Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) nori, kad bankai suteiktų dar tiek pat paskolų ir bendra suma siektų 2 mlrd. eurų.

„Galimybė gauti finansavimą yra esminė“, bet „pernelyg dažnai“ tai tampa kliūtimi jaunimui, norinčiam imtis šios profesijos, sakė žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas (Filas Hoganas).

„11 proc. Europos ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų, (tad) parama jauniems ūkininkams šiame sektoriuje yra prioritetas Europos Komisijai“, – pažymėjo jis.

2017 metais bankai atmetė 27 proc. jaunų ES ūkininkų pateiktų paraiškų suteikti paskolas. Tuo tarpu vyresnių pareiškėjų grupėje buvo atmesta tik 9 proc. prašymų.

Jaunesni nei 40 metų žmonės 2016-aisiais sudarė 11 proc. ES ūkininkų, kurių iš viso buvo 10,3 milijono. Vyresnių nei 65 metų ūkininkų buvo 32 proc., nurodo Eurostatas (Europos Sąjungos statistikos tarnyba).

Jaunų ūkininkų ypač mažai Kipre (3,3 proc.), Portugalijoje (4,2 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (5,3 procento).

Šiuo atžvilgiu geresnė padėtis Austrijoje (22,2 proc.), Lenkijoje (20,3 proc.) ir Slovakijoje (19 procentų).

28 ES narės pasiūlys jauniesiems ūkininkams mažesnes palūkanas, penkerių metų moratoriumą grąžinimui, o paskui – laikotarpį iki 15 metų visai paskolai sugrąžinti.

Schemoje taip pat numatomas lankstumas sunkesniu metu, pasiūlant atidėjimą keliams mėnesiams.

EIB aukšto rango pareigūnas Andrew McDowellas (Endrius Makdauelas) sakė, kad žemės ūkis „yra ES ekonomikos pagrindas“, gaminantis sveiką maistą ir saugantis aplinką.

„Tokią veiklą reikėtų uždrausti. Šiandien bankai be problemų duoda apyvartinius kreditus. Reikia eiti į banką ir imti,“ – ketvirtadienį Seimo opozicijoje esančių socialdemokratų frakcijoje pareiškė ministras.

B. Markauskas tikino, kad pastaruoju metu tokia veikla mažėja, tuo metu prieš dešimtmetį ji labai klestėjo.

„Vienareikšmiškai, ta praktika yra paplitusi – ir vekselių, ir mokėjimų atidėjimo, kada jie (žemdirbiai – BNS) prašosi, ypatingai sėklos ir cheminės apsaugos priemonės teikiamos su atidėjimu. Tokia veikla užsiima ne tik tas koncernas, bet man čia dabar čia svarstyti, ar koncernas kažkaip agresyviau elgiasi savo klientų atžvilgiu, ypač kalbant apie žemę... “, – kalbėjo B. Markauskas.

Ministras įžvelgė ir kitą problemą – nustatoma didesnė kaina už prekes, mokėjimas už kurias yra atidėtas.

„Tai ne vien problema, kad, sakykime, yra rizika, kad gali turtą perimti, bet problema yra ir ta, kad iš karto mokant, moki mažiau, o atidedant mokėjimą, tai kaina didesnė“, – kalbėjo B. Markauskas

Jis taip pat pripažino, kad įmonės, skirtingai negu bankai, nevertina rizikos, nors tai turėtų būti daroma.

„Ūkininkas turėtų pats vertinti savo rizikas. Yra rizika, kad turtą gali perimti. Taip, kaip ir banke – eini, imi paskolas, turi vertinti riziką“, – kalbėjo ministras.

B. Markauskas be kita ko pabrėžė, kad kol kas nė vienas ūkininkas į ministeriją dėl šios problemos nesikreipė, todėl nėra pagrindo griežčiau reglamentuoti tvarką, susijusią su žemės ūkio bendrovių skolinimo veikla.

Socialdemokratai sako, kad „Agrokoncernas“ gali piktnaudžiauti skolinimo veikla, atidedant mokėjimus už prekes, įkeičiant turtą, bet nevertina klientų mokumo ir sandorių rizikos.

Lietuvos bankas į socialdemokratų užklausą šią savaitę pranešė, kad „Agrokoncerno“ paprašyta „paaiškinti vykdomos skolinimo veiklos aspektus bei pateikti tam tikrus įrodymus“.