Susitikimo metu buvo pasirašyta svarbi ne tik regionine, bet ir nacionaline prasme, bendradarbiavimo sutartis. Šią sutartį pasirašė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

KKPDA vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė akcentavo, jog „pramonininkai labai aiškiai suvokia, kad kintant demografinei šalies situacijai, labai svarbu yra orientuotis į jaunų žmonių parengimo kokybę. Ypatingai svarbu verslo vadovams būti arti jaunuolių ir padėti suprasti kokias sritis, kokius darbus jie galės rinktis ateityje bei sudaryti sąlygas jiems pamatyti verslo procesus iš arčiau. Tokiu būdu jaunas žmogus lengviau gali apsispręsti kokia sritis jam tinkamiausia, savo mokslo energiją sutelkti reikiamiems dalykams ir kokybiškai auginti reikiamas kompetencijas“.

Dainius Žvirdauskas minėjo, jog „be pačios bendrystės kuriamų naudų jaunuomenei, labai svarbu bendradarbiavimu sukurti ir tinkamą aplinką, kuri geba tinkamai paruošti jaunus žmones darbo rinkai, tad verta kalbėti ir apie technologijų pritraukimą bei praktines veiklas, kurios daug labiau įmanomos integruoti, kai glaudžiai dirbama su verslu“. Patvirtinta bendryste susitikime džiaugėsi ir asociacijos viceprezidentas Eugenijus Valatka, kuris paminėjo, jog prie KKPDA prisijungus naujam nariui  – KTU inžinerijos licėjui, kuris yra didžiausia mokykla Lietuvoje, atsiveria plačiausios galimybės tiesioginiam darbui drauge.

Partnerio nuotr.

Taigi bendradarbiavimas atveria kelius Kauno krašto pramonininkų bendruomenei burti visos švietimo grandinės vadovus, nes asociacijoje jau yra šešių mokslo įstaigų, t. y. KTU, VDU, LSMU, Kauno kolegijos, Kauno technikos kolegijos bei Kauno technologijų mokymo centro vadovai, Kauno regione.

Asociacija prie bendro verslo ir mokslo diskusijų stalo kvies mokslo įstaigų vadovus pradedant bendruoju ugdymu, tęsiant augimą kolegijose, profesinio rengimo centruose ar universitetuose bei mokantis visą gyvenimą darbo rinkoje metu. Taip pat KKPDA esant vienai iš regioninių Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių, neabejotina, jog mokyklų vadovų būrimą ir skatinimą bendradarbiauti kauniečiai su kolegų įsitraukimu inicijuos bei palaikys ir kituose Lietuvos regionuose.

Turėtų suklusti tie, kas naudojasi garantiniu elektros tiekimu, nes jiems elektra nuo šiandien brangs beveik penktadaliu, tačiau yra ir gerų naujienų. Kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai kainas mažina. Apie tai ir pasikalbėsime su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininku Renatu Pociumi.

– Nuo šiandien elektra brangsta beveik penktadaliu tiems, kurie yra pasirinkę garantinį tiekimą?

– Taip, garantiniame tiekime vasario mėnesį elektros energijos kaina sudarys beveik 27 centus už kilovatvalandę, tiksliau – 26,9 cento. Tai sąlygoja būtent sausio mėnesį padidėjusios biržos kainos, kurios siekia 11,7 cento už kilovatvalandę. Kaip žinia, garantinio tiekimo kainai taikomas 15 proc. koeficientas, tad su mokesčiais ir su reguliuojama dalimi sudaro 26,9 cento.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia įprasta elektros kaina be pabrangimo?

