– Ar reikia išsigąsti gyventojams išgirdus, kad pirks pasibaigusio galiojimo produktus?

– Visų pirma, tikrai tas pardavimas yra labai apribotas. Leidžiama parduoti tik tuos pasibaigusio tinkamumo vartoti produktus, ant kurių žymimas terminas „geriausias iki“. Tai reiškia, kad tie produktai yra geriausi iki nurodytos gamintojo datos, bet dažnai dar labai geri ir jai pasibaigus. Tad gyventojai tikrai gali nesibaidyti ir nebijoti. Tikrai įsivertinti, jeigu tai yra prieinama kaina, galbūt pabandyti tų produktų įsigyti.

– Suprantu, kad problema tame, jog žmonės iki galo nesuprasdavo, kuo skiriasi užrašai „galioja iki“ ir „geriausias iki“?

– Tikrai taip. Visos šalys narės stengiasi edukuoti savo vartotojus, kad būtų išvengta maisto švaistymo. Vartotojas turi žinoti, jeigu yra tinkamumo vartoti terminas žymimas žyma „tinka vartoti iki“, tie produktai jau nėra skirti tam terminui pasibaigus vartoti. Tačiau jeigu jie žymimi užrašu „geriausias iki“, tuos produktus dažniausiai pasibaigus dar ir namų sąlygomis galima vartoti. Prekybininkui nustatyta daugiau sąlygų, norint prekiauti tais produktais.

– VMVT buvo susėdusi su prekybininkais ir tarėsi, kokios būtų taisyklės, kokia tvarka parduodant produktą, kuris pažymėtas užrašu „geriausias iki“ ir kurio galiojimas pasibaigė. Kokia bus tvarka?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visų pirma, galima parduoti tik fasuotus maisto produktus, įdėtus į gamintojo pakuotę. Antra, produktas turi būti atskiroje paženklintoje vietoje. Trečia, produktas turi papildomai būti pažymėtas lipduku, kad, pavyzdžiui, minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Jeigu išpildys šias sąlygas, taip pat įvertins, kiek konkrečiai produktas dar galėtų būti tinkamas ir saugus vartoti, galės laisvai parduoti tokį produktą galutiniam vartotojui.

Yra apribojimų. Neleidžiama parduoti, pavyzdžiui, maisto papildų pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, specialios paskirties maisto produktų, pradinio ir tolesnio maitinimo mišinių. Taip pat neleidžiama produktų parduoti mažmeninės prekybos įmonėms, gamybos sektoriui ir kitiems juridiniams asmenims. Iš esmės prekyba yra skirta tik galutiniam vartotojui, jam tinkamai pristačius, padėjus produktą.

Ką turėtų vartotojas žinoti, o prekybininkas nepamiršti, kad yra nustatyti ir pardavimo terminai, siekiant išvengti maisto švaistymo ir sprendžiant socialines problemas, jog pasibaigus „geriausias iki“, kurį laiką jį galima parduoti, tačiau lieka langas tokius produktus atiduoti ir labdarai.

„Leidžiama parduoti produktus, kurių pasibaigęs terminas žymimas „geriausias iki“. Tai reiškia, kad tie produktai geriausi iki nurodytos gamintojo datos, bet dažnai dar labai geri ir jai pasibaigus“, – komentavo VMVT Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.

Žinoma, mėsai, žuviai, daržovėms, vaisiams ir jų produkcijai išimtys negalios, nes ant jų pakuotės parašyta ne „geriausias iki“, o „tinka vartoti iki“. Be to, net ir tuos, ant kurių pakuotės užrašyta „geriausias iki“, o galiojimas jau pasibaigė, galės pirkti tik gyventojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neleidžiama produktų parduoti mažmeninės prekybos įmonėms, gamybos sektoriui ir kitiems juridiniams asmenims. Prekyba skirta tik galutiniam vartotojui“, – tvirtino Ona Keblienė.

