Į studiją dalyvė Jurga atvyko sutrikusi ir nelaiminga. Simpatiška moteris atvirai pasakojo niekada gyvenime nesijautusi graži ir mananti, kad jai labai trūksta pasitikėjimo savimi. Lyg to būtų maža, labai greitai patyrė, ką reiškia ir viešas visuomenės neigiamas vertinimas. Vieną dieną nusprendusi išdrįsti ir surizikuoti, Jurga socialiniame tinkle pasidalino savo nauja nuotrauka. Labai greitai po ja pasipylė komentarai. Tiesa, ne visai tokie, kokie moterį galėtų nudžiuginti. Jurga nustėro, kiek blogų ir žeidžiančių komentarų sulaukė iš savo vadinamųjų draugių. „Tu žinai, gal pradėk fotografuotis nugara?“ – išgirdusi vieną iš komentarų, A. Jagelavičiūtė neteko žado ir net pasitikslino, ar teisingai išgirdo?

Moteris sako jau pavargusi nuo piktų ir įžeidžiančių replikų, todėl pasiryžo kardinaliems pokyčiams: „Per metus laiko taip paruošiu savo kūną ir pasidarysiu tokią fotosesiją, kad atrodysiu graži ne tik sau, bet ir visiems aplinkiniams. Ir jeigu kas nors pasakys, kad negražu, patikėsiu, kad tai iš pavydo“, – jau drąsiau LNK laidos „Šiandien. Po metų“, rodomos jau šį trečiadienį 20 val., studijoje kalbėjo dalyvė.

Moters istorija studijoje sukėlė didžiulį palaikymą ir ovacijų bangą. O laidos vedėjos patarimas apvertė Jurgos gyvenimą aukštyn kojom: „Atsikratykite netikrų draugų, nes jie, žinokit, daug blogiau nei kilogramai“, – tokį nuoširdų A. Jagelavičiūtės patarimą išgirdo dalyvė išeidama iš studijos.

Atrodo, jog pakako tik šių padrąsinančių žodžių, kad Jurga imtųsi permainų savo gyvenime. Ji tą pačią dieną grįžusi namo nusprendė, jog laikas išsirinkti tikrus draugus, o visus tuos, kurie linki blogo, ištrinti iš savo gyvenimo. Jurga pradėjo sportuoti, ėmė vis labiau pasitikėti savimi, pasidarė seksualią fotosesiją ir jos rezultatais pasidalino laidoje „Šiandien. Po metų“. Dabar ji džiaugiasi gyvenimu ir sako supratusi, jog neverta gaišti laiko su pavydžiais ir bloga linkinčiais žmonėmis. Sėkmingi žmonės renkasi, kad juos suptų tokie patys – sėkmingi. Taip padariusi Jurga jaučiasi graži ir laiminga.

„Pasitikėti savimi – labai rimtas pažadas. Žiūriu į jus ir man net nereikia klausti, ar jums pavyko“, – akivaizdžiais pokyčiais džiaugėsi A. Jagelavičiūtė. Prieš metus į studiją atvykusi moteris jau nė kiek nepriminė dabartinės Jurgos. Pasitikinčios savimi, laimingos ir seksualumu žavinčios moters istorija įkvėps turbūt kone kiekvieną Lietuvos moterį.

Vis dėlto, rašoma portale learningexpress.com, psichologai mato ne vieną priežastį, kodėl spalvinti verta. Beje, ne tik vaikams.

1. Spalvinimas ugdo gebėjimą susikoncentruoti. Pildydami nenuspalvintas paveikslėlių dalis spalvomis, vaikai ne tik mokosi išlaikyti dėmesį konkrečiai užduočiai, bet ir turi galimybę sukurti šį bei tą gražaus.

Spalvinant lavėja ir jų smulkioji motorika. Žinoma, spalvinimo knygelės turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į vaikų amžių.

2. Spalvinimas padeda susipažinti su spalvomis ir tekstūromis. Maži vaikai spalvindami mokosi spalvų pavadinimus, vyresni – susipažįsta su įvairiomis piešimo ir tapybos technikomis.