– Kaip tik neseniai pasitikrinau mūsų skaičiuoklę  puslapyje skaičiuoklė.ver.lt., kur vartotojai gali labai paprastai palyginti bei pasirinkti nepriklausomų tiekėjų siūlomus pigiausius planus. Joje, pavyzdžiui, vienas iš tiekėjų dvylikai mėnesių siūlo fiksuotą sutartį, kurioje nurodoma kaina – 23 centai už kilovatvalandę. Tai – kur kas pigiau negu garantinis tiekimas, kuris, kaip ir minėjau, sudarys beveik 27 centus. Taip pat informavome vartotojus, jog garantinis tiekimas tikrai neturėtų būti pagrindinė opcija. Tai yra netvarus sprendimas. Gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu kaina bus mažesnė, bet ilguoju laikotarpiu vartotojai  sumokės brangiau nei būdami aktyvūs ir pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

– Ar galima bet kuriuo metu pasikeisti tiekėją ir ar iš karto bus skaičiuojama mažesnė kaina? O gal reikės mokėti už visą mėnesį?

– Vartotojai bet kada gali pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Mes raginame, kad vartotojai būtų aktyvūs, nes elektros energijos kaina visą laiką svyruoja. Vartotojai skaičiuoklėje gali palyginti, ar turimas kontraktas su nepriklausomu elektros energijos tiekėju yra pigesnis ar brangesnis. Jeigu pamatytų, kad tiekėjas siūlo dar palankesnes sąlygas nei esamos kontrakte, mūsų parlamentas yra priėmęs įstatymą, kuris leidžia bet kada, be jokių baudų, be mokėjimų pakeisti ar nutraukti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Vartotojai, sudarę 6–12 mėnesių ar kitokio laikotarpio fiksuotą sutartį, jeigu mato rinkoje, kad yra pigesnių pasiūlymų, bet kada gali nutraukti sutartį ir pasirinkti pigesni planą.

Skatiname vartotojus tuo naudotis ir ypatingi pavasarį, kuomet matom iš istorinių duomenų, kad kovo–balandžio mėnesiais įpprastai elektros energijos kaina linkusi mažėti, kadangi žiema jau praeina, mažėja elektros suvartojimas. Tai pat Skandinavijoje atsiranda daugiau hidrogamybos išteklių, o tai leidžia mažinti kainą. 

– Ar galima dabar sudaryti sutartį, užfiksuoti 23 centus, o pavasarį, kai dar labiau atpigs elektra, persirašyti ją iš naujo?

– Vartotojai drąsiai turi rinktis, nebijoti, kitaip sakant, žiūrėti, kad finansiškai būtų jiems patraukliausi pasiūlymai. Jeigu šiandien pasirinks ir, pavyzdžiui, balandžio mėnesį matys, jog tiekėjai siūlo mažesnę kainą, tai tikrai gali nutraukti sutartį ir pasirašyti naują. 

Ministro teigimu, visas kelias Vilnius–Utena, kaip ir planuota anksčiau, turėtų būti rekonstruotas iki 2025 metų pabaigos.

„Po 38 dienų startuojame su pirmų atkarpų rekonstrukcija nuo Molėtų iki Utenos, maždaug 30 kilometrų ruože. Labai tikiuosi, kad mus lydės sėkmė ir iki metų galo turėsime atliktus darbus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Planas, (...) kad visas Utenos plentas turėtų būti sutvarkytas iki 2025 metų pabaigos, lieka nepakeistas“, – teigė ministras.

Pasak jo, darbai šiuo metu rekonstruojamame 2 kilometrų ruože Utenoje turėtų būti baigti šių metų viduryje.

HISK trečiadienį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė 61 mln. eurų vertės sutartį. Pasak LAKD vadovo Mariaus Švaikausko, darbai turėtų būti pradėti kovo 8 dieną.

„Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. 

Anot M. Skuodžio, kelio atkarpos nuo Riešės seniūnijos iki Molėtų projektavimo darbai turėtų būtų pabaigti antrąjį šių metų ketvirtį, iškart po to planuojama paskelbti šio ruožo rangos darbų konkursus.

„Tikiuosi, kad nuo metų vidurio, antrąjį metų pusmetį ten jau matysime realiai vykstančius rangos darbus“, – sakė M. Skuodis.

Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM.

 

Pasak M. Švaikausko, pastarosios atkarpos rekonstrukcija gali būti dvigubai brangesnė nei Molėtų–Utenos ruožo.

