Patricija Poškevičiūtė – autorė, šiemet sukūrusi „Gatvės muzikos dienos“ vizualinį identitetą „Pamatyk muziką“ mielai sutiko pasidalinti savo patirtimi prisidedant prie šio projekto bei atskleidė savo kūrybinio proceso subtilybes.

Įkvėpimas – kasdieniuose reiškiniuose

Patricija – moksleivė, šiuo metu gyvenanti mokyklos baigimo bei artėjančių egzaminų nuotaikomis. Tačiau merginos gyvenime didelę vietą taip pat užima kūryba, kuri neapsiriboja viena sritimi – Patricija pridūrė, jog piešia bei muzikuoja, tačiau piešimas šią akimirką užima didžiąją dalį jos laiko.

Mergina teigia, jog kūrybinio įkvėpimo toli ieškoti nereikia. Kasdienybė yra kupina dalykų ir reiškinių, kuriuos būtent kūryba ir padaro išskirtiniais bei didingais. „Kūriniais gali tapti kalnuose pamatyti žymėjimai ant medžių, identiški mano bendražygio striukės spalvoms, vėliau tampantys kelionės vėliava, kūriniais gali tapti man nepažįstamos merginos pasakyta frazė autobuse, o kartais kūriniu gali virsti net dvejojimo jausmas kuo būti – dailininke ar biologe“, – pasakojo Patricija ir pridūrė, jog apsisprendimo bei dvejonių klausimas privedė prie sėkmingo apčiuopiamo rezultato, mat remiantis juo buvo sukurta visa piešinių serija.

Šiuo metu įsibėgėjęs „Kino pavasaris“ irgi turi įtakos Patricijos kūrybos šėlsmui. Menininkė pasakoja, kad „Kino pavasario“ filmai sukelia jausmus, kurių taip lengvai neištrinsi iš galvos: vieną akimirką ji norinti atsidurti daniškame „Širdžių damos“ miške, o kitą – banditiškoje „Angelo“ kompanijoje. „ Klausau tų filmų garso takelių, įsivaizduoju kad esu tų filmų veikėjai, perjaučiu jų pasaulį ir tada visa tai fiksuoju piešiniu֧“, – šiek tiek savo kūrybinės virtuvės duris pravėrė mergina.

Išskirtinė galimybė sukurti GMD 2019 vizualą

Tikriausiai kiekvienas kuriantis žmogus pritars minčiai, jog viena svarbiausių kūrybos taisyklių yra tikėjimas savo veikla. Ne išimtis ir Patricija, kuri pripažįsta, jog kūryba, kupina pasitikėjimo savimi bei tikėjimo yra kiekvieno kuriančio žmogaus svajonė. Tačiau net ir panirus į veiklą, kuri atrodo sava ir artima, nereiškia, jog kūrybos procesas bus lengvesnis.

Kaip teigia mergina, neišvengta dvejonių, kokį vizualą pasirinkti, mat būta daug jo variantų. O šis pasirinkimas yra svarbi proceso dalis, norint žengti tolyn. Patricija išreiškė padėką Gustui Klėjui ir likusiai GMD komandai, kuri jaunąją menininkę vizualo kūrybos proceso metu skatino patarimais bei palaikymu. „ Jaučiuosi pakylėtai ir nekantrauju pamatyti kaip tai atrodys stikliniuose Vilniaus stenduose“, – džiaugsmo neslėpė Patricija.

Menas reikalauja kūrybinės rutinos

Paklausta, kokią vietą jos gyvenime užima menas, mergina paatviravo, jog norėtų išsiugdyti kūrybos rutiną, kuri savotiškai priverstų neišsisukinėti ir mintis realizuoti šią akimirką, neleidžiant joms nugrimzti užmarštin. „ Kūryba vyktų kasdien ir, sakyčiau, net sparčiai ūgteltų jos kokybė. O kad tai vyktų, visgi reikia ne tik kasdienybės įspūdžių, bet ir žmonių, filmų, muzikos, kvapų – viso to kas ir yra menas skirtas naujam menui kurti. Kitaip tariant, reikia šiek tiek ‘’pavogti’’ meno, jį sugerti į save, transformuoti ir tada kurti savo meną – naująjį pasaulį.

Taip, kaip žemėje nuolatos vyksta vandens cirkuliacija, taip ir kūrėjo kūne pastoviai vyksta meno cirkuliacija“, – samprotavo Patricija.

GMD vizualas kupinas paslapčių

Menininkė pasakojo, jog jos piešiniuose galima rasti akivaizdžių sąsajų su muzika, tačiau jie nėra susiję su jos pačios muzikavimu – Patricija mieliau piešia motyvus, susijusius su jai patinkančių muzikantų kūryba.

„ Esu įamžinus mano didžiausią įkvepėją nuo vaikystės laikų – Aliną Orlovą, prieš keletą metų atrastus ,,McLoudus’’, o netolimoje ateityje turėtų atsirasti ir ,,The Animals’’ apdainuojantis piešinys“, – paatviravo mergina ir pridūrė, jog ir šių metų GMD vizuale galima rasti žmonių siluetų, prisilietusių prie muzikos, tačiau visos intrigos iki galo neatskleidė – kaip teigė, paliks plotelį vaizduotės žiūrinčiųjų akims.

Dalyvavimas GMD praturtina įspūdžiais

Keturis kartus turėjusi galimybę dalyvauti „Gatvės muzikos dienos“ renginiuose, Patricija prikaupė nemenką įspūdžių bagažą. Paprašyta pasidalinti įsimintiniausiu šios muzikos šventės prisiminimu, mergina nepasimetė. “Pamenu lyg šiandien. Buvo antrieji mano dalyvavimo GMD metai, buvau dar visai mažiukė. Stovėdama šalia baltos Pacų rūmų sienos, grojau E. Grygo ,,Norvegų šokį‘‘ ir pamačiau einantį Andrių Mamontovą. Jis stabtelėjo prie manęs ir nufotografavo. Tokia graži akimirka buvo, pamenu, taip šypsojausi ir tokio džiaugsmo buvau apimta.“

Patricija pasidalino dar viena istorija. „Taip pat visad atsiminsiu grupę, pavadinimu ,,Saulės taboras‘‘, jie grojo Gogol Bordello dainas. Ir ne tik grojo, tai buvo tikri performansai, dvelkiantys piratiškais, banditiškais kvapais! Kiekvienais metais eidavom su drauge jų pasiklausyti ir pasižiūrėti. Pastebėjau, kad tokių grupių, kurios ne tik groja, bet ir vaidina, skaito eilėraščius ir išdarinėja beprotiškus dalykus GMD atsiranda vis daugiau, bet tie išprotėję piratai man jau tapę savotiška šios šventės vėliava.“

Jaunoji menininkė dalyvavimą „Gatvės muzikos dienoje“ mena tik geriausiais įspūdžiais, kurie atmintyje plevena iki šiandien. Patricijos teigimu, GMD „įžiebė dar didesnę meilę Vilniui, patvirtino nuo mažens piešiniuose kurtą ir įsivaizduotą ,,angelų, laisvės ir gėrio’’ miesto veidą, praturtino keliomis ryškiomis draugystėmis ir suteikė galimybę laisvais fleitos garsais aidėti įsimylėtuose Vilniaus senamiesčio skersgatviuose.“

Nedrąsu groti? Keli Patricijos patarimai

Nors „Gatvės muzikos diena“ šiemet muzikos garsais miestiečius ir miesto svečius džiugins jau tryliktąjį kartą, galbūt tai kažkam bus pirmasis kartas pasireikšti. Galbūt yra ir žmonių, nedrįstančių parodyti savo talentą didesnei miniai. Patricija tokiems muzikantams pataria nenuleisti rankų ir pasidalino keliais patarimais.

Merginos teigimu, esant baimei, nereikia jos vengti – verčiau susidurti su ja. „Grokite Gatvės muzikos dienoje jau šiais metais, nes kaip pačiai teko pajausti, kuo vyresnis esi, tuo didesnės baimės puola, ypač turint omenyje viešus pasirodymus“, – patirtimi pasidalino Patricija ir paatviravo, jog kartu smagu pasiimti draugą, kuris gali tapti ramsčiu ir groti bus drąsiau.

„Svarbiausia – kai pradėsite groti, pažvelkite į besišypsančias žmonių akis – nuo tos akimirkos viskas bus gerai“, – atsisveikindama pridūrė pašnekovė.