Kai kuriose maisto prekių parduotuvėse pirkėjai jau dabar gali išvysti prekes, kurių galiojimas pasibaigė. Tiesa, tuos produktus, ant kurių užrašyta „geriausias iki“, bus galima pardavinėti ne ilgiau kaip 45 dienos po galiojimo pabaigos. Taip nutrata, siekiant mažinti maisto švaistymą ir kartu užtikrinti, kad dar liktų laiko pardavėjams atiduoti tokį maistą labdarai ir paramai.

„Tai yra susiję su maisto kainomis, nes, tikėtina, kad tokie produktai bus paženklinti ir nuolaida“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė.

Kai kurie prekybos tinklai žada, kad pasibaigusio galiojimo produktams nuolaidų tikrai bus ir jos bus ženklios.

„Žmonės Lietuvoje gali įpirkti maistą ir tikrai ne visi nori stovėti ištiesta ranka prie Maisto banko bei prašyti paremti produktais. Kas gali, tai tikrai nori oriai įsigyti tų produktų“, – nurodė „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.

Tačiau kai kurie prekybininkai laikosi griežtos pozicijos. Jie nieko nekeis ir pasibaigusio galiojimo produktų nepardavinės.

„Nepardavinėti, o gaminti iš jų maistą savo darbuotojams ir atiduoti labdarai. Aišku, tai yra saugūs, tinkami vartoti produktai, bet manome, kad toks būdas iš tikrųjų padeda kovoti su maisto švaistymu“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Nepardavinėti, o gaminti iš jų maistą savo darbuotojams ir atiduoti labdarai.

Tiesa, tiems verslams, kurie tokius produktus ims pardavinėti po jų galiojimo datos, teks kiek pavargti ruošiantis.

„Pirminė pakuotė turi būti nepažeista, jos negalima perpilstyti. Turi atsirasti ryškiaspalvis ženklinimas, kad etiketėje aiškiai būtų nurodyta, kad „geriausias iki“ yra pasibaigęs. Ir, aišku, netgi atskira lentyna atsirasti parduotuvėse“, – sakė G. Lėlė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad Lietuvoje nuspręsta leisti prekiauti maisto produktais pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui „geriausias iki...“ nuo sausio 1 d. Tačiau būtinybės prekybos tinklams pardavinėti pasibaigusio galiojimo produktus nebus. 

„Tai toks tarpinis variantas, siekiant, kad vis dar saugus naudoti maistas būtų prekyboje, bet vis dėlto necirkuliuotų rinkoje neribotą laiką“, – kalbėjo Maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėja Ona Keblienė.

Prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais leista, nes lietuviai ir taip daug išmeta maisto. Kasmet po 140 kilogramų tiesiog į šiukšliadėžę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes išleidžiame labai daug pinigų maistui, antri po Rumunijos. Esame viršūnėje Europoje, pagal išmetamą maistą, prisiperkame ir viską į šiukšlinę ištrenkiame“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ilgo galiojimo produktai – makaronai, miltai, kruopos, kava, arbata, aliejus ar ultra aukštoje temperatūroje apdorotas pienas. Pasibaigus terminui, ne visų prekybą vyks ilgai.

„Duonai ir mėsos gaminiams šiek tiek trumpesnis terminas, duonai – 2-3 dienos, o mėsos gaminiams – iki 10 kalendorinių dienų“, – sakė O. Keblienė.

Prekiauti ar ne, pasibaigusio galiojimo produktais, prekybininkams prievolės nėra. Tad, LNK žiniomis, dauguma to ir nedarys. Pasibaigus terminui „geriausia iki“, pardavinėti maistą nusprendė tik du prekybos tinklai – „IKI“ ir „Aibė“.

Prisiperkame ir viską į šiukšlinę ištrenkiame.

„Jei ilgo vartojimo produkto terminas vieneri metai, tai produktui nuolaidą padarome likus keliems mėnesiams, kad jį įsigijęs pirkėjas spėtų suvartoti“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

„Tokį sprendimą priėmėme todėl, kad taikom nukainojimo mechanizmą, o jei neįsigija, mes pasirinkom juos paaukoti labdarai“, – šnekėjo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Kainų stebėtojų akimis, dauguma prekybininkų pasirinko nerizikuoti pirkėjų sveikata.

„Prekybininkai, įvertinę riziką, pasirinko sveiką protą, kad geriau nerizikuoti. Toje procedūroje visiškai nėra aišku, kas bus atsakingas už sveikatos sutrikimus“, – teigė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Reikalavimų dėl tokio maisto prekybos išties nemažai. Produktai turi būti nepažeistose pakuotėse, paženklinti, kad galiojimas pasibaigęs, o ir laikomi būtinai atskiroje vietoje.

„Jeigu bus nustatyta, kad prekiaujama pažeidžiant taisykles, lygiai taip pat prekybininkai turės bendrauti su vartotojais, atlyginti jiems žalą, o mes, prireikus, spręsime dėl tokio maisto tolimesnio likimo“, – kalbėjo O. Keblienė.

Maisto gamintojų tyrimas parodė, kad į maisto švaistymą abejingiausiai žiūri Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio miesto gyventojai. Ministrė tikisi, kad regionų prekybininkai dar pakeis nuomonę. Mat naudos būtų ir patiems pirkėjams.

„Dabar, kai į pabaigą eina galiojimo laikas, prekybininkai atideda į atskiras lentynas ir pigiau parduoda, tai iš pokalbių su jais, mes darome prielaidas, kad bus nukainuotos tos prekės“, – šnekėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Jeigu kalbame, kad maistas pagulės ilgiau ir dėl to bus parduotas ir nebus nurašymo, tai ne, jam reikės daryti nukainavimą. Žmonės, kurie prižiūri lentynas, turės daugiau darbo prižiūrint visus šituos dalykus“, – sakė A. Vizickas.

„Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad dabar pasibaigusio galiojimo maistą išmeta kas antras šalies gyventojas.

Užrašas ant pakuotės „geriausias iki“ reiškia, kad pasibaigus šiam terminui vartoti produktą vis dar galima, tačiau ilgainiui jo kokybė prastėja. Seimas nutarė, kad nuo naujųjų tokius produktus toliau bus galima pardavinėti.

„Kokį cukrų gal ir pirkčiau, net neįsivaizduoju. Kai pagalvoji, cukrus stovi, net nepasižiūri, jis galioja ar negalioja“, – svarstė parduotuvėje pakalbintas vyriškis.

„Augintinį turiu, paukštelius maitinu, tai paviliotų tikrai“, – sakė kita pakalbinta pirkėja.

„O kam reikia? Aš užsidirbu, kiek man reikia. Nepirkčiau niekad“, – kategoriška buvo kita moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot parlamentarų, tai padės sumažinti maisto švaistymą. Esą tokia tvarka jau pasiteisino kitose šalyse.

„Turbūt apie dešimt šalių jau dabar turi, kai kurios svarsto. Pažangiausios yra Skandinavijos šalys, – sakė Seimo narė Ieva Pakarklytė. Skaičiuoja, kad per metus iš viso susitaupys maisto už 150 mln. eurų. –Kiekvienas gyventojas vidutiniškai per metus 141 kg maisto išmeta.“

Iki šiol pasibaigusio „geriausia iki“ termino produktus buvo galima atiduoti labdarai arba perdirbti, o jau nebetinkamus vartoti – utilizuoti.

„Šiuos produktus nukainodavome ir stengdavomės realizuoti iki tinkamumo termino pabaigos, – teigė parduotuvių „Kubas“ prekybos vadovė Milda Gerulė. Sako, ir taip stengiasi išmesti kuo mažiau. – Kartais pardavinėjame prekes ir už 10–20 centų.“

Prekybininkai mano, kad naujasis įstatymas tik užkraus papildomų rūpesčių, mat atsakomybė dėl maisto kokybės ir saugos perkeliama ant jų pečių.

„Kas prisiims atsakomybę, jeigu bus apsinuodijimų? Ne šiaip sau data yra rašoma. Antras dalykas, jeigu gamintojai žinotų, kad galima ilgiau vartoti, jie tikrai rašytų ilgesnį terminą“, – svarstė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

„Yra teorinė tikimybė daugiau uždirbti, bet ji – tik teorinė. Tačiau iš karto auga rizika, kad atsiras žmonių su pretenzijomis, kurie sakys: va, nupirkau, dar pagal įstatymus galiojantis, galima prekiauti, jūs prekiavote, o aš susirgau“, – savo nuomonę išsakė Arūnas Vizickas, „Pricer.lt“ vadovas.

„Mes nelabai norėtume, kad ant mūsų pečių užgriūtų šitos pasibaigusios realizacijos termino problemos“, – šio įstatymo nauda abejojo ir M. Gerulė.

Tiesa, pardavinėti pasibaigus „geriausia iki“ terminui bus galima tik tokius produktus kaip kava, arbata, kruopos, aliejai, o ne greitai gendančius.

Kas prisiims atsakomybę, jeigu bus apsinuodijimų? Ne šiaip sau data yra rašoma.

„Yra ir įstatyme įrašyta, kad saugūs produktai, net jei ir pasibaigęs jų terminas „geriausia iki“. Skirtumas esminis tarp „geriausia iki“ ir „tinka iki“. Vadinasi, geriausias iki tos datos, bet jeigu mėnesiu ar keliais suvartosi po jo... Tas produktas iš esmės yra saugus“, – teigė Laisvės partijos narė I. Pakarklytė.

Esą, pardavinėjant maistą, kurio terminas „geriausia iki“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti, o tai gyventojams į naudą.

„Mes nukainojame su lipdukais, plius minus 50 proc. nuolaida būna, bet to, kad labai žmonės norėtų pirkti, aš nepastebiu“, – tikino D. Dundulis.

Pasibaigusio galiojimo produktus reikės specialiai paženklinti, taip pat nurodyti, kiek laiko pasibaigus terminui „geriausia iki“ juos dar galima vartoti. Prekybos pratęsti nebus galima maisto papildais, mišiniais kūdikiams ir jiems skirtais produktais, taip pat medicininės paskirties produktais.

Už tokias Maisto įstatymo  pataisas ketvirtadienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė 14. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika sako, kad šie pokyčiai leis mažiau švaistyti maistą, tačiau jis baiminasi, kad tai gali paskatinti maisto etikečių klastojimą.  

„Turbūt svarbu užtikrinti tai, kad nepasikartotų situacija, kur visai neseniai girdėjome apie maisto klastojimo skandalą ir turbūt reikia atkreipti dėmesį, kad ten virš 50 prekybos vietų buvo ir keli šimtai tonų įvairaus maisto produktų su suklastotomis etiketėmis tiekiama į rinką“, – Seimo posėdyje teigė jis.

„Laisvietė“ Ieva Pakarklytė pabrėžė, kad kasmet lietuviai vidutiniškai išmeta apie 141 kg maisto, o Mišriai Seimo narių grupei priklausančiam Aidui Gedvilui parūpo, kokios kompetencijos specialistai spręs, ar produktai bus tinkami vartoti ilgiau nei gamintojas bus nustatęs.

„Ar pardavėjas gali teisingiau už gamintoją, be jokių tyrimų ir specialistų išvadų nustatyti produktų poveikį žmonių sveikatai?“ – svarstė A. Gedvilas.

Pasak jo, žinant pardavėjų apsukrumą ir besaikį pelno vaikymąsi, yra per drąsu ir neatsakinga „viską palikti pardavėjo nuožiūrai“.

