip pavyksta nepasiklysti kapinėse ir rasti reikiamas kapavietes, vyras nusijuokė: „Pagal specialybę aš esu architektas. Kai nebuvo ką veikti Lietuvoje, važinėjau autostopu į Prancūziją ir Vokietiją. Mano rekordas – kai Baden Badene, autobusų stotelėje, ant cigarečių pakelio nusipiešiau žemėlapį ir pataikiau išeiti prie tilto, kur nėra muitinių.“
Pagal miestus Kaunas yra lyderis – čia daugiausia Pasaulio tautų teisuolių. Pagal regionus neaplenkiami žemaičiai. Žmonės ten mokėjo tylėti.
Išskirtinis ženklas
Besibaigiant savaitei tęsti kilnaus darbo architektas stabtelėjo Kaune, Romainių 1-osiose kapinėse, šalia Alfonso Sviderskio kapo. Kartu su dukra Barbora ir bičiuliu, fotoaparatu įamžinusiu ženklinimo procesą, Tauras čia atvyko Pasaulio tautų teisuolio anūko prašymu.
„Čia tokia įdomi istorija. Radau informacijos internete, susisiekiau su Tauru. Tikrai netikėjau, kad viskas įvyks taip greitai“, – Tomas Sviderskis buvo laimingas, kad prieš lapkričio 1-ąją ant senelio, kuris Pasaulio tautų teisuolio vardą gavo 1980-aisiais, o Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimą – 2000 m., kapo atsiras ypatingas atminimo ženklelis.
Idėja: maždaug 76 ml skersmens žalvarinį ženklą sugalvojo pats Tauras. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Pastarąjį sugalvojo pats T.Budzys. Idėjai virsti kūnu padėjo pažįstamas skulptorius Jonas Gencevičius, su kuriuo architektas yra kūręs ir Česlovo Milošo laiptus, ir karalienės Bonos atvaizdą, ir paminklą monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. Dvi susikibusios rankos, apipintos trikalbiu užrašu „Pasaulio tautų teisuolis“, anot architekto, primena apie žmogiškąją pagalbą artimui.
Pagamintą ženklą Tauras siuntė į Izraelį, Vilniaus žydų muziejų. Vėliau kreipėsi ir į Vyskupų Konferenciją.
„Visi jie šitą reikalą palaimino. Tie leidimai yra žodiniai, labiau morališkai reikalingi“, – sakė pašnekovas.
Sutinka ne visi
Prie A.Sviderskio kapo Tauras ilgai netruko. Išgręžęs dvi skylutes, užpildęs jas inkaravimo mase ir pritvirtinęs ženklelį, po gero pusvalandžio architektas drauge su palyda buvo pasiruošęs grįžti atgal į Vilnių. Kraudamas daiktus į savo talpią rankinę, Tauras su šypsena prisiminė ir pirmąjį antkapį, aplink kurį trypčiojo maždaug dvi valandas, kol galiausiai išdrįso išsitraukti grąžtą.
Anūkas: T.Sviderskis apie senelį mažai ką žino – ryšiai su tėčio linija nutrūko labai anksti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Taip greitai, kaip šiandien, susisuku ne visada. Būna, oras netinkamas, būna – su giminaičiais sunkiau surasti kalbą“, – T.Budzys pasakojo ženklelius prie antkapių tvirtinantis tik gavęs artimųjų leidimus. Per visus tuos metus architekto siūlymo atsisakė vos keli žmonės. Pagrindinis jų motyvas – baimė, kad vandalai išniekins kapą. Likusieji buvo nusiteikę geranoriškai, tiesa, ne visi jų dalyvavo tvirtinant ženklelius.
„Kai kurie negali dalyvauti, tačiau būna, kad susirenka ir gausus būrys. Pamenu, sutariau su viena šeima, kad atvyksiu į Kauną. Aš jau vietoje, o jie – tik pakeliui. Vėlavo visą valandą! Stoviu įtūžęs ir galvoju, kad, jiems atvykus, pasakysiu vos vieną sakinį: taip elgtis negražu. Kai pamačiau iš automobilių išlipant visą giminę, pradedant kūdikiu ant rankų, baigiant močiute su kauke, susigėdau savo minčių. Supratau, kokia svarbi jiems visiems buvo ta akimirka“, – prisiminė jis.
Visų aplankytus kapus T.Budzys fotografuoja. Nuotraukas kartu su kapų koordinatėmis įkelia internete į puslapį www.teisuoliuatminimas.lt. Jį tvarko Tauro dukra.
