„Mes neketiname įsitraukti į karą“, – antradienį sakė P. Shanahanas.

P. Shanahanas pridūrė, kad JAV pastaruoju metu savo veiksmais sustabdė išpuolius prieš amerikiečius.

Pastarosiomis savaitėmis JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę. Šiuos veiksmus griežtai kritikavo Iranas ir dar labiau išaugo įtampa regione.

Irano kaimynas Irakas paskelbė, kad pasiųs delegacijas į JAV ir Iraną, siekiant sumažinti įtampą tarp JAV ir Irano. Irako premjeras Adelis Abdelis-Mahdis teigė trečiadienį apsilankysiąs Kuveite aptarti įvairius klausimus, tarp kurių ir išaugusi įtampa regione.

„JAV ir Irano pareigūnai patikino mus, kad jie nenori įsitraukti į karą„ – sakė Irako premjeras.

Įtampa tarp abiejų šalių pradėjo dar labiau augti, kai Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė pernai. Iranas pagrasino atnaujinti prisodrinto urano gamybą.

JAV pernai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes susitarimas neva turi daug trūkumų. Iš susitarimo pasitraukusios JAV atnaujino Iranui sankcijas. D. Trumpas kaltina Iraną, kad šis siekia branduolinių ginklų, destabilizuoja Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatina terorizmą.

Buvęs aerokosminės pramonės milžinės „Boeing“ direktorių valdybos narys jau ilgiau kaip keturis mėnesius eina gynybos sekretoriaus pareigas, ankstesniam Pentagono vadovui Jamesui Mattisui (Džeimsui Matisui) atsistatydinus protestuojant prieš D. Trumpo netikėtą pranešimą, kad iš Afganistano ir Sirijos bus greitai išvesti JAV kontingentai.

„Remdamasis jo išskirtine tarnyba šaliai ir pademonstruotais gebėjimais vadovauti prezidentas Trumpas ketina nominuoti Patricką M. Shanahaną tapti gynybos sekretoriumi“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Šis politiškai lankstus vadybos profesionalas, iš pradžių pakviestas į Pentagoną modernizuoti trilijono dolerių vertės viešųjų pirkimų programą, sakė su džiaugsmu priimsiąs šį paskyrimą.

„Esu pagerbtas šiandienos pranešimu apie prezidento Trumpo ketinimus nominuoti, – sakoma jo pranešime. – Jeigu būsiu patvirtintas Senato, toliau agresyviai vykdysiu mūsų Nacionalinės gynybos strategiją.“

„Lieku įsipareigojęs modernizuoti pajėgas, kad mūsų nuostabūs kariai, jūreiviai, lakūnai ir jūrų pėstininkai turėtų visko, ko jiems reikia, kad išlaikytų mūsų kariuomenę grėsmingą, o mūsų šalį – saugią“, – pridūrė P. Shanahanas.

Šis 56 metų veikėjas 2017-aisiais buvo pasirinktas paties J. Mattiso į gynybos sekretoriaus pavaduotojo postą ir prižiūrėjo didžiulio JAV karinės biurokratijos mechanizmo vadybą.

Prieš ateidamas į Pentagoną P. Shanahanas 30 metų dirbo „Boeing“, kur pelnė pravardę „Pono meistro“ (Mr Fix-It) pravardę, kai sugebėjo sutvarkyti problemų persekiotą lėktuvų „Dreamliner“ programą.

Laukiamas patvirtinimas

Sausio 1 dieną perėmęs Pentagono vadovo pareigas jis laikėsi nepastebimai ir nusileido D. Trumpo spaudimui skirti Gynybos departamento lėšų ir žmonių pietinės sienos su Meksika apsaugai, siekiant sustabdyti imigrantų iš Centrinės Amerikos srautą.

Tačiau iš pradžių jam teko atlaikyti tyrimą dėl įtarimų, kad jis šališkai rėmė „Boeing“, ypač konkurentės „Lockheed Martin“ – modernių naikintuvų F-35 gamintojos – atžvilgiu.

Prieš dvi savaites P. Shanahanas buvo išteisintas dėl visų įtarimų, todėl D. Trumpas gali jį nominuoti.

P. Shanahanas, kuris pastarosiomis savaitėmis kelis kartus Kongrese sklandžiai atsakinėjo į klausimus, neturėtų susidurti su didelėmis kliūtimis per jo paskyrimo svarstymą Senate.

Gynybos sekretorius prižiūri 2,87 mln. darbuotojų – karių, rezervininkų ir civilių – ir daugiau kaip 716 mlrd. dolerių (640 mlrd. eurų) metinį biudžetą.

