Komitetas trečiadienį pranešė nusprendęs kreiptis į Seimo frakcijas su siūlymu atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir, esant galimybei, deleguoti į Žmogaus teisių komitetą dirbti vieną ar kelias parlamentares moteris.

Pagal Seimo statutą, Seimo narius, atsižvelgiant į jų pageidavimus ir kompetencijas, į konkrečius komitetus deleguoja Seimo frakcijos.

„Komiteto nariai pažymi, kad abiejų lyčių atstovavimo principas yra itin reikšmingas Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklai, nes dauguma komitete svarstomų klausimų ir įstatymų projektų yra tiesiogiai susiję su lygių galimybių, lyčių lygybės ir moterų teisių užtikrinimo temomis“, – teigiama komiteto pareiškime.

Anot jo, kritišką požiūrį į dabartinę komiteto sudėtį viešai jau išreiškė moterų teisių užtikrinimo srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

Komiteto nariai pažymi, kad abiejų lyčių atstovavimo principas yra itin reikšmingas Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklai.

Komiteto nariai atkreipia dėmesį, kad šios kadencijos Seime dirba 38 parlamentarės moterys, tai yra 27 proc. visų Seimo narių, dvi iš 15 Seimo komitetų vadovauja moterys.

„Dėl šios priežasties, įgyvendinant valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių politiką, būtina imtis konkrečių, neatsitiktinių ir strategiškai suplanuotų priemonių, kad būtų užtikrintas proporcingas abiejų lyčių atstovavimas visose viešojo gyvenimo srityse“, – teigia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Lapkričio 19-ąją patvirtinta, kad Seimo Žmogaus teisių komitete dirbs socialdemokratas Tomas Bičiūnas, liberalas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Sergejus Jovaiša, Jurgis Razma ir Andrius Navickas, „valstietis“ Dainius Kepenis bei Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.