3. Spalvinimas padeda mažinti stresą. Tai raminamuoju poveikiu pasižymintis užsiėmimas, padedantis vaikams sulėtinti tiek kūno, tiek proto „apsisukimus“ ir susitvarkyti su emocijomis.

4. Spalvinimas padeda socializuotis. Spalvinimo knygos – tai priemonė, suteikianti galimybę kokybiškai leisti laiką su šeima ar draugais. Jų pasiūla labai įvairi, todėl kiekvienas gali išsirinkti knygą pagal savo poreikius.

5. Spalvinimas padeda stiprinti pasitikėjimą savimi. Pabaigus projektą, visada apima džiaugsmas. Visiškai nesvarbu, ar „šedevrą“ vaikas nuspręs kam nors padovanoti, ar pasikabins ant sienos savo kambaryje, ar papuoš šaldytuvą.

Tuo tarpu skatindami vaikus domėtis kuo įvairesnėmis veiklomis ir jas išbandyti, padedame atsiskleisti jų gabumams. Jeigu tam tikra veikla ir nebus tikrasis vaiko pašaukimas, ją išbandydamas jis praplės akiratį, įgys ateityje praversiančių naujų įgūdžių. Deja, skubantys, galybės atsakomybių slegiami bei neretai finansų ribojami tėvai, net ir norėdami ne visuomet gali skirti pakankamai dėmesio ar lėšų vaikų ugdymui.

Vaikas patiria sunkumų mokykloje? Leiskite jį į būrelį

Vaiko ir tėvų centre „Aš ir mes“ dirbanti psichologė teigia, kad vaikai, kurie augdami praleidžia daug laiko būdami vieni namuose, susiduria su sunkumais valdydami pyktį ir spręsdami konfliktus. Taip pat daug laiko praleisdamas vienas vaikas neturi pakankamai progų susidurti su socialiniais iššūkiais ir išmokti laikytis tam tikrų socialinių normų bei išsiugdyti savikontrolę. Ji priduria, jog papildoma ugdanti veikla ypač svarbi vaikams, kurių tėvai neturi pakankamai laiko ar galimybių lavinti vaikų namuose.

„Papildomos veiklos ne tik skatina vaiko vystymąsi ir padeda įgyti naujų gebėjimų, bet kartu sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas. Vaikai išmoksta juos tenkinti stebėdami suaugusiųjų ar bendraamžių artimoje aplinkoje elgesį“, – detalizuoja M. Motiejūnaitė.

Pasak psichologės, popamokinė veikla prisideda prie mažamečio socialinių, kasdienių įgūdžių, moralės, savivertės vystymosi. Naujų gebėjimų mokymasis reikalauja iš vaiko sutelkti dėmesį, priimti nesėkmes, ugdo motyvaciją veikti. Be to, popamokinė veikla padeda atrasti stipriąsias asmenybės puses, o tai ypač svarbu patiriant sunkumų mokykloje. Vaikai, kuriems sunku mokytis, pradeda manyti, kad jie yra prastesni už kitus, todėl papildomi užsiėmimai padeda atrasti savo stiprybes ir labiau pasitikėti savimi.

Papildomos veiklos sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik muzika ir sportas, bet ir tokie užsiėmimai, kaip, pavyzdžiui, piešimas, žaidimas šachmatais, rankdarbiai, keramika, daro teigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir yra atrama gyvenime, nes padeda įgyti ateityje praversiančių įgūdžių, pasitikėjimo, atsikratyti įtampos. Taip pat užklasinė veikla padeda mažinti nepasiturinčių vaikų socialinę atskirtį tarp bendraamžių: užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti, pažinti vienam kitą, griauti stereotipus kitų žmonių atžvilgiu“, – sako M. Motiejūnaitė.

Ne kiekvienas gali žaisti krepšinį – ir gerai!