Galų gale pardavėjai bus demotyvuoti daryti akcijas baigiantis galiojimo laikui, nes turės galimybę tą terminą pratęst.

 

„Galų gale pardavėjai bus demotyvuoti daryti akcijas baigiantis galiojimo laikui, nes turės galimybę tą terminą pratęst“, –  tvirtino A. Gedvilas.  

Seimas leido prekiauti produktais, kurie pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui, nurodytam žymoje „geriausias iki...“ , dar yra saugūs ir tinkami vartoti, dar galės būti parduodami galutiniam vartotojui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustatys prekybos tokiais produktais reikalavimus.

Ši tvarka galios kavai, arbatai, miltams, kruopoms, aliejui, kitiems bakalėjos gaminiams, tačiau ne greitai gendantiems produktams. Už tokio maisto saugą ir kokybę atsakytų pardavėjas.

Pasibaigus gamintojo nustatytam galiojimo terminui pardavėjas nebegalės pratęsti prekybos  maisto papildais, mišiniais kūdikiams ir jiems skirtais produktais, taip pat specialiais medicininės paskirties maisto produktais, visos paros raciono pakaitalais svoriui kontroliuoti.

Seimas uždraudė atiduoti pasibaigusio galiojimo maistą jį perdirbančioms viešojo maitinimo ir gamybos įmonėms, išskyrus labdaros organizacijas. 

Šie produktai būtų parduodami atskirose lentynose, būtų specifiškai, ryškiai žymimi, taip pat būtų nurodyta data, iki kada jais būtų galima prekiauti pasibaigus „geriausias iki“ terminui.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė per svarstymus Seimo komitetuose anksčiau sakė, kad remiantis Slovakijos pavyzdžiu, tokį maistą pasibaigus terminui būtų galima pirkėjams siūlyti dar 30–45 dienas. Šį terminą nustatys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 

Šiuos pakeitimus Seime teikė grupė Seimo narių bei inistrė Aušrinė Armonaitė. 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas vieninteliam „valstiečiui“ Aurelijui Verygai susilaikius  trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Siūloma leisti pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir jį pardavinėti ilgiau nei nurodyta ant pakuotės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė sako, kad pataisos leistų toliau vartoti tik tuos produktus, kurie būtų ženklinami „geriausia iki“, o ne „tinka vartoti iki“.

„Pasibaigus „tinka vartoti iki“ terminui jie tampa nesaugūs, o pasibaigus „geriausia iki“ keičiasi visų pirma kokybinės savybės, juslinės, kurias galima įvertinti. Be abejo, gali atsirasti ir gedimo požymių“, – komitete teigė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė pabrėžė, kad VMVT parengs išvadas prekybininkams, kaip toks maistas – miltai, makaronai, aliejus, miltai – turės būti pateiktas lentynose, kaip jį pirkėjai galėtų atskirti. Anot jos, prekybininkams taip pat tektų pasirūpinti, kad tokios prekės būtų saugios ir tinkamos vartoti.  

G. Lelės teigimu, kaimo vietovėse yra daug mažų parduotuvių, iš kurių labdaros organizacijos besibaigiančio galiojimo  produktų nesurenka ir jis išmetamas.

„Tai tos parduotuvės kelis pakelius makaronų galės pardavinėti ilgiau“, – teigė ministrės patarėja. 

Jos teigimu, pasibaigus „geriausias iki“ terminui, prekyba galėtų būti pratęsta 30-45 dienas, kaip yra pavyzdžiui, Slovakijoje. Be kita ko, ji, pabrėžė, kad Europos Komisija jau inicijavo maisto ženklinimo peržiūrą: „Komisija žiūri, kad ateityje iš viso neliktų dvigubo ženklinimo“.

G. Lelė taip pat sakė, kad prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar geru maistu prekybininkams nebus privalu.

