Patvirtinus naują tvarką, vienam pastatui galės būti skiriama iki 30 tūkst. eurų ir finansuojama iki 70 procentų darbų vertės.

„Akivaizdu, kad senamiestis šiandien neatrodo taip, kaip galėtų, todėl būtini greiti sprendimai, paskatinsiantys atsinaujinimą. Nauja tarybai teikiama tvarka, tikiu, kad bus patraukli pastatų šeimininkams ir taps rimta paskata atnaujinti savo turtą, o kartu prisidėti ir prie bendro senamiesčio estetinio vaizdo gerinimo. Tvarkingas, jaukus ir gyvas senamiestis – vienas iš itin svarbių mūsų siekių“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Tvarkingas, jaukus ir gyvas senamiestis – vienas iš itin svarbių mūsų siekių.

Anot savivaldybės, naują tvarkos aprašą numatoma svarstyti ir tvirtinti birželio mėnesio tarybos posėdyje.

Į finansavimą pastatų fasadų tvarkymui galės pretenduoti visų senamiesčio zonoje esančių pastatų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas, ar ne.

Patvirtinus tvarką, paraiškas pastatų savininkai bus kviečiami teikti jau šiais metais, o finansavimas bus skiriamas 2024-aisiais.

Pasak savivaldybės, pasinaudoti galimybe gauti finansavimą bus paprasčiau – ne visais atvejais bus reikalinga turėti statybą leidžiantį dokumentą. Pavyzdžiui, leidimo ir sudėtingo projekto nereikės paprastajam fasado remontui – fasado perdažymo, nutrupėjusio tinko sutvarkymo darbams, kai nekeičiama pastato išvaizda ir pastato vertingosios savybės.

Taip pat numatoma, kad didesnis prioritetas bus skiriamas paraiškoms, kai tvarkomi pastatai yra gatvėse ar erdvėse, kuriose atnaujinimo darbus vykdo ar numato savivaldybė, kuriomis juda didesni turistų ar gyventojų srautai, pavyzdžiui Tiltų, Teatro, Žvejų, Turgaus, Daržų, Sukilėlių, Aukštosios, Didžiosios Vandens, Vežėjų gatvėse, Teatro, Turgaus aikštėse, šalia burlaivio „Meridianas“.

Kaip skelbia savivaldybė, tikimasi, kad toks reglamentavimas paskatins pastatų valdytojus pirmiausiai tvarkyti pastatus, esančius reprezentacinėse senamiesčio vietose. Savivaldybei atnaujinus gatvę ar kitą viešą objektą, o šalia esančių pasatų savininkams – fasadus, būtų sukurta vientisa kokybiška erdvė.

Numatoma, kad ateinančiais metais fasadų atnaujinimo priemonei prireiks mažiausiai 150 tūkst. eurų, 2025 metais – 210 tūkst. eurų. Sulaukus daugiau paraiškų iš Klaipėdos senamiesčio pastatų valdytojų, finansavimas ateityje galėtų būti peržiūrėtas.

Savivaldybė pabrėžia, kad lieka galioti ir kita tvarka, pagal kurią galima gauti finansavimą Klaipėdos senamiestyje ir naujamiestyje esančių saugomų kultūros paveldo pastatų tvarkybos darbams. Pagal šią priemonę finansavimas skiriamas darbams, susijusiems su kultūros paveldo objekto išsaugojimu.

Planuojama tvarkyti bokšto cokolinę dalį, medinius laiptus, terasą bei lubas, skelbiama viešųjų pirkimų dokumentuose. Pabrėžiama, kad tiekėjai turi turėti kvalifikaciją, būtiną darbui su kultūros paveldo objektais.

Iš viso Vyriausybė seniausio šalyje universiteto architektūrinio ansamblio statinių, kiemelių ir inžinerinių tinklų remontui gegužę skyrė 2,5 mln. eurų, dar 0,3 mln, eurų skirti senosios Vilniaus Universiteto bibliotekos pastato Universiteto gatvėje rekonstravimui.

„Vilniaus Universitetas už šias lėšas iki 2020 metų pabaigos planuoja dalinai atnaujinti eilę Centrinių rūmų ansamblio fasadų bei atlikti remonto darbus kiemuose“, – BNS nurodė universitetas.

VU rūmai pradėjo formuotis XVI a, rūmų ansamblio meninės formos atspindi pagrindinius Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą. Per keturis šimtmečius universiteto pastatų paskirtis, planai ir architektūros formos nuolat keitėsi.

