Įtarimų kilo ir savivaldybei
Į prokuratūrą dėl "Debreceno valda" veiksmų 2016 m. kreipėsi Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyrius.
Anuomet gyventojų nuogąstavimus, jog daugiabučio namo rūsių valymas kažin ar galėjo kainuoti 8 651 eurą, ėmėsi tikrinti savivaldybės darbuotojai, o surinkus visą medžiagą, nuspręsta ją perduoti prokuratūrai.
"Mus visus ištiko šokas, kai pamatėme sąskaitas už šį mistinį rūsio švarinimą. Man atėjo 72,96 euro sąskaitą, kai pensijos gaunu 180 eurų. Keturių laiptinių name yra 144 butai. Šio namo rūsyje buvo tikra netvarka. Daugybė butų net neturėjo sandėliukų, bet už neva jų išvalymą vis tiek reikėjo mokėti kosminius pinigus", – tikino šio namo gyventoja Valentina Bartkaitienė.
Moteris prisiminė, jog į gyventojų paklausimus, kur kokiu sandėliuku jie galėtų naudotis, namo administratoriaus atstovas atšovė itin keistai.
"Sako, imk kokį nori, tik nufotografuok, kurį pasirinkai. Klausiau, kaip taip galima? O kur rūsio nuosavybės dokumentai? Kur įformintas bus toks naudojimasis patalpomis? Visiška netvarka buvo", – tikino moteris.
Skaičiai kelia abejonių
Administratoriaus veiksmais nepatenkintų gyventojų iniciatyvinės grupės atstovai tikino, jog objektyvumo dėlei verta pripažinti, jog šiukšlių rūsyje buvo.
"Bet ne už tokią sumą, kurią liepė susimokėti. Namas statytas 1972 metais. Apleista ten viskas buvo, juk tai – buvęs sovietinių laikų uosto kompanijos bendrabutis. Bet tokių tonų šiukšlių, kaip tikinama, kažin ar buvo. Aš net rūsio neturėjau, nesu ten kojos žengusi, bet, gavusi tokią sąskaitą, apstulbau", – nuomonę išsakė moteris.
Buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė tikino, jog į ją gyventojai anuomet taip pat buvo kreipęsi.
"Buvo pateikti labai įdomūs skaičiai. Išeitų, jog iš šio namo rūsio patalpų išgabentų šiukšlių kiekis viršija paties rūsio plotą", – pastebėjimu pasidalijo L.Girskienė.
Klaipėdos savivaldybės darbuotojai dar prisiminė, jog šio namo rūsio valymas vyko po mieste prasiautusios akcijos "Darom", kai švarintojai visame uostamiestyje buvo palikę krūvas surinktų šiukšlių.
Mokėjo saviems
Gyventojams išrašytose sąskaitose buvo pažymėta, jog skolą jie turi padengti per du mėnesius.
"Name gyvena daug rusakalbių. Gal žmonės nesuprato, bet viena mano kaimynė du kartus po 70 eurų už šias šiukšles sumokėjo. Tačiau gyventojai subruzdo ir paprašė savivaldybės išsiaiškinti, kodėl susidarė tokia nežmoniška suma? Paaiškėjo, jog darbus atliko su "Debreceno valda" susijusi įmonė "Pastatų ūkio priežiūra". Abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei – "Civinity", – atskleidė gyventojai.
Įmonė "Debreceno valda" esą gyventojus apie numatomus darbus buvo informavusi.
Pretekstu tvarkymui tapo patikinimas, jog tokių darbų būtina imtis dėl priešgaisrinių reikalavimų, nes patalpose kyla daug gaisrų.
Vežėjai į kiemą nesuko?
Savivaldybės darbuotojų komisija patikrino situaciją ir dar 2016 m. konstatavo, jog administratorius nepateikė dokumentų, patvirtinančių šiuos gaisrus. Nepateikti ir dokumentai, patvirtinantys, kad išvežant šiukšles dalyvavo gyventojų atstovai.
Kilo klausimų ir dėl įrodymų, ar tikrai tokius kiekius šiukšlių, kaip nurodo "Debreceno valda", vežėjai pridavė į Dumpių sąvartyną?
Patikrinimo akte konstatuota, jog Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus specialistė patikrino 17 šiukšlių gabenimo maršrutų.
Patikrinus pateiktų automobilių važiavimo maršrutus per globalią padėties nustatymo sistemą (GPS), buvo nustatyta, kad trys automobiliai į šio namo kiemą net nebuvo užsukę.