Pasak psichologės, kuomet mažametis verčiamas lankyti papildomą veiklą, ji gali tapti tokia pačia prievole kaip mokykla. Vienas svarbiausių aspektų, pagal kurį galima parinkti tinkamą būrelį vaikui, tai jo paties susidomėjimo spektras ir gebėjimai. Taip mano ir paramos bei labdaros fondo „Ateitis mūsų vaikams“ direktorė Dovilė Žigaitė.

„Kiekvienas vaikas yra savitas, turintis tam tikrų gabumų. Jų raiškai gana reikšmingą įtaką daro aplinka, kurioje vaikas auga, ir, žinoma, jo asmeninės savybės. Gabumai ne visada būna stipriai išreikšti, ir nebūtinai populiarūs, tokie, kaip daugelio vaikų. Ne kiekvienas gali tapti krepšininku ar dainininku, bet kiti gali būti talentingais mechanikais, išradingais inžinieriais ar kruopščiais paveikslų restauratoriais“, – sako D. Žigaitė.

Didžiausias iššūkis – tėvų jaučiama gėda kreiptis dėl paramos

Papildomą vaikų iš nepasiturinčių šeimų ugdymą finansuojančio fondo direktorė teigia, kad atskleidžiant ir vystant vaikų gabumus, itin svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Jeigu jie netiki popamokinės veiklos nauda ir nepalaiko vaiko – bet kokie išoriniai veiksmai neatneš teigiamų rezultatų.

Vis tik labai dažnai susiduriama su kitu barjeru – pinigų stygiumi. Anot D. Žigaitės, dažnai tėvai, net ir matydami vaiko norą ar pastebėdami išskirtinius jo gebėjimus, neturi pakankamai finansinių išteklių, kurių neretai prireikia papildomam lavinimui. Dažnai šalyje pasigirsta kalbų, kad šeimos biudžeto vos pakanka patenkinti būtiniausiems pragyvenimo poreikiams. 

„Ateitis mūsų vaikams“ fondas skatina tėvus ar globėjus kreiptis dėl paramos papildomam vaiko ugdymui, tačiau kartais koją pakiša ryžto stoka. Susiduriame su situacijomis, kai apie galimą gauti paramą šeima žino, bet kažkodėl nedrįsta ja pasinaudoti“, – liūdnai konstatuoja D. Žigaitė ir ragina tėvus, susiduriančius su finansiniais iššūkiais, drąsiau kreiptis dėl paramos.

Reikia išskirtinio dėmesio

Visus metus tėvai dirba, o vaikai būna užimti darželyje, mokykloje, būreliuose. Todėl dažnai suaugusiesiems nelieka laiko su savo atžalomis pasikalbėti, pasidžiaugti ar tiesiog pabūti.

„Neretai nutinka taip, kad vaikai prisimenami tik tada, kai jiems kas nors nutinka: suserga, ištinka nesėkmė ar „prisidirba“. Tačiau būtina nuolatos nepamiršti skirti atžaloms išskirtinį dėmesį“, – pastebėjo vaikų ir paauglių psichologė Asta Budvytienė.

Pasak jos, geras santykis su tėvais – didelis vaiko sėkmės ir laimės pagrindas. Nereikėtų pamiršti, kad bendravimo kiekybė visgi yra tokia pati svarbi kaip ir kokybė.

„Neretai tėvai patys save apgaudinėja sakydami, kad „vaikui laiko skiriu mažai, bet kokybiškai“. Šis požiūris tinka (nors ir ne visada), kai vaikas yra paauglys. Jam jau nereikia, kad tėvai šalia būtų visą parą. Tačiau mažyliams labai svarbu, kad tėvai būtų pasiekiami. Vaikas, paprastai net ir užsiėmęs savo veikla, žinodamas, kad bent vienas iš tėvų yra netoliese, jaučiasi saugus“, – aiškino A. Budvytienė.

Svarbu išlaikyti balansą

Vasarą tempas paprastai sulėtėja, per karščius tingisi užsiimti aktyvesne veikla, bet psichologė pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti balansą tarp dykinėjimo ir užsiėmimo tiek bet kurio amžiaus vaikams, tiek suaugusiems.

