Politikas, priklausantis prioritetinei skiepytinų gyventojų grupei, gavo „AstraZeneca“ vakcinos pirmąją dozę.

„Skiepo laukiau nuo pat pandemijos pradžios, nes tai vienintelis būdas įveikti pandemiją. Džiaugiuosi, kad sulaukiau vakcinos ir turėjau galimybę pasiskiepyti, – įspūdžiais po pirmojo skiepo dalinosi profesorius. – „AstraZenecos“ tikrai nebijojau, pasitikiu visomis Europos Sąjungoje patvirtintomis vakcinomis“.

Skiepo laukiau nuo pat pandemijos pradžios, nes tai vienintelis būdas įveikti pandemiją.

Profesorius kviečia prisiminti, kad dar vakcinų kūrimo etape „AstraZeneca“ buvo laikoma patikimiausia ir geriausiai vertinama. „Vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos domiuosi nuo pat pradžių, dar tik kai buvo kalbama apie būtinybę jas kurti. Esu gerai išanalizavęs, kokiais veikimo būdais buvo remiamasi kuriant skirtingas vakcinas ir nerandu pagrindo abejoti „AstraZeneca“ patikimumu ar veiksmingumu. Pavyzdžiui, Škotijoje jau paskiepyta 97 proc. mano bendraamžių. Tyrimai rodo, kad jau praėjus dviem savaitėms po pirmojo skiepo apsaugomas kas antras, o po trijų savaičių – du iš trijų paskiepytųjų. O paskui ateis eilė skiepytis ir antrą kartą“, – teigia L. Mažylis.

L. Mažylis džiaugiasi, kad Lietuvoje nuo COVID-19 jau pradėta skiepyti ir 65 metų ir daugiau amžiaus grupė. „Vyresnio amžiaus žmonių prioritetinis skiepijimas labai svarbus, nes susirgti galimybę turi visi, bet iš statistikos pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės virusą įveikia sunkiau. Todėl siūlau, jei tik pakvietė skiepytis – priimti vakciną“, – vakcinos apsaugą nuo viruso, nepriklausomai nuo jos gamintojo, pastebi profesorius.

Paklaustas ar nebijo galimų „AstraZenecos“ šalutinių poveikių, prof. L. Mažylis atkreipia dėmesį, kad šalutiniai poveikiai galimi nuo visų vakcinų. „Pagal pirmąjį savo išsilavinimą esu chemijos mokslų daktaras ir puikiai žinau, kad šalutiniai poveikiai gali būti nuo visų skiepų, ne tik nuo COVID-19, – natūralią žmogaus reakciją į skiepus akcentuoja profesorius. – Bet tai dažniausiai būna trumpalaikiai požymiai, o ilgalaikėje perspektyvoje mes turime ne vieną pavyzdį, kaip skiepai išgelbėjo žmoniją nuo įvairiausių pandemijų“.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Europos Parlamente akcentuoja, kad bijoti reikia ne skiepo, o viruso. „Mes per dažnai akcentuojame karantiną ar skiepų nuo viruso baimę. Betgi pasaulis vis dar išgyvena pandemiją, o virusas yra tiesioginė fizinė grėsmė žmogaus sveikatai. Todėl aš pasiskiepijau pats, kviečiu ir kitus neabejoti ir nesibaiminti“, – mintimis dalijasi L. Mažylis.

Profesorius pastebi, kad labai simboliškas skiepijimo laikas bei vieta: Kovo 11-osios išvakarėse Europos Parlamento nariui skiepas buvo suteiktas Kovo 11-osios gatvėje, Kauno ledo rūmuose įsikūrusiame vakcinavimo centre. „Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga laikosi solidariai. Tai mums suteikia tolygią prieigą prie Europos vaistų agentūros patvirtintų vakcinų nuo COVID-19. Todėl skatinu ir kviečiu Lietuvos žmones nebijoti skiepų ir pasinaudoti suteikiama galimybe, nes tai yra vienintelis kelias įveikti šią pandemiją“, – į žmones kreipiasi prof. L. Mažylis.