"Likusiais atvejais automobiliai rinko atliekas Klaipėdos miesto teritorijoje, kur maršrute buvo sustojimas prie Statybininkų 16-ojo namo. Klaipėdos miesto savivaldybė apmokėjo už šias atliekas iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšų. (…) Kadangi rūsių valymo darbų atlikimas ir apmokėjimas pagrįstas dokumentais su duomenimis, tikėtina, neatitinkančiais faktinių aplinkybių, šių darbų apmokėjimą gyventojams stabdyti iki kol bus gautas šios ūkinės operacijos teisinis vertinimas iš teisėsaugos institucijų", – pabrėžė savivaldybės kontrolieriai pateiktame patikrinimo akte.
Lūkuriuota senaties?
Ši nuostata tikrai buvo žinoma įmonei "Debreceno valda".
Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo iki šiol nėra baigtas.
Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė dienraščiui prisipažino, jog tyrimas strigo dėl ekspertizių.
"Teko atlikti trijų įmonių ūkinės komercinės veiklos patikrinimą. Tai reikalauja laiko ir pastangų. Taip, gyventojai buvo kreipęsi į prokuratūrą, kad susipažintų su tyrimo medžiaga, tačiau tam nėra pagrindo, nes jiems suteiktas liudytojo statusas. Nukentėjusysis šioje byloje yra Klaipėdos savivaldybė", – aiškino prokurorė.
Tačiau kodėl teisėsaugininkai nuo 2016 m. iki šiol negeba užbaigti šiukšlių išvežimo bylos? Gyventojai nerimauja, ar tik tokiu būdu nėra mėginama sulaukti senaties terminų?
Aiškėja, jog tokie nuogąstavimai turi visiškai rimtą pagrindą – kaip tik rugsėjo 3-iąją ir sueina visi šiam tyrimui numatyti terminai. Prokurorams teks pratęsinėti šiam rebusui skirtą laiką.
Pribloškė išieškotojai
Sutapimas ar ne, tačiau prieš pat išsenkant šiam tyrimui numatytam terminui, rugpjūčio 15-ąją, šio namo gyventojai gavo įmonės "Sergel" pranešimus apie įsiskolinimus.
Grėsminguose laiškuose pažymėta, jog privalu padengti ne tik skolą už šiukšlių išvežimą iš rūsių, bet ir 11 eurų užmokestį skolos "išmušinėtojams".
Reikia visiškai neturėti sąžinės, kad taip pasielgtum.
"Reikia visiškai neturėti sąžinės, kad taip pasielgtum. Juk žinoma, jog dėl šių pinigų vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis nėra baigtas. Reikalavimas sumokėti verčia susimąstyti, ar nėra akivaizdžiai sukčiaujama? Reikalaujama mokėti, nors nėra aišku, ar tai teisėtas reikalavimas", – piktinosi gyventojai.
Administratoriui – užnugaris?
Įmonės "Debreceno valda" atstovai tik po gyventojų kreipimosi viešai iškabino pranešimą, kuriame pažymima, esą įvyko buhalterinė komunalinių mokesčių apskaitos programos techninė klaida.
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis į gyventojų klausimą, tad mokėti ar nemokėti reikalaujamas sumas, kažkodėl stojo į administratoriaus pusę, nors Civilinis kodeksas numato, jog būtent savivaldybė vykdo bendrųjų patalpų administratorių priežiūrą ir kontrolę.
"Kaip suprantu, administratorius jaučiasi teisus. Galbūt dėl to, kad jis buvo nusamdęs įmones šiukšlėms išvežti. Aš net nežinau, kaip čia reikėtų daryti gyventojams. Nežinau, ar galima pasakyti, kad teisėta ar neteisėta ir, žmonės, nemokėkite. Turbūt neteisinga taip būtų. Kai teisėsauga išsiaiškins viską, tos lėšos bus grąžintos", – pareiškė A.Gaižutis.
Perklausus, kodėl savivaldybės tarnautojas advokatauja namų administratoriui, A.Gaižutis pritilo.
"Neteisinga tokia nuomonė. Kaip aš galvoju? Kiekvienas žmogus turėtų galvoti. Tai mokėti ar nemokėti?" – po pauzės ištarė A.Gaižutis.
Kreipėsi į prokuratūrą
Buvusi miesto tarybos narė L.Girskienė prisiminė, jog ši šiukšlių vežimo epopėja kelia itin daug klausimų, o atsakymų mažoka.
"Darbus organizavo tai pačiai įmonių grupei priklausanti "Pastatų ūkio priežiūra", o šiukšles vežė įmonė "Daivis", – pastebėjo L.Girskienė.
Kol prokuratūra vis tyrė šią šiukšlių išvežimo istoriją, įmonei "Daivis" buvo pradėta bankroto procedūra.
"Aš seniai matau, kad visų šių paslaugų, kurios yra viešosios paslaugos, teikimas gyventojams, kaip voratinklis yra sukoncentruotas vienose rankose. Matyti, jog paslaugų kainos yra nerealios, darbai perkami iš savų įmonių, o aiškėja, jog pelnas plaukia į lengvatinio apmokestinimo kompaniją, registruotą Kipre", – stebėjosi L.Girskienė.