„Šiek tiek panuobodžiauti sveika – tuomet pailsima, pabūnama su savimi, atėjęs vidinės tuštumos jausmas skatina kūrybiškumą, norą veikti. Tačiau užsibuvus „be rūpesčių“ būsenoje, tampa sunkiau pradėti net pačius paprasčiausius darbelius, „užsisėdima“, aptingstama“, – pastebėjo specialistė.

Užsikrečia tėvų nuotaikomis

Laisvu laiku vasarą kartu su vaikais galima sugalvoti įvairiausios veiklos. Tereikia pasitelkti šiek tiek fantazijos ir atlikti kai kuriuos namų darbus.

„Visų pirma – žaiskite kartu. Žinoma, žaidimus reikia pasirinkti atsižvelgiant į vaikų amžių. Svarbiausia – gera visos šeimos nuotaika, daug juoko, džiaugsmo. Todėl kelionėse ar gamtoje pasistenkite, kad vaikas kuo mažiau girdėtų žodžių „atstok“, „eik žaisti su vaikais“, o daugiau – „pažaiskime!“, „žiūrėk!“, „pabandykime kartu“, „išmokyk ir mane“ ir pan.“, – patarė psichologė.

Dar vienas puikus būdas praleisti laiką – supažindinti atžalas su savo pomėgiais, prisiminti, ką mėgote veikti anksčiau, vaikystėje. „Parodykite džiaugsmą, azartą. Vaikai užsikrečia tėvų nuotaikomis. Taip praplėsite atžalų akiratį, o galbūt atrasite ir bendrų hobių“, – kalbėjo A.Budvytienė.

Pareiga gali būti ir maloni

Taip pat – su vaikais būtina kartu dirbti. Nesvarbu, kas tai bebūtų – buto remontavimas, sodininkystė, indų plovimas, maisto gaminimas – tiesiog maloniai juos reikėtų pakviesti į talką.

„Netiesa, kad vaikai nenori padėti tėvams. Tiesiog suaugusieji dažnai atstumia vaikus netinkamu elgesiu – kritika, nuolatiniais pamokymais, priekaištais, niūria nuotaika ar nemokėjimu paaiškinti, kaip tą darbą reikėtų atlikti. Dirbdami kartu ugdysite šeimos bendrumą, sutelktumą, pagalbą vienas kitam, pareigos jausmą ir pojūtį, kad pareiga nebūtinai yra nemaloni“, – patarimais dalijosi psichologė.

Keletas gerų patarimų

Negąsdinkite vaiko atostogų pabaiga ir greitai užgriūsiančia atsakomybe – pavyzdžiui, „Baigiasi tavo katino dienos, vėl prasidės vargeliai“. Vaikas pats tai suvokia ir stresuoja. Neburbėkite, kad atostogos jau baigiasi, kad „vėl reikės į tą prakeiktą darbą“, nes mažos akutės jus stebi ir kopijuoja. Juk nenorite, kad jis nekęstų mokyklos?

Nekaltinkite vaiko dėl neatliktų darbų. Jis ir taip jaučia kaltę. Atminkite, kad nemalonūs vaiko darbai yra ir jūsų atsakomybė. Jei nepaskatinote, nesudominote vaiko knygelėmis, dalį kaltės prisiimkite ir sau.

Užuot dejavę dėl besibaigiančių malonumų geriau sakykite: „Gaila, jog atostogos baigiasi, bet jos buvo tokios šaunios!“. Galite kartu susėdę prie arbatos puodelio prisiminti, ką nuveikėte, kas labiausiai įsiminė, ko išmokote, peržiūrėkite atostogų nuotraukas.

Ką galima veikti?

Suorganizuokite nesudėtingą turistinį žygį; išsirinkite įdomią lankytiną vietą netoli savo miesto ir, jei galima, nuvažiuokite ten traukiniu; aplankykite netoli gyvenamosios vietos esantį apžvalgos bokštą, muziejų po atviru dangumi, pakeliaukite pažintiniais takais, dalyvaukite vaikams skirtose edukacinėse programose, nuvykite į temines ekskursijas savo regione ir kt.

Komentaras:

Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrijos centro vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Orinta Ančiulytė:

- Psichiniais sutrikimais besiskundžiančių vaikų srautas yra didelis visus metus. Tačiau dėl užimtumo stokos vasarą padaugėja vaikų su elgesio sutrikimais. Šiltuoju metu paryškėja jau mokslo metais juos lydėjusios problemos. Taip pat padaugėja nuo kvaišalų, kitų psichotropinių medžiagų apsvaigusių vaikų nesocialaus elgesio atvejų – vagiliavimo, muštynių ir kt.

Vasarą vaikai neturėtų šlifuoti gatvių, būti palikti vieni tikintis, kad jie patys užsiims kažkokia kryptinga veikla. Juos būtina užimti: išleisti į bendraamžių stovyklą, ar sugalvoti veiklos kaime. Neturėtų būti taip, kad vaikas miega iki pietų, tada įninka į kompiuterį. Jei mažesniųjų vaikų auklėjimu ir ugdymu tėvai dar užsiima, tai besąlygiškai pasitikėti paaugliais, ypač ankstyvojo amžiaus, duoti jiems laisvę yra klaidinga. Matoma tendencija, kad vaikai auga vieniši, negeba išlaikyti ilgalaikių socialinių ryšių.

Atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog vyrai savo vairavimo sugebėjimus vertina ženkliai geriau nei moterys, nors ir pripažįsta, kad yra labiau linkę prasižengti.  Tuo tarpu moterys savo sugebėjimus prie vairo vertina gerokai santūriau, nors keliuose elgiasi drausmingiau. Psichologų aiškinimu, moterų savivertei įtakos daro ir stereotipai. Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ užsakyto tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vairuotojai vertina savo  įgūdžius bei kokius prasižengimus yra linkę daryti.

Puikūs vairuotojai ir vidutinės vairuotojos

Apklausos metu respondentai buvo paprašyti įvertinti savo vairavimo įgūdžius. Rezultatai atskleidė, jog savo sugebėjimais pasitiki net penkis kartus daugiau vyrų nei moterų. 15 proc. respondentų vyrų sau skyrė aukščiausią įvertinimą ir teigė esantys „puikūs“ vairuotojai, nesukeliantys avarinių situacijų, vairuojantys saugiai bei užtikrintai. Tuo tarpu moterys save vertina gerokai santūriau: puikiomis vairuotojomis save laiko vos 3 procentai respondenčių.

Kiek daugiau nei kas trečias vyras save laiko „geru“ vairuotoju, suvokiančiu savo veiksmus bei žinančiu, kaip elgtis įvairiose situacijoje. Moterys šiuo klausimu ir vėlgi turi kuklesnę nuomonę: vos kas šešta respondentė laiko save gera vairuotoja.

Didžioji dalis apklaustų moterų save laiko „vidutinėmis“, kartais suklystančiomis vairuotojomis. Taip save įvertino net 38 proc. moterų ir tik 23 proc. vyrų.  Dar prastesnį įvertinimą – „esu silpnas vairuotojas, nepasitikintis savo sugebėjimais už vairo“ sau skyrė keturis kartus daugiau vairuotojų moterų nei vyrų.

„Vyrai labiau pasitiki savo jėgomis, todėl vairuoja rizikingiau, leidžia sau nesilaikyti kai kurių eismo taisyklių, jei jos tuo metu jiems nėra „patogios“. Dėl įžūlesnio elgesio vyrai labiau linkę prasižengti ir galimai sukelti eismo įvykį. Moterys dažniau yra drausmingesnės ir atsargesnės“, – kalba specialistas Agnius Gučius.

Geri, prasižengiantys vairuotojai

Vertinant kelių eismo prasižengimus, moterų elgsena pastebimai skiriasi nuo vyrų. Paklaustos, kaip dažnai pažeidžia kelių eismo taisykles, beveik 40 proc. respondenčių teigė niekada nepažeidžiančios kelių eismo taisyklių, ir tik 20 proc. vyrų apie save pasakė tą patį. Apklausa atskleidė, jog pavyzdingiausi už vairo –  vyresni, 56 ir daugiau metų amžiaus respondentai.