„Tai ne privalomas įpareigojimas prekybininkams, jeigu jie nematys prasmės ženklinti ir pigiau parduoti tokį produktą, jie galės to ir nedaryti, o pirkėjai galės tokio maisto nepirkti“, – komitete tvirtino ministrės patarėja.  

Pasak jos, tokia tvarka galioja 12-oje Europos Sąjungos valstybių ir ji pasiteisina. 

Didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius siūlo nustatyti prekybininkų atsakomybę, kad jie neprekiautų tokiais produktais iki paskutinės minutės, kai jis pradeda gesti.

S. Gurevičius pateikė duonos pavyzdį: „Jos galiojimas yra penkios dienos, o trečią dieną ją jau reikėtų nupiginti, nes gali pradėti pelyti“.

Jo teigimu, „Maisto bankas“ kasdien maistą surenka iš 600 vietų: „Galėtume maistą surinkti iš daugiau vietų, bet reikalinga prekybininko valia“.

Pasak S. Gurevičiaus, per metus „Maisto bankas“ išgelbėja apie 6 tūkst. tonų maisto.  

„Pasižiūrėjome, ką galima padaryti, ir siūlome sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu leisti šiek tiek ilgiau pardavinėti tą maistą, kuris yra ženklinamas „geriausias iki...“ (...) Kitaip tariant, bakalėjos produktai, ryžiai, kruopos, kiti kai kurie gaminiai galėtų būti leidžiami prekiauti ir po tos datos, kuri paženklinta „geriausia vartoti iki...“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.

„Neliečiame mėsos, neliečiame produktų, kurie genda greitai, kurių vartojimas pasibaigus tinkamumui gali sukelti kokių sveikatos problemų. Aš asmeniškai manau, kad tiek galimybė leisti pardavinėti (maistą – BNS) su pratęsta data ir padės sutaupyti, ir padės sutaupyti maisto ne tik prekybos centruose, bet ir namuose. Jeigu žinosime, kad ir prekybos centrai pardavinėja dar po „geriausia iki...“, tai ir namuose gal tų makaronų į šiukšlyną nemesime“, – pridūrė  ministrė.

Pasak jos, Lietuvoje išmetamo maisto apimtys panašios į Europos Sąjungos vidurkį – apie 400 tūkst. tonų per metus, be to, Lietuva yra antra Bendrijoje pagal maistui išleidžiamų pinigų dalį.

„Tai reiškia, kad mes daug išleidžiame savo finansų ir daug išmetame“, – teigė A. Armonaitė.

„Prekybos centrams suteikiama teisė pardavinėti. Jeigu kažkas nenori, gali to nedaryti. Pirkėjams yra suteikiama teisė pirkti. Jeigu kažkas nenori, gali to nedaryti, bet tikrai bus, kas pirks“, – pridūrė ji.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad pasibaigus nurodytam maisto vartojimo terminui keičiasi jo kokybė, tačiau pats produktas turėtų išlikti saugus ir nepavojingas sveikatai.

„Pasibaigus tai datai produktas vis dar turėtų išlikti saugus. Žinoma, jį reikia vertinti, bet jis jau tokios geros kokybės greičiausiai nebus, kaip tikėjosi ar norėjo gamintojas gamindamas tą produktą“, – LRT radijui sakė I. Drulytė.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad leidžiant prekiauti tokiais produktais būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus.

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.

Seime įregistruotas Maisto įstatymo pataisas pateikė grupė Laisvės frakcijos atstovų bei Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Seimui pritarus pataisos įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos.

„Šiandien norėtume informuoti apie (...) tarptautinę operaciją, kurios metu buvo išaiškinta gerai organizuota grupė ir verslo bendrovės, kurie organizavo ir vykdė maisto produktų įvežimą į Lietuvos Respubliką su pasibaigusia galiojimo data ir jų didmeninę bei mažmeninę prekybą“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.

Pasak jo, asmenys bei bendrovės klastojo gyvulinės bei negyvulinės kilmės maisto produktų galiojimo bei vartojimo terminus. Anot S. Brigino, Lietuvoje buvo atlikta daugiau nei 60 kratų.