Dabartinį Universiteto rūmų ansamblį sudaro 13 kiemelių su 13 pastatų, turinčių po kelis korpusus, taip pat Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė.

„Nepaprastai smagu, jog prisikels vienas įdomiausių tarpukario modernizmo pastatų, signataro Petro Klimo vila „Eglutė“, taip pat – Lietuvos žemės ūkio rūmai. Dėl pastatų atnaujinimo šįmet kreipėsi daugiau nei 300 interesantų, buvo pateikti 47 prašymai. Akivaizdu, jog susidomėjimas šia programa auga ir ji visiškai pasiteisina“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Dvi dešimtys paramą gavusių aptriušusių pastatų stovi senamiesčio zonoje, aštuoni – Laisvės alėjoje, likę Žaliakalnyje bei centrinėje miesto dalyje.

„Nors dominuoja fasadų tvarkymas, patvirtinome finansavimą ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimui bei kelių stogų sutvarkymui – visa tai įeina į programos rėmus“, – patvirtino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Anot S. Rimo, sąraše dominuoja gyvenamieji namai: „Matome, jog žmonės pavargo nuo netvarkos, niūrių spalvų ir byrančio tinko. Visi nori grįžti į jaukius ir gražius namus“.

Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą siekia iki 50 proc. visos fasado atnaujinimo sąmatos. Likusia dalimi rūpinasi pastato savininkas. Norintys tvarkyti paveldo saugomą daugiabutį gyvenamąjį namą, jo gyventojai visų pirma turi išsirinkti įgaliotą asmenį. Darbus, kuriems skirtas finansavimas, pastatų valdytojai privalo užbaigti iki šių metų pabaigos, o nepanaudotos lėšos grąžinamos į miesto biudžetą.

Nuo 2015 metų veikiančios paveldotvarkos programos pagalba jau spėjo pasinaudoti beveik 70 pastatų savininkai. Pernai parama pasinaudojo 39 paveldo statinių valdytojai, kuriems už atliktus darbus išmokėta beveik 800 tūkst. eurų.

Manau, kad ir vykdoma paveldotvarkos programa taip pat davė stiprų postūmį atsinaujinti Kauno miestui. Šiandieną tai jau galima pastebėti išėjus pasivaikščioti po Senamiestį ir centrinę miesto dalį. Tikiuosi, kad netrukus ateis laikas didelėms tarptautinio verslo injekcijoms ne tik į Kauno rajoną, bet ir į patį miestą. Tam, manau, padės sparčiai auganti mieste verslo biurų infrastruktūros pasiūla. Pagaliau ir dangoraižiai kaip Vilniuje ar Klaipėdoje kada nors papuoš ir mūsų miestą.

Fasadus nusprendę atnaujinti Kaune esančių pastatų savininkai šįmet sulauks kur kas didesnės pagalbos. Kauno miesto savivaldybė, pernai fasadams atnaujinti skyrusi 400 tūkst. eurų, šįmet šią sumą didina iki 1 mln. eurų. Tai puiku, jei planas bus įgyvendintas, mieste atjaunės apie 50 namų.

Viskas būtų lyg ir gerai. Kaunas po truputį atsigauna, o prie to prisideda ir savo pastatus tvarkantys kauniečiai. Aišku, diskutuotinas klausimas, kad visų kauniečių sąskaita tvarkomas kažkieno privatus, o ne bendras miesto turtas. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis paveldosaugos objektų yra supirkta be tikslo aktyviai kurti pridėtinę vertę juos tvarkant, pritaikant efektyvesniam panaudojimui, o tiesiog investuota į bendrą nekilnojamojo turto augimo tendenciją. Todėl šioje vietoje pasigendama viešos diskusijos su Kauno miesto visuomene dėl prioritetinių klausimų sprendimo investuojant mūsų visų (kauniečių) lėšas.

„Nuo šių metų programa papildyta nauja finansuojama veikla – kultūros paveldo statinių pritaikymu neįgaliųjų poreikiams. Be to, nuo šiol į paramą gali pretenduoti ir į kultūros vertybių registrą neįrašyti pastatai, esantys Senamiesčio teritorijoje – šiuose pastatuose galės būti remontuojami  išoriniai atitvarai, pagerinama fasadų elementų techninė ir estetinė būklė“, - programos naujoves pristatė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

2015 metais programos įgyvendinimui Kaunas skyrė beveik 29 tūkstančius eurų. Šia parama tąkart pasinaudojo trijų kultūros paveldo objektų savininkai. 2016 metais programos įgyvendinimui skirta 400 tūkst. eurų, o sutartys dėl dalinio finansavimo skyrimo pasirašytos su 22 pastatų valdytojais. 2017 metais miesto pagalba pasinaudojo 39 statinių savininkai. 2018 metais šiai programai bus skirta ne mažiau kaip pusė milijono eurų.

