Pasak šalies vadovo, Seimas įstatymu pakeitimus priėmė atsižvelgęs į jo pasiūlytas ir su socialiniais partneriais aptartas korekcijas. Šalies vadovas tikisi, kad įteisinus privalomus nacionalinius pasiekimų patikrinimus jų rezultatai padės užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam vaikui siekti kuo aukštesnio išsilavinimo.

Prezidentūros pranešime pažymima, kad svarstydamas Švietimo įstatymo keitimų projektą Seimo Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į G. Nausėdos poziciją atsisakyti pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymo į profesines ir bendrojo ugdymo mokyklas.

Šalies vadovo nuomone, visuotinis vidurinis ugdymas privalo būti garantuotas visiems pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams o toks asmuo turi pats priimti sprendimą, pasirinkdamas tolesnį mokymosi kelią.

Pasak G. Nausėdos, siekiant švietimo kokybės, būtina užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų deramą mokymą nustatytiems išsilavinimo reikalavimams pasiekti.

„Pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymas į skirtingų tipų mokyklas būtų nepriimtinas“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pataisos keičia dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie tampa privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, bet nebelieka patikrinimo šeštoje klasėje. Taip pat nuo 2025 metų įvedama keturių balų kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams.

Pradiniame pakete buvo siūloma kartelę nuo 2029 metų kelti iki penkių balų, bet tos nuostatos atsisakyta, kaip ir nukreipimo į profesinį mokymą.

Pagal naują tvarką, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgis ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra mažiausiai keturis balais.

Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai bus aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Pataisos sudarys galimybę mokiniams, nepasiekusiems žemiausio lygmens, sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Šalies vadovas taip pat pasirašė pakete buvusias pataisas dėl profesinio mokymo, kuriomis keičiamas valstybės finansuojamų vietų planavimo modelis, profesinių mokyklų taryboms suteikiant teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Taip pat į būsimų specialistų ruošimą galės daugiau įsitraukti ir darbdavių bei regionų plėtros tarybų atstovai – jiems užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Savivaldybėms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

G. Nausėda naujųjų išvakarėse dienraščiui „Vakarinė Palanga“ sakė, kad tai nėra lengvas sprendimas, tačiau pataisas pasirašęs, nes matė teigiamų savivaldybių pavyzdžių.

„Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių“, – sakė G. Nausėda.

Šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių.

„Manau, kad yra labai gerai, kad yra ir tokia, ir kitokia galimybė: niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas“, – teigė šalies vadovas.

Šias pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų „valstiečių“ siūlymu priėmė Seimas, nors 2017 metais parlamentarai vidaus sandorius buvo sugriežtinę.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba bei Valstybės kontrolė.

Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai. Tuo metu vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai teigė, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Vidaus sandoriais savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso.