Įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė, kad jos konsoliduota apyvarta šių metų pirmąjį ketvirtį siekė apie 4,6 mln. eurų, EBITDA nuostolis – 0,8 mln. eurų.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovės apyvarta siekė maždaug 5,6 mln. eurų, EBITDA nuostolis – 0,7 mln. eurų.

Pasak „Snaigės“ generalinio direktoriaus Mindaugo Sologubo, pirmasis metų ketvirtis bendrovei visada yra pats blogiausias, nes šaldymo technikos pardavimo sezonas prasideda karštuoju metų laiku, o šiais metais jis buvo dar prastesnis dėl išbrangusių energijos išteklių, infliacijos bei pakilusių paskolų palūkanų.

Jo teigimu, „Sniegei“ geriau sekėsi parduoti šaldymo techniką, šiame segmente užsakymų buvo daugiau nei bendrovė galėjo pagaminti dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Didžioji dalis komercinės technikos buvo eksportuojama į Vokietiją, Italiją bei Lenkiją.

Pasak įmonės vadovo, bendrovės kaštus didino išbrangusi energija ir augęs vidutinis darbo užmokestis, finansinį rezultatą taip pat blogino žaliavų bei detalių pirkimas avansu.

M. Sologubo teigimu, antrasis ketvirtis „Snaigei“ turi būti geresnis, nes vis daugiau užsakymų pateikia Ukrainos klientai, įmonė tikisi sėkmingos derybų baigties su potencialiais medicininės šaldymo įrangos bei šaldymo agregatų klientais.

„Snaigė“ šiuo metu vykdo restruktūrizaciją, laukia, kol restruktūrizavimo planą patvirtins Lietuvos apeliacinis teismas.

Kipro investicinė įmonė „Sekenora Holdings Limited“ yra pagrindinė „Snaigės“ akcijų valdytoja. „Snaigės“ grupei priklauso antrinės įmonės „Snaigė Ukraina“ ir „Almecha“.

Bendrovė patyrė 1,6 mln. eurų neaudituotos konsoliduotos EBITDA nuostolį, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą „Snaigė“.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Mindaugo Sologubo, užsitęsęs karas, išteklių bei transporto brangimas neigiamai paveikė bendrovės rezultatus.

Bendrovė ne tik prarado Ukrainą, vieną svarbiausių savo produkcijos realizacijos rinkų. Karas neigiamai paveikė ir kitas įmonės rinkas Centrinėje ir Vakarų Europoje, pardavimai ženkliai sulėtėjo ar net sustojo. Situacijos neapibrėžtumas paskatino daugelį bendrovės klientų atidėti savo užsakymus, sustabdyti savo plėtros planus, rašoma bendrovės pranešime.

Bendrovė, norėdama užtikrinti veiklos tęstinumą, parengė bendrovės veiklos restruktūrizavimo planą ir pradėjo restruktūrizacijos procesą, kuris įsiteisėjo rugsėjo 20 dieną.

Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos leidžia daryti išvadą, kad bendrovė turi realių galimybių atkurti mokumą, todėl jai buvo leista restruktūrizuotis.

Pasak M. Sologubo, bendrovė šiuo metu toliau veikia, gamina šaldytuvus, vysto savo naująją pramoninių šaldymo gaminių liniją ir neketina sustoti. Laiku atsiskaito su valstybe bei darbuotojais.

Restruktūrizacijos laikotarpiu kreditoriams planuojama grąžinti 9,2 mln. eurų. Gegužės 18 dieną visi bendrovės įsipareigojimai siekė 20,8 mln. eurų.

Bendrovė yra vienas didžiausių Alytaus miesto ir rajono darbdavių, aprūpina užsakymais ir darbu daugelį Lietuvos įmonių, kasmet sumoka Lietuvos valstybei apie 3 mln. eurų mokesčių.

„Snaigė“ pirmąjį šių metų pusmetį eksportavo 93 proc. savo produkcijos. Didžiausios pardavimo rinkos buvo Vokietija, Čekija, Italija ir Austrija.

Pagrindinė „Snaigės“ akcijų valdytoja yra Kipre registruota bendrovė „Sekenora Holdings“, kurią netiesiogiai kontroliuoja Rusijos „Polair“.

Penktadienį taip pat pranešta, kad „Snaigė“ gavo valdybos nario Olego Tsarkovo pranešimą apie atsistatydinimą iš bendrovės valdybos nario pareigų.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, O. Tsarkovo paskutinė darbo valdyboje diena – spalio 13-oji.