– Dėl neprognozuojamų A. Lukašenkos veiksmų aviacijos sektorius dabar turėtų jaustis lyg „ant adatų“. Kokia situacija?

– Nepavadinčiau šitos situacijos labai įtempta. Tiesiog dabar atsirado poreikis tam tikromis kryptimis perplanuoti skrydžius aplenkiant Baltarusijos oro erdvę. Ypatingai nepatogu, aišku, Baltarusijos bendrovėms, kurioms užsidarė didelė dalis Europos oro erdvės. Kai kurioms reikia daryti didžiulį lanką. Bet aviacijoje skrydžiai vyksta kaip ir anksčiau – kažkokių ypatingų sukrėtimų nėra.

– Pakeitimai, kuriuos reikia padaryti, kiek jie kelia sumaišties aviacijos industrijoje, ir, sakykime, didina kaštus, ar sukuria dar kitokių problemų?

– Kaštai didėja neabejotinai, vien todėl, kad kai kuriomis kryptimis ženkliai ilgėja skrydžio laikas – reikia praleisti daugiau valandų ore, sudeginti daugiau kuro, atsiranda operacinių skrydžio plano derinimo klausimų, kur reikia keisti maršrutus. Na, bet aviacijos sektorius yra pripratęs daryti einamuosius pakeitimus ir nieko ypatingo, ir drastiško kol kas nėra.

– Ar galima sakyti, kad dabar skraidydami žmonės gali jaustis tiek pat saugūs, kokie jautėsi iki šiol, nepaisant to, kad mes girdime apie lėktuvų nutupdymus, apie planus nutupdyti lėktuvus, apie bombų pavojus – prieš parą Berlyne lėktuvas turėjo priverstinai nutūpti... Paprastam keliautojui tokia situacija gali atrodyti pavojinga...

Baltarusijos opozicijos veikėjams labai primygtinai rekomenduočiau ypatingai atidžiai planuoti savo skrydžius.

– Reikia suprasti, kad šis, prieš savaitę įvykęs incidentas su „Ryanair“ lėktuvu, savo prigimtimi yra ne aviacinis incidentas. Čia paprasčiausiai A. Lukašenkos režimas parodė, kad jie yra pasirengę imtis bet kokių priemonių ir veiksmų savo tikslams pasiekti. Ir, šiuo atveju, lėktuvas, skrendantis virš Baltarusijos teritorijos, buvo panaudotas kaip įrankis vieno iš režimui priešiškų veikėjo sulaikymui. Žvelgiant iš keleivio perspektyvos, – jei nesi susijęs su priešiškomis jėgomis dabartiniam Baltarusijos režimui, per daug nerimauti nėra dėl ko. Kita vertus, turint tam tikrų sąsajų su Baltarusijos režimo opozicija, labai nuoširdžiai patarčiau vengti skrydžių, kurie kerta ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos oro erdvę, todėl, kad tokie panašūs lėktuvų nutupdymai tikrai yra galimi.

– Manote, kad Sviatlanai Cichanouskajai bent jau artimiausiu metu reikėtų susilaikyti nuo skrydžių? Turint omenyje ir informaciją, kuri sužinota visai neseniai, apie tai, kad prieš Ramaną Pratasevičių dar buvo svarstoma, kad reikėtų nutupdyti ir S. Cichanouskajos lėktuvą.

– Baltarusijos opozicijos veikėjams labai primygtinai rekomenduočiau ypatingai atidžiai planuoti savo skrydžius – įsitikinti, galbūt gauti patvirtinimą iš avialinijų, jeigu tai yra reguliariųjų avialinijų reisas, apie tai, kaip planuojamas maršrutas. Ir atsižvelgti ne tik į normalių procedūrų metu naudojamą oro erdvę, bet ir įsitikinti, kad ir alternatyvių oro uostų sąraše nėra Rusijos arba Baltarusijos oro uostų, nes gedimo atveju gali nutikti taip, kad jei orlaivis ir neplanavo skristi virš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės, jis gali nutūpti į atsarginį oro uostą ir ten atsidurti.