„Jeigu iš pirmo žvilgsnio vertintume žmogaus sveikatai mažiau rizikų ir pavojų keliančius maisto produktus, tokius kaip konditerijos gaminiai, čipsai, sausainiai, saldainiai ir panašiai, tačiau buvo klastojami galiojimo ir vartojimo terminai tokių maisto produktų, kaip šaldyti mėsos gaminai, paukštienos konservai, pusfabrikačiai“, – kalbėjo S. Briginas

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Zenonas Burokas teigė, jog nusikalstamojoje grupėje dalyvavo 29 asmenys, trys pagrindiniai organizatoriai, anot prokuroro, du iš jų – suimti.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad produkcijos, suklastotais terminais, buvo realizuota daugiau nei už 1 mln. eurų“, – sakė prokuroras.

Tyrime dalyvavo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, Darbo inspekcija bei Valstybinė mokesčių inspekcija.

Anot VMVT direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Bakasėnienės, šiuo metu sulaikyta virš 35 tonų maisto produktų, kurie buvo rasti su pasibaigusiu galiojimo terminu arba neturint įsigijimo dokumentų, ar su suklastotu galiojimo terminu.

„Dėl didelės apimties, patikros vis dar tęsiasi ir šiuo metu, taip pat atrinkta virš 30 pratęsto galiojimo terminų produktų mėginių laboratoriniam įvertinimui“, – VMVT pranešime cituojama J. Bakasėnienė.

Pasak S. Brigino, tarptautinėje operacijoje buvo pasitelkti Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Estijos, Europolo, Eurojusto pareigūnai. Lietuvoje operacijai pasitelkta daugiau nei 300 pareigūnų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad produkcijos, suklastotais terminais, buvo realizuota daugiau nei už 1 mln. eurų.

„Kratų metu išimti ir rasti įspūdingi kiekiai maisto produktų, kurių galiojimo datos buvo suklastotos ar parengtos klastojimui. Galėčiau pasakyti, kad viename iš sandėlių, kuriame šiai dienai yra atliekami procesiniai veiksmai, sudarytų apie 1000 vilkikų“, – pažymėjo jis.

Kaip pažymėjo prokuroras, ikiteisminis tyrimas taip pat atliekamas dėl apgaulingos apskaitos, dokumentų klastojimo bei neteisėtos įmonių veiklos.

„Taip pat šioje veikoje dalyvavo penki judriniai asmenys Lietuvoje registruoti. Taip pat buvo juridinių asmenų, registruotų kitose šalyse, tai yra Estijos Respublikoje, kurie buvo naudojami pridėtinės vertės mokesčio išėmimui“, – kalbėjo jis.

S. Briginas nurodė, jog nuo 2020 metų veikiantys verslo subjektai produkciją iš Vokietijos ir Prancūzijos realizavo prekybos tinkluose įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau pastebima, jog ji nebuvo teikiama į didžiausius prekybos tinklus.

„Taip pat produkciją minėti verslo subjektai platino ir savo įkurtuose mažmeninės prekybos taškuose. Šiam momentui galėtume vieną iš tinklų įvardinti, tai yra „Sale“ prekybos tinklas", – nurodė kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Tyrimo metu nustatyta, jog klastojamos produkcijos galiojimo terminas dažniausiai buvo pasibaigęs 2020-aisiais bei 2021 metais, tačiau fiksuota ir atvejų kai terminas buvo pasibaigęs prieš septynerius, aštuonerius metus.

Pasak S. Brigino, tam tikrais atvejais vartotojai skundėsi atitinkama produkcija.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu įtariamose įmonėse jau anksčiau buvo fiksuota pažeidimų dėl galiojimų terminų.

Pažymima, jog prekybininkai apie situaciją informuoti, šiuo metu laukiama informacijos apie gaunamos produkcijos likučius.