Moteris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar sieja giminystės ryšiai viešuosiuose administratoriaus skelbiamuose konkursuose dalyvaujančių įmonių vadovus ar steigėjus.
"Rūsio valymo darbus atliko įmonė "Pastatų ūkio priežiūra", kurios šimtaprocentinis akcininkas tuo metu buvo įmonė "Facilities management", nuo 2015 m. pakeitusi pavadinimą į "Civinity". Aiškinantis, kas yra "Facilities management" akcininkai, atskleista, jog akcijų paketas priklauso Kipre registruotai įmonei "City Gold Capital Limited". Pareiškime Generalinei prokuratūrai prašome išsiaiškinti, ar minimos įmonės, pasinaudodamos lengvatinio apmokestinimo kompanija, registruota Kipre, nevengia mokestinių prievolių ir nesiekia kitokios mokestinės naudos sau, darydamos žalą valstybei?" – neslėpė L.Girskienė.
Legalus būdas sukčiauti?
Uostamiesčio advokatui Remigijui Jakštui nekilo dvejonių, mokėti ar nemokėti gyventojams už neva esamus įsiskolinimus.
"Man kyla kitas klausimas – ar administratorius čia specialiai taip daro, ar jis nežino, ar kaip tik žino, jog yra kažkoks sprendimas šioje byloje? Iš viso to aš suprantu, kad terminas bus pratęstas, nes nėra paprasta suformuoti įtarimus juridiniam asmeniui, jei taip nutiks. Kitas momentas – kuo ilgiau vilkinamas sprendimo priėmimas, tuo lengviau tyrimai nutraukiami. Bet šioje istorijoje viskas aišku – civilinių santykių aiškinimąsi tenka stabdyti, kol nėra baigta baudžiamoji byla", – padarė išvadą advokatas.
Į gyventojams siuntinėjamus įmonės "Sergel" pranešimus R.Jakštas patarė nereaguoti.
Atakavimas, siuntinėjimas laiškų ir skambinėjimas yra vadinama reketu.
"Tai yra privati įmonė, ji gauna užsakymą ir imasi grasinimų – siuntinėja žinutes, laiškus ir t. t. Bet gyventojai gali jiems parašyti – jei norite, galite kreiptis į teismą ir prisiteiskite vadinamąsias skolas. O joks teismas tokio sprendimo nepriims, kol nebaigta nagrinėti baudžiamoji byla. Pastebiu, jog daug kas pasitelkęs tokias privačias įmones ima legaliu būdu sukčiauti, jei taip galima pasakyti. Tai reiškia, jog pradedami aktyvūs išieškojimo veiksmai, siuntinėjami reikalavimai susimokėti, o pateiktos sąskaitos yra vis dar ginčijamos. Atakavimas, siuntinėjimas laiškų ir skambinėjimas yra vadinama reketu. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, tol negali būti vykdomas joks išieškojimas. Jie patys sau nusistato savo darbo įkainius ir patys atakuoja", – paaiškino teisininkas.
Administratorius atsiribojo tyla
Dienraštis "Klaipėda" dėl situacijos pakomentavimo kreipėsi į įmonės "Debreceno valda" atstovą, paskirtą vadybininku šiam namui, Andrių Čėsną.
"Aš nieko nekomentuosiu. Pas mus žurnalistams informaciją teikia įmonės vadovas", – pareiškė administratoriaus atstovas ir į kalbas nesileido.
Komentaras
Vaidas Barakauskas
Įmonės "Debreceno valda" direktorius
Laiške teigiama: "Gyvenamojo namo administratorius yra tarpininkas tarp gyventojų ir daugybės skirtingų paslaugų tiekėjų – nuo laiptinės valymo ar santechninių mazgų priežiūros iki elektros ir šilumos tiekimo. Todėl, atsižvelgiant į sąžiningai ir laiku mokančių gyventojų interesus, mes pasitelkiame efektyviausias priemones prieš ilgalaikius skolininkus. Atskirų namo bendrasavininkų skolos siekia keturženkles sumas, jie mėnesiais ar net metais neapmoka sąskaitų už komunalines paslaugas, remonto darbus ir pan. Atsižvelgiant į mūsų įsipareigojimus sąžiningai sąskaitas apmokantiems gyventojams bei atitinkamus teisės aktus, mes imamės atitinkamų veiksmų prieš piktybiškai sąskaitų neapmokančius namo bendrasavininkus. Kai dėl teisinių diskusijų, komentuoti jas iki tol, kol nėra galutinio teismo sprendimo, galimybės nėra."