Tačiau demokratai galėtų jį spausti dėl prieštaringai vertinamos D. Trumpo politikos, įskaitant jo paramą prezidento iniciatyvoms dėl sienos.

Ketvirtadienį jam buvo priekaištaujama dėl to, kad jis praėjusį savaitgalį neinformavo Kongreso, kai administracija netikėtai sugriežtino savo retoriką Irano atžvilgiu, o P. Shanahanas nurodė lėktuvnešio grupei į Persijos įlanką išplaukti anksčiau nei planuota.

„Manau, kad laikinasis gynybos sekretorius Shanahanas yra logiškas pasirinkimas“, – sakė įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Linsis Grejemas).

„Jis man pademonstravo savo nuodugnų supratimą, kad stipri, moderni ir gerai parengta kariuomenė pavojingame ir sudėtingame pasaulyje yra būtina“, – pridūrė L. Grahamas.

Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įšaldė bendrą F-35 naikintuvų programą su Turkija dėl šios iš Rusijos perkamų sistemų S-400, P. Shanahanas sakė besitikintis, kad Ankara visgi pasirinks „Patriot“ raketų sistemas, o tai, patikino jis, leistų tęsti naikintuvų F-35 programą.

„Ne kartą kalbėjau su (Turkijos) gynybos ministru (Hulusiu) Akaru ir tikrai manau, kad mes su savo strateginiais partneriais išspręsime šią problemą. Esu visiškai tikras dėl mūsų pasiūlymo Turkijai, jo prieinamumo, kainos ir, svarbiausia, Turkijos pramonės įsitraukimo, kuris pridedamas prie įsigyjamų „Patriot“ sistemų“, - kalbėjo P. Shanahanas.

Paklaustas, ar jis pats tikisi, kad Turkija įsigis „Patriot“ sistemų, P. Shanahanas tikino, kad Turkijai ir JAV pavyks išspręsti nesutarimus: „Manau, mums pavyks išspręsti problemas, kad turėtume tinkamą gynybos įrangą, tiek „Patriot“, tiek ir F-35 atveju“.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, kad jo vadovaujama šalis „turi teisę naudoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, o kitos šalys esą neturi teisės Ankaros dėl to kritikuoti.

„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, - žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Anksčiau aviacijos bendrovėje „Boeing“ dirbęs Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas) perėmė Pentagono vadovo postą, kai po ilgų nesutarimų su D. Trumpu atsistatydino gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas).

Jo pirmasis pasirodymas priešais kameras NATO būstinėje Briuselyje, įprastas pasisveikinimas su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pritraukė neįprastai didelį susidomėjimą: kiekviename P. Shanahano žodyje ir judesyje ieškota paslėptos prasmės.

„Malonu būti čia ir leisti laiką su jumis, ypač tokiame gražiame pastate“, – sakė laikinasis JAV gynybos sekretorius, atvykęs į Briuselį po kelias dienas trukusio turo po Kabulą ir Bagdadą.

„Vienas iš dalykų, kuriuos noriu padaryti, kol visi čia esame, yra pasikalbėti apie NATO ateitį, galimybes, kurias ir toliau galime plėtoti“, – kalbėjo P. Shanahanas.

Europoje dar nepraėjus nerimui po gana daug triukšmo sukėlusio Aljanso viršūnių susitikimo liepą, kai D. Trumpas, kaip pranešama, pagrasino, jog Vašingtonas „veiks vienas“, jei sąjungininkės nepadidins savo gynybos biudžetų, P. Shanahano žodžiai apie „NATO ateitį“ kai kuriuos žurnalistus trečiadienį privertė sunerimti.

„Tikrai? Norima pradėti ardyti NATO?“ – klausė vienas reporteris.

JAV pareigūnai patikino, kad P. Shanahanas tiesiog kalbėjo apie NATO iniciatyvas kovoti su terorizmu ir Aljanso saugumui kylančias grėsmes, kurias ruošiamasi aptarti per viršūnių susitikimą Londone gruodį.

Vėliau trečiadienį per savo spaudos konferenciją J. Stoltenbergas sakė, kad P. Shanahaną „sąjungininkai priėmė labai gerai“.

„Tai buvo labai stipri ir labai aiški žinutė apie geležinį JAV įsipareigojimą NATO... ir labai stiprus jo asmeninis įsipareigojimas NATO“, – pabrėžė Aljanso generalinis sekretorius.