„Rangos darbams tikslią sąmatą pasakyti anksti, bet patys įsivaizduojate, kad tas ruožas yra ilgesnis ir bus daromas „du plius vienas“ pagal eismo intensyvumą, tai vertė gali būti dvigubai didesnė negu šios (Molėtų–Utenos – BNS) atkarpos“, – sakė LAKD vadovas. 

Perskirstys lėšas keliams, atidės kai kuriuos projektus

Kelių priežiūros ir plėtros programoje šiemet kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai papildomai skirta 40 mln. eurų.

M. Skuodis pripažino, kad šių Vyriausybės numatytų lėšų šiemet suplanuotiems kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbams neužteks. Dėl to, jo teigimu, reikės atidėti kitų projektų įgyvendinimą bei perskirstyti jiems numatytas lėšas.

„40 mln. eurų mums nepakanka.  Reikia labai kūrybiškai žiūrėti į procesus, į visus kitus darbus, kad mes vis dėlto įgyvendintume tuos prioritetus, kuriuos esame deklaravę“, – teigė susisiekimo ministras.

„Faktas, dėl to mes kažkuriuos projektus turime atidėti ir skirti prioritetą tiems darbams, kurie yra prioritetiniai: numeris vienas – Utenos plentas, numeris du yra „Via Baltica“ (...), numeris trys yra tiltai, viadukai ir po to visi kiti darbai“, – pridūrė jis.

Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus taip pat atlieka HISK, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą.

Kelias Vilnius–Utena yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.

Kelias pradėtas tiesti apie 1978 metus, visiškai baigtas 1985 metais. Pirmieji jo rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 metais. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 metais, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų.

Vyriausybės spaudos tarnyba BNS pranešė, kad komisija neįžvelgė būsimo sandorio grėsmių ir rizikų.

„Komisija gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimą dėl ketinamo sudaryti sandorio su „Proit“ dėl elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų įsigijimo ir rizikų, grėsmių dėl šios sistemos diegimo neidentifikavo“, – BNS pranešė Vyriausybė.

Tačiau, pasak jos, atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

LAKD vadovas Marius Švaikauskas anksčiau BNS teigė, kad sutartį su „Proit“ planuojama pasirašyti iki sausio pabaigos, o sistemą įdiegti per 14 mėnesių nuo jos pasirašymo – iki 2025 metų kovo pabaigos.

Atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

 

„Proit“ vadovas Justinas Brokorius BNS nekomentavo komisijos sprendimo ir kada sutartis bus pasirašyta.

Kauno įmonė anksčiau yra laimėjusi dešimtis įvairios vertės valstybinių konkursų. Informacinių sistemų kūrimo, diegimo, priežiūros, konsultacijų ir kitas paslaugas teikianti bendrovė 2022 metais gavo 6,1 mln. eurų pajamų, arba 13 proc. daugiau nei 2021 metais (5,4 mln. eurų), ji uždirbo 340,7 tūkst. eurų grynojo pelno – 4,9 karto daugiau (70 tūkst. eurų), rodo Registrų centro duomenys.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai gruodį patvirtino, kad LAKD įmonę „Proit“ pasirinko teisėtai. Jos teisėtumą ginčijo  konkurse taip pat dalyvavusi Čekijos įmonė „TollNet“.

Dėl šio teisinio ginčo LAKD pernai rudenį paprašė iki 2025 metų liepos atidėti e. tollingo diegimą. Vyriausybė tokį prašymą palaikė, tačiau Seimas gruodį leido sistemos veiklos pradžią atidėti tik iki 2025-ųjų sausio.

Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas jos diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos. 

2021 metais paskelbus preliminarios 40 mln. eurų vertės sistemos kūrimo konkursą jo laimėtoja iš pradžių išrinkta „TollNet“, o „Proit“ užėmė antrą vietą, Kelių direkcijai neskyrus balų už patirtį vykdant panašias sutartis ir įmonei šį sprendimą apskundus teismai LAKD įpareigojo konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo. Tuomet laimėtoja buvo paskelbta „Proit“.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.

„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.

ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.

„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas. 

ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.

Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.

G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.

„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė. 

Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą.

Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų.

„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė.