„Švęsime su fejerverkais, su viskuo. Ir su šampanu“, – pasakoja nuotaka.

„Šią dieną pasirinkome specialiai. Nutarėme, kad norime dvigubos šventės, kad būtų visas miestas papuoštas“, – kalbėjo kita jaunoji.

„Gal galėtų tik oras būti geresnis. Bet nieko, sako lietus atneša laimę“, – šypsojosi dar viena šią dieną susituokti nusprendusi moteris.

Naujųjų metų išvakares vestuvėms Vilniuje pasirinko net 23 poros.

Norime dvigubos šventės, kad būtų visas miestas papuoštas.

„Norėjome šauniai atšvęsti ir dar kad vyras nepamirštų datos“, – juokavo dar viena besituokianti moteris.

„Vestuvėms labiausiai populiarūs mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis. Ir tada jau gruodis. Gruodį populiaru tuoktis“, – tvirtino Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Vienos poros į Santuokų rūmus atvyksta su jauduliu, kitos jaučiasi ramiai. Tačiau visi laimingi ir šypsosi. Vis dėlto turi būti su kaukėmis.

„2022-aisiais labai populiarios vestuvių datos bus vasario 12-oji ir vasario 22-oji“, – pasakoja J.Kuzmienė.

Sostinėje per metus įregistruota 5001 santuoka. Įtrauktos ir bažnytinės, ir sudarytos užsienyje. Bendras vestuvių skaičius šalyje yra keliolika tūkstančių. Tai yra 2 procentais daugiau nei pernai.

„Santuokų prasme metai buvo rezultatyvūs ir derlingi. Santuokų daug. Iš viso žiedus sumainė daugiau kaip 15 tūkst. porų“, – sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Gruodžio 31 dienos rytą maždaug pusšimtis nuotykius mėgstančių kauniečių originaliai atšventė paskutinę 2015 metų dieną. Nepabūgę žiemiško šalčio jie sėdo į baidares ir išplaukė į kelionę Nemunu.

Keturių valandų trukmės žygį nuo Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės iki Vytauto Didžiojo bažnyčios surengė Kauno technologijos universiteto studentų atstovybė ir VšĮ „Vandens turistai“. Anot organizatorės Ievos Žilionytės, nors žygį sugalvojo studentai, į jį užsiregistravo daugiausia vyresnių dalyvių.

„Tai žmonės, mėgstantys išbandyti naujus dalykus, ekstremalai. Buvo tokių, kuri skambino ir klausė, ar nebus per šalta, ar tikrai vyks. Tačiau daugiausia dalyvauja tokie, kurie mėgsta nuotykius“, – sakė I.Žilionytė.

Pasak jos, šaltis neturėtų gąsdinti, jeigu pasirūpini gera apranga. „Svarbu šilta apranga apatinei kūno daliai: šilti batai, kojinės, kelnės, geriausia neperšlampančios. Viršutinė kūno dalis neturi būti perrengta, nes judėdamas, irkluodamas žmogus gali lengvai peršalti. Aišku, reikia šiltos kepurės ir akinių nuo saulės“.

Nors žygis vyksta ne pirmus metus ir dar niekada nėra įvykę kokių nors nelaimių, organizatoriai apgalvojo visas situacijas. Baidares nuo kelio seka automobiliu palei krantą važiuojantis žmogus, o paskui dalyvius plaukia du patyrę baidarininkai, kurie žino, kaip elgtis ypatingais atvejais.

„Jei žmogus plaukia atsakingai, tikrai nesusidurs su jokiais pavojais. Trasa yra nesunki, ruože nėra jokių kliūčių“, – aiškino I.Žilionytė.

Anot jos, naujametinis plaukimas baidarėmis tai kitoks būdas atšvęsti paskutinę šių metų dieną ir smagiai sutikti Naujus metus.