M. Bachelet tai pareiškė pristatydama ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje po Rusijos invazijos. „Prasidedant penktajam karo veiksmų mėnesiui, toliau aštrėja nepakeliami konflikto Ukrainoje padariniai“, – teigė vyriausioji žmogaus teisių komisarė.

„Civiliams tenka didžiausia šių nesibaigiančių karo veiksmų našta, – pridūrė M. Bachelet. – Visų šio beprasmio karo aukų vardu: žudymai, kankinimai ir savavališki sulaikymai turi liautis.“

Pasak komisarės, dideli žuvusių civilių ir atakų prieš civilinius objektus skaičiai rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės. Tačiau M. Bachelet nurodė, kad, nors ir gerokai mažesniu mastu, Kyjivo pajėgos rytinėje šalies dalyje galimai taip pat nevisiškai laikėsi atitinkamų įstatymų.

M. Bachelet teigimu, iki liepos 3 d. JT Ukrainoje užfiksavo iš viso 4 889 civilių žūtis. Šis skaičius apima 335 vaikus.

Daugeliui Rusijos menininkų patiriant spaudimą viešai pasmerkti Vladimiro Putino invaziją arba rizikuojant prarasti kontraktus, A. Netrebko – viena žinomiausių pasaulio operos dainininkių – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė norinti aiškiai pasakyti, kad nepalaiko prezidento Vladimiro Putino.

„Aš atvirai smerkiu karą prieš Ukrainą ir mintimis esu su šio karo aukomis ir jų šeimomis“, – parašė ji.

50-metės A. Netrebko teigimu, ji niekada „nebuvo politinės partijos narė ir nėra susijusi su jokiu Rusijos lyderiu“. Operos primadona pripažino, kad „pripažįsta ir apgailestauja, kad mano (jos) veiksmai ir pareiškimai praeityje iš dalies galėjo būti neteisingai suprasti“.

Pasak jos, ji buvo susitikusi su V. Putinu „tik keletą kartų – daugiausia tam, kad atsiimtų apdovanojimus už savo meną arba per Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją“.

Dainininkė nurodė, kad „niekada negavo jokios finansinės paramos iš Rusijos vyriausybės“ ir gyvena Austrijoje, „kur taip pat moka mokesčius“.

„Myliu savo tėvynę Rusiją“, – prašė A. Netrebko. Artistė pridūrė, kad jos tikslas yra „skatinti taiką ir vienybę savo menu“.

„Po pasirodymų pertraukos, apie kurią pranešta, aš atnaujinsiu savo pasirodymus operose ir koncertuose gegužės pabaigoje, pradėdama nuo Europos“, – parašė ji.

Kremliui ištikimas rusų dirigentas Valerijus Gergijevas – A. Netrebko atradęs žmogus – praėjusį mėnesį neteko darbo Miuncheno filharmonijoje. Keletas koncertų salių paskelbė jį persona non grata už tai, kad jis nepasmerkė V. Putino pradėto karo Ukrainoje.

A. Netrebko, kuri taip pat buvo laikoma artima V. Putinui, atšaukė savo koncertus Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kai Niujorko „Metropolitan“ opera nutraukė su ja ryšius dėl jos paramos Maskvai.

Kai kurios Rusijos žvaigždės gana griežtai pasisakė prieš šį karą.

Praėjusią savaitę primabalerina Olga Smirnova pasitraukė iš Maskvos Didžiojo teatro ir prisijungė prie Nyderlandų nacionalinio baleto, pareiškusi, kad yra „visa siela“ prieš Rusijos karą Ukrainoje.

Trečiadienį per savo advokatą Berlyne Christianną Schertzą išplatintame pareiškime ji teigė mintimis esanti su „šio karo aukomis ir jų šeimomis“. Kartu atlikėja pabrėžė, kad nėra nei „politinės partijos narė“, nei „susijusi su kokiu nors Rusijos vadovu“ ir kad su prezidentu Vladimiru Putinu „per visą savo gyvenimą susitiko tik kelis kartus“.

Prasidėjus karui, 50-metė A. Netrebko sulaukė kritikos, nes buvo laikoma V. Putino rėmėja. Dabar ji pareiškime rašė: „Pripažįstu ir apgailestauju, kad mano veiksmai ar žodžiai praeityje iš dalies galėjo būti neteisingai interpretuojami“.

Su V. Putinu ji esą buvo susitikusi pirmiausiai per apdovanojimų už jos kūrybą įteikimus ar olimpinių žaidynių atidarymą. „Niekada nesu gavusi finansinės paramos iš Rusijos vyriausybės, gyvenu Austrijoje, kur moku ir mokesčius“, - rašė operos žvaigždė.

Ji taip pat pareiškė mylinti savo gimtąją Rusiją. Savo kūryba ji siekianti „tik taikos ir vienybės“.

Kovo pradžioje A. Netrebko paskelbė, kad daro pertrauką savo koncertinėje veikloje. Prieš tai, be kita ko, Bavarijos valstybinė opera nutraukė bendradarbiavimą su atlikėja ir tai, be kita ko, argumentavo nepakankamu jos atsiribojimu nuo karo prieš Ukrainą.

Anot A. Netrebko, ji gegužės pabaigoje ketina atnaujinti savo pasirodymus, pirmiausiai – Europoje.

Masinis pasaulinis atsakas į Maskvos invaziją, prasidėjusią prieš savaitę, jau paveikė įvairias mokslines iniciatyvas, įskaitant Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir planuojamą Rusijos ir Europos misiją, kurios tikslas – Marse nutupdyti marsaeigį.

„Mes, Rusijos mokslininkai ir mokslo žurnalistai, griežtai protestuojame prieš Rusijos ginkluotųjų pajėgų pradėtą karinę invaziją į Ukrainą“, – sakoma atvirame laiške, kuris antradienį buvo paskelbtas naujienų svetainėje trv-science.ru.

Daugiau kaip 6 900 pasirašiusiųjų rizikuoja gauti baudą arba sėsti į kalėjimą, nes pastaraisiais metais Rusijos valdžios institucijos priėmė teisės aktus, leidžiančius joms susidoroti su vyriausybę kritikuojančiais piliečiais.

O Rusijos parlamentas šią savaitę priėmė dar vieną įstatymo projektą, kuriuo sugriežtinamos bausmės už karo Ukrainoje kritiką.

„Humanistinės vertybės yra pagrindas, ant kurio statomas mokslas. Daugybė metų, praleistų stiprinant Rusijos, kaip pirmaujančio matematikos centro, reputaciją, nuėjo visiškai perniek“, – sakoma laiške.

Laiške pažymima, kad dėl invazijos buvo atšauktas Tarptautinis matematikų kongresas, kurį Rusija turėjo surengti liepos mėnеsį. Jame Rusija taip pat pavadinta „karine agresore, vadinasi, piktavališka valstybe“.

Tapti didžia mokslo valstybe „neįmanoma dabartinėmis sąlygomis, kai mūsų artimiausių kolegų – Ukrainos matematikų... gyvybei gresia pavojus dėl Rusijos kariuomenės“.

„Rusija atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, be galimybės vykdyti išsamius mokslinius mainus ar dirbti su kitų šalių mokslininkais, – sakoma laiške. – Esame įsitikinę, kad jokie geopolitiniai interesai negali pateisinti kraujo praliejimo. Karas prives tik prie visiško mūsų šalies praradimo“.

Dėl Vakarų sankcijų praėjusią savaitę Rusija buvo atkirsta nuo daugelio pasaulinių iniciatyvų. NASA ieško būdų, kaip be Rusijos pagalbos išlaikyti orbitoje TKS, kurioje nuo seno gyvena ir astronautai, ir kosmonautai.

O Europos kosmoso agentūra pareiškė, kad bendra misija, kurios metu Rusijos nešančioji raketa turėtų Europos marsaeigį nutupdyti Marse, „labai mažai tikėtina“, kad startuos šiais metais, kaip planuota.