Už „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadas balsavo 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, devyni susilaikė.

Išvadas komisija pateikė pagal tris tyrimo kryptis: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybės bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmuo, galimas politikų poveikis prokurorų darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

„Nustatyta, kad vis dėlto prokuratūros veikla 2013–2014 metais stokojo skaidrumo. Tikrai buvo epizodų, kada valstybės politikai vienais ar kitais metodais galbūt darė spaudimą prokurorams, kurie atliko tyrimus ir prašė pradėti ikiteisminius tyrimus kai kuriais atvejais“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Tyrimo išvadose konstatuota, kad „viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams“.

Tikrai buvo epizodų, kada valstybės politikai vienais ar kitais metodais galbūt darė spaudimą prokurorams.

Nurodoma, jog lieka rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu pareiškė, kad tokios išvados nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.

„Dėl VTEK nustatyta, kad sprendimas dėl neteisėto V. Kanapinsko skyrimo laikinuoju vadovu priimtas ne VTEK narių posėdžio metu, o Seimo pirmininko kabinete vykusio pasitarimo metu VTEK narių su politikais, ir tik vėliau po keleto dienų susirinkę VTEK nariai formalizavo tai, ką nusprendė tardamiesi su politikais“, – sakė A. Širinskienė.

Seimo patvirtintose išvadose nurodoma, kad tokie procesai darė pažeidžiamą ir patį VTEK, ir tuometinį jos vadovą V. Kanapinską.

Tuo metu epizode dėl privačių pensijų fondo įtakos Seimo konservatoriams ir jų ryšių su konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės veikla komisijai nepavyko suformuluoti išvados.

Kokios čia išvados? Čia niekalas, kurį reikia padėtį į Seimo archyvą, jas atsivertus po metų bus gėda.

„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadose.

A. Širinskienės teigimu, nagrinėdama šį epizodą komisija susidūrė su trukdžiais, nes ir G. Landsbergis, ir A. Landsbergienė atsisakė liudyti, pateikti dokumentus.

„Tačiau liudijant kitiems liudininkams paaiškėjo, kad bendrovė „Krajama“ su visu žemės sklypu Vilniaus mieste buvo parduoda už vieną eurą, tačiau kokios yra to pardavimo aplinkybės ir priežastys, kurios lėmė vieno euro kainą, mes negalėjome atsakyti“, – teigė tyrimo komisijos vadovė.

Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti šiame parlamentiniame tyrime, apkaltindami jį politiniu angažuotumu. Laikinojoje komisijoje dirbo vienintelis opozicijos atstovas – liberalas Eugenijus Gentvilas.

„Kokios čia išvados? Čia niekalas, kurį reikia padėtį į Seimo archyvą, jas atsivertus po metų bus gėda“, – ketvirtadienį sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.