„Jei tinkamų paraiškų bus daugiau nei numatytų lėšų, tikrai padidinsime finansavimą“, - pabrėžė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Darbus, kuriems skirtas finansavimas, valdytojai privalo užbaigti iki einamųjų metų pabaigos. Nepanaudotos lėšos grąžinamos į savivaldybės biudžetą. Visą informaciją apie programą galima rasti čia: tvarkompastatus.kaunas.lt

Dokumentai priimami Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriuje (J.Gruodžio g. 9, Kaunas) darbo valandomis iki 2018 m. kovo 9 d. Išsamesnė informacija telefonu: (8 37) 42 42 05; elektroniniu paštu: kulturos.paveldo.skyrius@kaunas.lt.

Pasak 700 namų administruojančios bendrovės „Senamiesčio ūkis“ vadovo Kęstučio Vanago, atnaujinimas yra reikalingas daugiau nei pusei šioje miesto dalyje esančių pastatų.

Vilniaus savivaldybei paskelbus programą, teiksiančią paramą senamiesčio namų fasadų tvarkymui, gyventojai subruzdo - į „Senamiesčio ūkį“ dėl remonto jau kreipėsi 18-os namų gyventojai. Būsto savininkai turės sumokėti tik pusę atnaujinimo darbų kainos – likusią dalį padengs miesto savivaldybė.

„Apie poreikį tvarkyti pastatų fasadus mūsų specialistai kalbėjo jau ne vienerius metus, tokį norą išreikšdavo ir kai kurių senamiesčio namų gyventojai. Tačiau, kol nebuvo numatyta savivaldybės parama, senamiesčio daugiabučių fasadų remontu turėjo rūpintis patys butų savininkai. Paskelbus apie finansinę paramą, mes, kaip administratorius, ėmėme siūlyti gyventojams tvarkytis fasadus ir pastebime išties didelį jų susidomėjimą“, - teigia K. Vanagas.

Pasak specialisto, dalis senamiesčio pastatų stovi ant nestabilaus, sluoksniuoto grunto, gynybinės sienos griuvėsių arba šlaitų. Tokie pastatai patiria papildomas vibracijas dėl kai kuriose gatvėse vykstančio gan intensyvaus transporto priemonių eismo. Tuomet, natūralu, ima trūkinėti sienos ir fasadų apdaila. Jeigu trūkimas dinaminis, ima skilinėti ir pastato pamatai. Tokiuose namuose gyventi tampa nesaugu.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai daugiabučių gyventojai, gyvenantys šalia judrių senamiesčio gatvių, transporto sukeliamas vibracijas jaučia netgi savo butuose.

„Yra pavyzdžių, kai pastatas stovi šalia gatvės, kuria vyksta pakankamai intensyvus troleibusų eismas. Jeigu troleibuso laidai yra įgręžti į pastato fasadą, tai yra papildomas veiksnys, kuris dėl transporto priemonių sukeliamų vibracijų gali lemti pastato sienų skilimą. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai daugiabučių gyventojai, gyvenantys šalia judrių senamiesčio gatvių, transporto sukeliamas vibracijas jaučia netgi savo butuose“, - pasakoja K. Vanagas.

Eksperto teigimu, sutvarkyti standartinio dviaukščio senamiesčio pastato fasadą gali kainuoti nuo 12 iki 30 tūkst. eurų. Brangiausias – istorinių, lipdiniais puoštų fasadų atnaujinimas. Būtent tokie pastatai drauge su itin prastos būklės namais įvardijami kaip turintys pirmenybę gauti savivaldybės paramą tvarkymo darbams.

Senamiesčio fasadų atnaujinimas – vienas dažniausiai apklausose įvardijamų sostinės gyventojų prašymų. Šią problemą aktualia laiko ne tik namų gyventojai, bet ir miestiečiai, senamiestyje apsilankantys tik darbo klausimais ar leidžiantys laisvalaikį. Specialistai pabrėžia, kad remontas reikalingas ne tik dėl estetinių ir saugumo priežasčių: itin svarbu išsaugoti istorines, kultūrines senamiesčio detales, pastatus puošiančius senovinius lipdinius, nuolat yrančius dėl amžiaus ir gamtinių sąlygų.

