„Analizėje aptariamos tarpinių mokinių pasiekimų patikrinimų panaudojimo galimybės formuojant baigiamuosius įvertinimus, kuriais brandos atestate apibendrinami mokinių akademiniai pasiekimai pabaigus vidurinį ugdymą. Pateikiami ir alternatyvūs mokinių pasiekimų vertinimo modeliai: valstybinių brandos egzaminų perlaikymas arba metinių pažymių panaudojimas“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.
Siekiant pereiti prie kaupiamojo vertinimo, vienas siūlomų optimaliausių variantų – tarpinių patikrinimų rezultatus paversti baigiamųjų įvertinimų dalimi. Tai galima įgyvendinti tarpinius patikrinimus laikant valstybinio brandos egzamino dalimi arba formuojant naują baigiamąjį įvertinimą, kuris apibendrintų tarpinių patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų ir kitais vertinimo būdais gautus rezultatus. Tokia sistema taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.
Tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami ir kaip slenkstis: laikyti brandos egzaminus galėtų tik surinkę minimalų balų skaičių tarpiniuose patikrinimuose. Slenksčiai taikomi Italijoje, Suomijoje.
Tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20–40 proc. baigiamųjų įvertinimų. Būtų įtraukiami 3 dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos) tarpiniai pasiekimai. Kiekvienam dalykui reikėtų atlikti 3 patikrinimus. Tarpinių patikrinimų vertinimas galėtų būti įvairus: dalis jų vertinama automatiškai elektroninėje erdvėje, dalis – mišriai, t. y. ir elektroniniu būdu, ir žodžiu.
NŠA apklausos duomenimis, teiginiui, kad dalį brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo mokiniai turėtų gauti iki baigiamojo egzamino, pritarė 82 proc. respondentų (mokytojų ir mokinių). Dažniausiai jie nurodė, kad iki baigiamojo egzamino mokiniai turėtų gauti 50 proc. brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo. Ketvirtadalio nuomone, iki baigiamojo egzamino mokiniai turėtų gauti 30–40 proc. brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo. 49 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad iki brandos egzamino sukaupta baigiamojo įvertinimo dalis turėtų susidėti iš elektroninių testų, vykdomų III–IV gimnazijos klasėse ir vertinamų automatiškai.
Įvairūs tyrimai rodo, kad tarpinis vertinimas turi teigiamą poveikį mokinių pasiekimams, ypač – kai po jo teikiamas grįžtamasis ryšys. Viena vertus, poreikis prisiminti ir panaudoti žinias testo laikymo metu gerina ilgalaikį informacijos įsiminimą, kita vertus, testų rezultatai informuoja mokinį ir mokytoją apie žinių ir gebėjimų lygį, o tai leidžia tobulinti mokymo(si) procesą. Be to, jei nacionaliniai tarpiniai patikrinimai ir baigiamieji egzaminai pasižymi panašiais tikslais ir struktūra, tarpinis pasiekimų patikrinimas gali ne tik padidinti mokinių žinias ir gebėjimus, tačiau ir suteikti geresnius įgūdžius juos pademonstruoti vėlesnių egzaminų metu.
Vis dėlto mokytis labiau motyvuoja vertinimai, kurie yra susieti su mokiniui svarbiomis pasekmėmis, pavyzdžiui, galimybe studijuoti aukštojoje mokykloje, užimti valstybės finansuojamą vietą. Jei tarpinių patikrinimų rezultatai būtų įskaičiuojami į galutinį baigiamąjį įvertinimą, veikiant dabartinei sistemai, jie būtų automatiškai susieti su galimybėmis įgyti brandos atestatą ir siekti aukštojo mokslo. 2021 metų brandos egzaminų patirtis rodo, kad mokiniai, kurie dalyvavo visuose pasiūlytuose tarpiniuose elektroniniuose matematikos patikrinimuose, vidutiniškai rinko trimis taškais daugiau valstybiniame brandos egzamine, nei tie, mokiniai, kurie nedalyvavo tokių užduočių atlikime.
„Kalbant paprastai, jeigu mokiniai žino, kad tarpiniai įvertinimai gali jiems atnešti naudos ateityje, jie motyvuoja stengtis ir gerinti savo rezultatus. Be to, tarpinių patikrinimų rezultatų integravimas į baigiamuosius įvertinimus galėtų padidinti jų patikimumą. Baigiamieji balai, kurie susidėtų iš tarpinių patikrinimų ir baigiamųjų egzaminų rezultatų, mokinių žinias atspindėtų patikimiau. Tuo pačiu baigiamieji įvertinimai, kurie yra svarbiausias ir vienintelis vertinimas siekiant aukštojo mokslo, būtų patikimesni, mažiau priklausomi nuo atsitiktinių svyravimų, tokių kaip konkretus egzaminų turinys ar mokinių savijauta egzamino laikymo metu“, – teigia R. Krasauskienė.
Nacionalinių tarpinių patikrinimų rezultatų panaudojimo modelio įgyvendinimas sietinas su plačiausiu naudų spektru ir santykinai mažomis bei lengvai valdomomis rizikomis. Nors šis modelis reikalauja ne tik finansinių išteklių, tačiau ir kelia prisitaikymo iššūkių ugdymo procesui, jis gali prisidėti prie šiuo metu taikomos abiturientų vertinimo sistemos tobulinimo.
Rekomenduojama siūlomą modelį įgyvendinti palaipsniui, pradedant nuo mažesnio tarpinių patikrinimų skaičiaus ir automatizuoto vertinimo formų, nedidinant mokytojų darbo krūvio, bei atsižvelgiant į suinteresuotų pusių nuomonę.