Įdomu tai, kad net dvigubai daugiau vyrų nei moterų teigė kartais pažeidžiantys kelių eismo taisykles sąmoningai. Tokį savo elgesį jie grindė žinojimu, kad tai padės greičiau pasiekti tikslą. 7 proc. respondentų vyrų atsakė taisykles pažeidžiantys dažnai, bet tik tada, kai jų nuomone tai  nekelia grėsmės ar nepatogumų kitiems. Tuo tarpu moterys šio atsakymo beveik nesirinko, teigiamai į klausimą atsakė vos pusė procento apklaustųjų.

Ką reiškia „blondinė prie vairo“?

Psichologinės paramos studijos „Dermė“ psichologė Rūta Bačiulytė, komentuodama skirtingus vyrų ir moterų apklausos atsakymus, teigia, jog jie atspindi ne tik fiziologinius abiejų lyčių skirtumus. Didelės įtakos turi ir socialiniai veiksniai, formavę moterų vaidmenį įvairiuose laikotarpiuose: „Nuo senų laikų vairavimas buvo vyriškas užsiėmimas – pradedant karietų lenktynėmis, po to atsiradus pirmiesiems automobiliams. Moterys prie vairo sėdo kur kas vėliau: prasidėjo karai, moterų emancipacija. Tuo laiku vyrų likdavo mažai ir moterims atitekdavo visi vyriški darbai, tarp jų ir vairavimas.“

Analizuodama savęs, kaip vairuotojo, vertinimo rezultatus ir kodėl moterys savimi pasitiki mažiau, R. Bačiulytė aiškina, jog stereotipų įtaka taip pat turi reikšmės savęs vertinimui: „Įvairios anekdotinės istorijos apie „blondinę už vairo“ daro tam tikrą įtaką moterų savivertei šioje srityje. Net ir puikiai vairuojanti moteris gali manyti, jog niekada neprilygs puikiai vairuojančiam vyrui vien todėl, jog ji – moteris.“

Vyrams narciziškas charakteris labiau būdingas negu moterims, todėl jie labiau linkę išnaudoti kitus, rodo ketvirtadienį Jungtinėse Valstijose paskelbta studija, pagrįsta tris dešimtmečius vykdytais tyrimai, per kurį buvo analizuoti daugiau negu 475 tūkst. žmonių.

Ši išvada tinka įvairioms amžiaus grupėms ir kartoms, nurodė Bafalo universiteto vadybos mokykla, pabrėždama, kad perdėtas žavėjimasis savimi turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių.

"Narcisizmas susijęs su įvairiais tarpasmeninių ryšių sutrikimais, įskaitant nesugebėjimą palaikyti tvarius ilgalaikius santykius, neetišką elgesį ir agresiją", – sakė šios studijos pagrindinė autorė Emily Grijalva (Emili Grichalva), Bafalo universiteto Vadybos mokyklos organizacijų ir žmogiškųjų išteklių profesorė adjunktė.

"Tačiau taip pat matoma, kad narcisizmas stiprina savivertę, emocinį stabilumą ir gebėjimą atskleisti lyderio savybes", – pridūrė ji.

Mokslininkai išanalizavo daugiau negu 355 straipsnių mokslo žurnaluose, disertacijų, rankraščių ir vadovėlių, taip pat tyrė tris skirtingus narcisizmo aspektus: lyderystę ir autoritetą, polinkį į didybę ir ekshibicionizmą bei pabrėžtiną naudojimąsi savo teisėmis.

Didžiausi skirtumai tarp lyčių atsiskleidė tiriant asmens požiūrį į savo teises. Pasak mokslininkų, vyrai labiau negu moterys linkę išnaudoti kitus ir jaučia turintys teisę į tam tikras privilegijas.

Šios studijos rezultatai bus paskelbti žurnalo "Psychological Bulletin" naujausiame numeryje.