– Dabar Europos Sąjungos oro linijų bendrovės virš Baltarusijos oro erdvės neskraido, bet jei būtų kažkokia avarinė situacija ir Minsko oro uostas būtų arčiau negu bet kuris kitas – vis tiek lėktuvas turėtų ten tūpti?

– Jei nutiktų kažkoks rimtas orlaivio gedimas, reikalaujantis atsidurti ant žemės kuo įmanoma greičiau, tai draudimų būtų nelabai paisoma ir bandoma atsidurti ant žemės kiek įmanoma greičiau ekstraordinaria tvarka.

– Užsiminėte, kad reikėtų vengti ir Rusijos oro erdvės. Ar galvojate, kad toks sprendimas – neskraidyti virš Rusijos oro erdvės, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos mastu, ar vis dėlto to nereikia?

– Užtenka atsidaryti ir pažiūrėti, kokio dydžio yra Rusijos teritorija, ir mes iš karto suprasime, kad jei ir būtų norima įgyvendinti kažkokį draudimą naudotis Rusijos oro erdve, to praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Rusijos teritorija – didžiulė ir ją aplenkti kai kuriomis kryptimis vykdant skrydžius be papildomų sustojimų būtų neįmanoma. Tai čia, sakyčiau, būtų vienas iš paskutinių žingsnių, jei situacija pablogėtų, – tik tada būtų galbūt verta svarstyti tokius variantus.

– Kaip jūs prognozuojate tolesnį situacijos klostymąsi – ar gali daugėti anoniminių netikrų pranešimų apie bombas lėktuvuose, ar gali būti kažkokių incidentų lėktuvuose, tam, kad jie tūptų Rusijoje, Baltarusijoje? Kaip viskas gali klostytis toliau?

– Labai sunku pasakyti, reikia suprasti, kad apgaule nutupdyti lėktuvą, galima vieną du kartus. Jei tai pradės vykti reguliariai, tai aviacijos industrija turės iš esmės pakeisti procedūras ir užbėgti už akių tokių įvykių galimybei.

– Manote, kad skrendantis paprastas žmogus neturėtų dėl kažko pernelyg jaudintis?

– Kažkokių ypatingų pokyčių neįvyko. Su aviacijos saugumu, su terorizmu, su bombų grėsmėmis susijusių incidentų, pranešimų, grasinimų pasitaiko kelis kartus per metus – vienur ar kitur Europoje nutinka. Čia yra neišvengiama, bet kol kas nieko drastiško, masiško šitoje srityje nevykta.

Namų darbai – atlikti iki skrydžio

Anot Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovės Rasos Petraitienės, šiuo metu į keliones besiruošiantys keliautojai dalį parengiamųjų darbų gali atlikti dar iki atvykstant į oro uostą.

„Pirmiausiai, rekomenduojame, jei tik yra tokia galimybė, keleiviams skrydžiui užsiregistruoti namuose – tai galima padaryti internetu. Atsispausdinus arba išsisaugojus mobiliajame telefone įlaipinimo kortelę (angl. boarding pass), neteks lūkuriuoti prie registracijos stalų. Būkite tikri, kad su savimi turite ir kitus patekimui į šalį reikalingus dokumentus, pasidomėkite, kokie reikalavimai galioja vykstant į konkrečią užsienio šalį. Tokį pasiruošimą iki skrydžio skatina atlikti ne tik oro uostai, bet ir daugelis oro bendrovių“, – primena R. Petraitienė.

Naudinga informacija apie reikalavimus atvykstantiems kitose šalyse nuolat atnaujinama Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje https://keliauk.urm.lt/

Toliau, pasak oro uostų atstovės, keleiviai dar būnant namuose raginami įvertinti savo bendrą savijautą, pasitikrinti, ar nekarščiuoja.

„Daugelyje oro uostų atliekama temperatūros patikra dar prieš patekimą į terminalą ir jei temperatūra aukštesnė nei įprasta organizmui - galite būti neįleistas arba paprašyta atlikti papildomas patikras“, – sako R. Petraitienė.

Dar iki atvykstant į oro uostą, keleiviai turėtų pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis. Kiekvienam keliaujančiam būtina dėvėti veido kaukę (tai dažniausiai galioja tiek oro uoste, tiek lėktuve), su savimi galima turėti apsaugines pirštines ir asmeninį dezinfekcinio skysčio originalų buteliuką.

Atsinaujinus skrydžiams šiek tiek keičiasi ir saugumo reikalavimai. Rankiniame bagaže leidžiama vežtis iki 500 ml dezinfekcinio skysčio. Svarbu, kad jis būtų originalioje pakuotėje su gamintojo etikete, kurioje nurodyta, kad tai yra dezinfekcinis skystis. Pabrėžiama, kad išimtis taikoma tik dezinfekcinėms priemonėms, kitiems skysčiams reikalavimai išlieka tie patys. Į lėktuvą ir toliau nebus galima pasiimti skysčių, kuriuose yra 70 proc. ir didesnė alkoholio koncentracija.

Atvykti į oro uostą rekomenduojama iki kelionės lėktuvu likus maždaug 2 valandoms. Šis laikotarpis leis išvengti skubos, sumažinti poreikį stovėti susibūrimuose prieš registraciją,  o kartu – keleiviai gali ramiai pasiruošti laukiančiam skrydžiui, įsigyti daiktų kelionei ar, tarkime, pavalgyti.

Saugus atstumas ir asmens apsaugos priemonės

Pasiekus oro uostą, rekomenduojama pirmenybę teikti savitarnos paslaugoms. Tai, pasak R. Petraitienės, ne tik sutaupys laiko, bet ir padės išvengti žmonių susibūrimo ir papildomų kontaktų.

„Jei oro uoste yra galimybė užsiregistruoti į skrydį ar atiduoti bagažą savitarnos  įrenginiuose, pasinaudokite tuo. Keleiviams, kurie skrenda iš ar į Vilniaus oro uostą, dar patogesnei ir greitesnei pasienio patikrai yra įrengti 10 automatinių patikros vartelių. Keleivių terminaluose veikia valgių ir gėrimų bei asmens apsaugos priemonių prekybos aparatai. Įrenginių liečiami paviršiai nuolatos valomi ir dezinfekuojami, tačiau jei vis tiek nedrąsu juos liesti, rekomenduojame juos prieš naudojimą dezinfekuoti servetėle bei dezinfekcijos skysčiu. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose keleivio kelionės procese yra įrengtos dezinfekcijos stotelės. Apsiperkant oro uosto parduotuvėse, rekomenduojama atsiskaityti renkantis saugiausią būdą, pavyzdžiui, bekontaktėmis kortelėmis ar mobiliosiomis aplikacijomis, patariame vengti atsiskaitymų grynaisiais pinigais“, – ragina Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Primenama, kad oro uostuose ir jų prieigose būtina laikytis saugaus 1-2 metrų atstumo nuo kitų keleivių. Jei to padaryti neįmanoma, siūloma sumažinti bent jau laikotarpį susibūrime, palaukti toliau nuo kitų žmonių.

Siekiant užtikrinti maksimalų keliautojų saugumą, visuose Lietuvos oro uostuose  specialiais ženklais nurodyti rekomenduojami atstumai prie registracijos stalų, laipinimo vartų, eilėse prie kitų paslaugų.

Užkandžiaujant kavinėse ir renkantis sėdėjimo vietą, taip pat rekomenduojama laikytis saugaus atstumo, vadovautis ženklais bei aptarnaujančių darbuotojų patarimais. Taip pat primenama, kad viso buvimo keleivių terminale metu reikia dėvėti apsaugines kaukes.

Po laipinimo į lėktuvą, keleiviams ir toliau rekomenduojama dėvėti asmens apsaugos priemones bei laikytis įprastų taisyklių.

„Skrydžio metu apsaugos priemonių gali suteikti ir orlaivio įgula. Lėktuve galite periodiškai dezinfekuoti rankas ar dėvėti pirštines. Taip pat skrydžio metu būtina dėvėti veido kaukes“, – primena R. Petraitienė.