Europos abejonė

J. Mattisas buvo itin gerbiamas NATO, ir dar prieš jo pasitraukimą Europoje su nerimu kalbėta, kas gali nutikti, jei jis atsistatydintų.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) yra pavadinęs J. Mattisą „vienu iš paskutiniųjų nepajudinamų vyrų“ Vašingtone, kur vis labiau dominuoja D. Trumpo ideologija „Amerika – pirmiausia“.

Vienas europiečių diplomatas žadėjo „atidžiai klausytis“ P. Shanahano, kad suprastų, ar jis seks J. Mattiso pėdsakais, ar stums D. Trumpo politiką.

„Nežinome, ar Shanahanas taps naujuoju gynybos sekretoriumi, ar jis paseks Mattiso pavyzdžiu“, – sakė naujienų agentūros AFP kalbintas diplomatas.

Buvęs jūrų pėstininkų generolas J. Mattisas iš Pentagono vadovo pareigų pasitraukė po ginčo su prezidentu dėl pastarojo netikėto sprendimo išvesti JAV karius iš Sirijos. Savo atsistatydinimo rašte J. Mattisas dukart paminėjo NATO.

„Mūsų kaip tautos stiprybė yra neatskiriamai susijusi su mūsų unikalia ir visapusiška aljansų ir partnerysčių sistema“, – rašė jis.

„29 NATO demokratijos pademonstravo šią stiprybę įsipareigojusios kovoti drauge su mumis po Rugsėjo 11-osios atakos Amerikoje“, – pridūrė J. Mattisas.

NATO tvirtina, kad Vašingtono įsipareigojimu Aljansui nederėtų abejoti, ir atkreipia dėmesį, kad JAV į Europą atsiunčia vis daugiau savo karių ir išteklių.

Vis dėlto Europa turi abejonių dėl D. Trumpo įsipareigojimų aljansams ir, ypač, NATO. Šias abejones dar labiau pakurstė neseniai leidinyje „The New York Times“ pasirodęs straipsnis, kuriame sakoma, kad JAV prezidentas yra ne kartą savo patarėjams sakęs, jog nemato NATO prasmės ir mano, kad Vašingtonas turėtų iš jos pasitraukti.

Sausio 1-ąją postą perėmęs iš Jameso Mattiso (Džeimso Matiso), atsistatydinusio dėl nesusitarimų su prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), P. Shanahanas nurodė aukšto rango Gynybos departamento pareigūnams nenukreipti dėmesio nuo Nacionalinės gynybos strategijos – plataus užmojo gairių, kuriuose išryškinama naujųjų „Pasaulio galybių varžybų“ era, turint omeny JAV, Rusiją ir Kiniją.

„Nors dėmesį telkiame į esamas operacijas, laikinai einantis pareigas sekretorius Shanahanas nurodė komandai nepamiršti Kinijos, Kinijos, Kinijos“, – sakė vienas gynybos pareigūnas.

Vašingtonas kaltina Pekiną kariniu ir ekonominiu šnipinėjimu, taip pat laiko Kinijos ambicingą prekybos bei infrastruktūros iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ekonominės prievartos forma.

„2019 metais ir toliau vadovausimės Nacionaline gynybos strategija. Mūsų prioritetas išlieka Amerikos karinė jėga“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pirmąją naujųjų metų dieną parašė P. Shanahanas.

Minėtas pareigūnas atskleidė, kad P. Shanahanas vėliau trečiadienį dalyvaus drauge su D. Trumpu pirmame šių metų administracijos susitikime.

Mažai žinomas už verslo ir Vašingtono ribų P. Shanahanas žengia į pasaulinę areną didelių permainų ir nenuspėjamos D. Trumpo užsienio politikos laikotarpiu.

Nors P. Shanahanas nėra tarnavęs kariuomenėje, jis 2017-ųjų liepą buvo paskirtas gynybos sekretoriaus pavaduotoju. Iki tol jis per 30 metų dirbo aviacijos bendrovėje „Boeing“.

Viena pagrindinių jo užduočių bus nustatyti tempą, kuriuo bus išvedami maždaug 2 200 amerikiečių kariškių iš karo draskomos Sirijos, kaip gruodį nusprendė D. Trumpas.

Anot JAV pareigūnų, D. Trumpas taip pat svarsto perpus sumažinti savo šalies kontingentą Afganistane – tai būtų dar vienas lemtingas žingsnis, dėl kurio nerimauja Amerikos įstatymų leidėjai ir jos sąjungininkai užsienyje.

P. Shanahanas paskelbė, kad jo pavaduotoju dirbs Pentagono finansų kontrolierius Davidas Norquistas (Deividas Norkvistas).