Autentikos atnaujinimui keliami didesni reikalavimai

Didžioji dalis senamiesčio pastatų fasadų yra autentiški, todėl jų atnaujinimui keliami žymiai didesni darbų atlikimo reikalavimai, nei atnaujinant standartinio daugiabučio fasadą. Senamiesčio pastatų „veido“ išsaugojimas ir istorinė vertė svarbi paveldo prasme, kadangi Vilniaus miesto senamiestis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo apsaugos zoną ir yra kruopščiai saugomas kultūros paveldo bei istorijos specialistų.

„Iki šiol senamiestyje net 98 proc. visų pastatų fasadų būdavo tvarkomi labiau „kosmetiškai“, t.y., atstatant fasadus puošiančius lipdinius, kitas detales. Šiandien situacija po truputį keičiasi: miesto centre apsigyvena vis daugiau jaunų, aktyvių miestiečių, norinčių ir galinčių pasirūpinti ne tik savo nuosavybe – butu, bet ir namo išore. Su tokia namo gyventojų dauguma dėl bendro turto atnaujinimo ir jo išsaugojimo susitarti pavyksta ir lengviau, ir greičiau“, - teigia K. Vanagas.

Pasak „Senamiesčio ūkio“ vadovo, norint atnaujinti pastato išorę pirmiausia turi būti parengtas fasado atnaujinimo projektas ir suderintas su atsakingomis institucijomis bei Kultūros paveldo departamentu. Senamiesčio fasadų lipdiniai privalo būti atstatomi pagal autentiškumą ir griežtai laikantis patvirtinto projekto. Tokie lipdiniai, kaip kolonados, skulptūros, profiliuoti karnizai, terasų ir balkonų baliustrados ir kiti elementai paprastai yra atstatomi juos kuriant rankomis. Fasadų atnaujinimo darbams pradedant naudoti šiuolaikinės technologijas, tokias kaip 3D printeriai, fasadų elementus galima atkurti tiksliau ir daugeliu atvejų pigiau.

Norėdami teikti paraišką savivaldybės paramai gauti, senamiesčio gyventojai turi surengti balsavimą kuriame reikia surinkti daugumos namo gyventojų parašus. Tai įgyvendinti, parengti fasado atnaujinimo projektą ir paraiškos paramai gauti dokumentus bei vykdyti visus organizacinius remonto darbus gyventojams padeda namo administratorius.

Pasak „Senamiesčio ūkio“ vadovo, 2018 metams fasadų atnaujinimo darbai su savivaldybės parama jau yra suplanuoti, tačiau gyventojai gali kreiptis į savo namo administratorių, kuris papasakos plačiau apie paramos sąlygas, įvertins namo fasado techninę būklę ir padės suplanuoti atnaujinimo darbus.

Susidomėjimas auga

„Pernai per du šaukimus gavome 40 prašymų. Šįmet šis skaičius beveik trečdaliu didesnis ir siekia 63. Iš viso konsultavome apie 300 susidomėjusių asmenų“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Gautas paraiškas išnagrinėjusi darbo grupė atrinko 50 projektų, kurių bendra darbų finansavimo sąmata siekia 1,08 mln. eurų. Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą sieks iki 50 proc. visos sąmatos. Likusia dalimi turės pasirūpinti pastato savininkas.

„Meduolio ir botago principas, kurį pernai pradėjome taikyti apleistų pastatų savininkams, pasiteisina. Dėkoju visiems, kurie prisideda prie gražesnio Kauno kūrimo. Ir džiaugiuosi, kad meduolį tenka išsitraukti dažniau nei botagą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasikeis neatpažįstamai

Tarp didžiausių projektų, kuriuos šįmet numatyta finansuoti, išsiskiria Kęstučio gatvėje stovintis J. Lapėno namas. Šio pastato fasado ir balkonų atnaujinimui numatyta skirti 60 tūkst. eurų. Sugiharos namai turėtų sulaukti 65 tūkst. piniginės injekcijos, už kuriuos bus tvarkoma pastato išorė. Šįmet teikti paraiškas galėjo bet kurioje miesto vietoje stovinčių pastatų savininkai, vis dėlto didžioji dalis miesto paramos nuguls ant centrinėje miesto dalyje stovinčių pastatų sienų.

Miesto pagalbos taip pat sulauks Laisvės alėjoje, Vilniaus, Gedimino, V. Putvinskio, A. Mickevičiaus, M. Valančiaus ir kitose gatvėse stovintys kultūros paveldo statiniai. Galutinį finansuojamų objektų sąrašą tvirtins gegužės 23 dieną posėdžiausianti miesto taryba.

Dėkoju visiems, kurie prisideda prie gražesnio Kauno kūrimo. Ir džiaugiuosi, kad meduolį tenka išsitraukti dažniau nei botagą.

Miegančioji gražuolė pabudo

Nuo šių metų programa papildyta galimybe pastatų savininkams įsirengti dekoratyvinį apšvietimą. Be to, į paramą galėjo pretenduoti visi kultūros paveldo objektai ir kultūros paveldo statiniai, esantys bet kurioje Kauno miesto teritorijos vietoje.

„Pirmiausia džiugina toks didelis paraiškų skaičius. Kaunas per šiuos metus dar labiau pagražės. Miegančioji gražuolė ne tik atsibudo, bet ir intensyviai darosi makiažą. Ypač malonu, jog netrukus matysime atsinaujinusius Sugiharos namus, kuriuos kasmet aplanko apie 17 tūkst. japonų turistų. Ši programa – geras atsakas visiems kritikams. Parodykite kitą tokią savivaldybę, kuri taip rūpinasi paveldu ir skiria tiek lėšų“, – teigė paveldotvarkos programos darbo grupei vadovavęs vicemeras Simonas Kairys.

Pasak S. Rimo, specialistai vertindami paraiškas atidžiai nagrinėjo projektų sąmatas. Jeigu kildavo įtarimas, kad prašoma suma yra per didelė, pastato savininkų buvo prašomą ją susimažinti pagal realius rinkos įkainius. Paramą gavę pastatų savininkai darbus privalės užbaigti iki šių metų pabaigos.

2016 metais specialiai programai iš miesto biudžeto skirta 400 tūkst. eurų. Tuomet miesto parama pasinaudojo 17 kultūros paveldo statusą turinčių statinių pastatų savininkų.

Kontrolieriai ruošiasi pavasariniams patikrinimams. Kovo viduryje mieste planuojama pradėti stebėti pastatų fasadus ir išsiaiškinti, ar jie atrodo estetiškai, nėra apipaišyti grafitininkų. Pažeidėjams gresia nuobaudos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, pastaruoju metu pastebėta, kad ant pastatų atsiranda vis naujų grafičių. Žiemą sienų terliotojai buvo aprimę.

Kovo viduryje kontrolieriai ketina pradėti tikrinti pastatų fasadus. Pagal miesto tarybos patvirtintas taisykles, savininkai turi pasirūpinti, kad šie atrodytų estetiškai.

„Stebėsime situaciją, sudarysime sąrašą ir tikrinsime. Pirmiausia norime, kad žmonės patys pradėtų saugoti savo turtą ir praneštų policijai apie grafitininkų terliones. Vien pareigūnai pastatų fasadų neapsaugos“, – komentavo vedėjas.

Patikrinimų metu kontrolieriai surašys pastatų savininkams, administratoriams reikalavimus pašalinti grafičius nuo pastatų sienų.

V.Valys aiškino, kad tiems, kurie kreipėsi į policiją, bus duotas protingas terminas, per kurį turi būti pašalintos terlionės. Tokiais atvejais įvertinamas laikas, kiek gali trukti policijos tyrimas. Toliau sprendimai priimami pagal situaciją.

Nepaisantiems reikalavimų nuvalyti grafičius asmenims gresia sankcijos. Už šį pažeidimą numatomas įspėjimas arba bauda iki 579 eurų.

„Ant fasadų terliones pastebėję pastatų savininkai nedelsdami turėtų kreiptis į policijos pareigūnus. Tada surasti pažeidėją yra paprasčiau“, – pabrėžė vedėjas.

Pastaruoju metu centrinėje miesto dalyje ant 15 pastatų fasadų buvo rasti juodais dažais išpiešti pelikanai. Ant kai kurių pastatų šalia paukščių buvo prikeverzota ir raudonais dažais.

Uostamiesčio policija dėl šių įvykių pradėjo tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų.

Kai kurių klaipėdiečių nuomone, šios terlionės yra ne vietinių darbas. Tokie piešiniai yra pastebėti ir kituose šalies miestuose.