Oro bendrovės laikosi tarptautinių organizacijų rekomendacijos, jei tik įmanoma – užtikrinti, kad keleiviai orlaivio viduje būtų sodinami išlaikant atstumus. Orlaivio viduje keleiviai visada gali paklausti ar konsultuotis su skrydžio įgula, kurie tikrai paaiškins saugumo taisykles ar padės iškilus problemoms.

Lietuviai – išrankūs keliautojai, puikiai žinantys, kokio lygio aptarnavimo gali tikėtis iš keturių ar penkių žvaigždučių viešbučių. Keliaujantys į užsienį ilsėtis nebe pirmą kartą, aiškiai žino, kokių papildomų paslaugų nori bei kiek už tai jie pasiryžę sumokėti.

Prabangūs viešbučiai būna įsikūrę išskirtinai gražiose vietose, todėl gamtos vaizdai, kurie atsiveria pro kambario langą, yra tarsi įskaičiuoti į apgyvendinimo kainą. Viešbučiai ne darko, o papildo natūralų gamtos grožį, o kambarių interjerai taip pat pratęsia šią dizaino liniją. Čia nėra beskonybės, todėl per atostogas mėgstantys lepintis gražiu estetiniu vaizdu, renkasi nors ir brangesnius, bet patikimus variantus.

Apie viską pagalvota

Prabangiuose viešbučiuose lietuviai randa erdvius numerius, labai dėmesingą personalą, visą parą pasiryžusį tenkinti kiekvieną atostogaujančio užgaidą. Čia dirba garsiausias kulinarijos mokyklas baigę virtuvės šefai, puikiai išmanantys ne tik vietinę virtuvę, bet ir mokantys gaminti kitų šalių kulinarinius šedevrus. Viešbučių restoranai turi platų vynų pasirinkimą, kad būtų patenkinti net išrankiausių poilsiautojų norai.

„Aukšto lygio animacija, auklių, vairuotojų paslaugos, asmeniniai baseinai, privačios terasos. Taip pat šiuose viešbučiuose daug dėmesio skiriama aplinkos tvarkymui, todėl akį visada džiugins švara. Čia taip pat kas vakarą kruopščiai išvalomas paplūdimys bei pajūrio smėlis, kad nuo ryto poilsiautojai galėtų mėgautis netrikdomu poilsiu“, – prabangių viešbučių privalumus toliau vardija vieno kelionių organizatoriaus atstovė.

Pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai

Nors prabangių viešbučių pasaulyje yra ne itin daug, jie stengiasi pasiūlyti itin aukšto lygio paslaugas bei taip konkuruoti dėl karališko poilsio ieškančių poilsiautojų dėmesio. Šie viešbučiai niekada nemažina kainų, nes nori pritraukti tik „kokybiškus“ klientus, o ne laikinai privilegijuotu poilsiu norinčius pasipuikuoti žmones.

„Dažniausiai tokie viešbučiai „giriasi“ savo virtuvės šefais bei vakarinėmis programomis. Todėl nereikėtų nustebti, kai viešnagės metu viešbutyje koncertuos pasaulinio lygio žvaigždė arba vyks garsaus didžėjaus pasirodymas. Taip pat dažname aukščiausio lygio viešbutyje galima tikėtis asmeninio padėjėjo, asistuojančio visų atostogų metu“, – pasakoja kelionių ekspertė. 

Kiek kainuoja prabangus poilsis?

Savaitės poilsis aukščiausios klasės viešbučiuose šeimai gali kainuoti ir penkiaženklę sumą, tačiau lietuviai dažniau renkasi iki 1,5 tūkst. eurų asmeniui kainuojančius prašmatnius variantus.

Norint rezervuoti poilsį tokio lygio viešbutyje, geriausia rezervaciją atlikti tik prasidėjus naujo sezono išankstiniams pardavimams, nes prabangiausi viešbučiai yra nedideli, turi tik 200-300 apartamentų, todėl yra užpildomi labai greitai.