Iš viso šiai priemonei, kuria siekiama padėti paukštininkystės sektoriui, šiemet numatyta skirti 3,7 mln. eurų.

Anot ŽŪM, už viščiuką broilerį bus mokama 0,5 euro, o už mėsai auginamą kalakutą – 4 eurai. Suma neatskaičius mokesčių vienam paukščių laikytojui negalės viršyti 225 tūkst. eurų. Jeigu ūkio subjektas veiklą vykdo keliuose sektoriuose, bendra laikinos valstybės pagalbos suma negalės viršyti 1 800 tūkst. eurų vienai įmonei.

Pagalba Lietuvos paukščių laikytojams bus mokama tuomet, jeigu šių metų sausio–vasario mėn. bendros vidutinės paukščių laikytojų pajamos už parduotus skersti paukščius buvo bent 5 proc. mažesnės, palyginti su 2017–2019 m. spalio mėnesiais.

Pagalba bus teikiama paukščių augintojams, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre nuo šių metų kovo 1 d. iki paraiškos gauti pagalbą pateikimo dienos registruota ne mažiau kaip 100 broilerių arba 20 kalakutų – bus imami to laikotarpio paskutinio registravimo duomenys.

Pagalba Lietuvos paukščių, t. y. viščiukų broilerių ir kalakutų, auginamų mėsai, laikytojams bus mokama tuomet, jeigu šių metų spalį bendros vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų pajamos už parduotus skersti paukščius, pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, buvo bent 5 proc. mažesnės, palyginti su 2017–2019 metų spaliu.

Kaip skelbia ŽŪM, pagalba bus teikiama paukščių augintojams, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre nuo spalio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos registruota ne mažiau kaip 100 broilerių arba 20 kalakutų.

Pagalbai, kuri bus teikiama už šių metų spalio – lapkričio mėnesius, numatyta skirti 6 mln. eurų lėšų. Pagalbos dydis už broilerį – 0,5 euro, už kalakutą – 4 eurai.

Paraiškos teikiamos rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracijai iki lapkričio 13 dienos.

Pagalba Lietuvos paukščių, t. y. viščiukų broilerių ir kalakutų, auginamų mėsai, laikytojams bus mokama tuomet, jeigu šių metų spalį bendros vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų pajamos už parduotus skersti paukščius, pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, buvo bent 5 proc. mažesnės, palyginti su 2017–2019 metų spaliu.

Kaip skelbia ŽŪM, pagalba bus teikiama paukščių augintojams, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre nuo spalio 1 d. iki paraiškos pateikimo dienos registruota ne mažiau kaip 100 broilerių arba 20 kalakutų.

Pagalbai, kuri bus teikiama už šių metų spalio – lapkričio mėnesius, numatyta skirti 6 mln. eurų lėšų. Pagalbos dydis už broilerį – 0,5 euro, už kalakutą – 4 eurai.

Paraiškos teikiamos rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracijai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vasario 25–kovo 5 dienomis Lenkijoje patvirtinti penki nauji didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo atvejai: keturi – komerciniuose naminių ančių ūkiuose ir vienas – mišriame (ančių, žąsų, vištų dedeklių ir broilerių) ūkyje, juose sunaikinta daugiau kaip 54 tūkst. augintų paukščių.

Šią savaitę itin pavojinga ir greitai plintanti virusinė liga neaplenkė ir Bulgarijos, trys nauji paukščių gripo protrūkiai šalies Plovdivo regiono ūkiuose nustatyti kovo 2–5 dienomis, juose atitinkamai laikyta apie 39 tūkst. naminių paukščių. Bulgarijoje šiemet dėl plintančio viruso iš viso sunaikinta 122 tūkst. naminių paukščių. Aplink visus ligos židinius buvo nustatytos apribojimų zonos, abiejų šalių ūkiuose atliekami paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai.

Iš viso per pastaruosius tris mėnesius Lenkijoje jau patvirtinti 32 paukščių gripo protrūkiai, Bulgarijoje – 6, Vengrijoje – 4, Slovakijoje – 3, Rumunijoje ir Čekijoje – po 2, Vokietijoje ir Ukrainoje – po 1.

Lietuvoje paukščių gripo virusas kol kas nenustatytas. Intensyviai šylant orams ir spartėjant laukinių paukščių migracijai, VMVT ragina paukščių laikytojus likti budrius ir primena, kad šiuo metu, kol baigsis intensyviausias laukinių vandens paukščių migracijos laikotarpis, visiems paukščių laikytojams Lietuvoje privaloma laikyti savo paukščius uždarytus arba išleisti tik į lauko aikšteles, kurios įrengtos (aptvertos) taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais.

„Iš tikrųjų kažkokių drastiškų, (...) konfliktinių situacijų nebuvo. Draudimas tikrai nėra perdėtas, praktiškai jis lengvai įgyvendinamas. (...) Didžioji dalis laikytojų tikrai laikosi šito dalyko ir bendraujame su kolegomis iš aplinkinių rajonų. Tikrai dirbama su savivaldybėmis, seniūnijomis. Su kažkokiomis problemomis, kad reikėtų bausti, priemones kažkokias taikyti, tikrai nebuvo. Nebent pavieniai atvejai“, – Eltai sakė P. Bušauskas.

Jo teigimu, VMVT tikslas nėra bausti prasižengusius paukščių laikytojus, tačiau, kaip teigia P. Bušauskas, piktybiškai nesilaikant paskelbtų reikalavimų, gali grėsti 50-100 eurų siekiančios baudos.

„Baudos yra nustatytos kaip ir už kiekvieną nesilaikymą. (...) Pirmu atveju mūsų tikslas nėra bausti, o pasikalbėti su laikytoju ir suteikti informaciją jam, paprašyti. (...) Blogiausiu atveju taikomas pirmą kartą įspėjimas, o po to, jei piktybiškai nevykdo šitų reikalavimų, gali būti ir finansinė nuobauda, kuri gali svyruoti 50-100 eurų, priklausomai nuo situacijos“, – teigė P. Bušauskas.

Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjo, šiuo metu dėl paukščių gripo prevencijos vykdomas intensyvus bendradarbiavimas su seniūnijomis bei savivaldybėmis.

„Kiekvieną nekomercinį ūkį aplankyti nėra realu (...). Kažkokio kontrolės plano tikrai nėra, bet didelis darbas vyksta su seniūnijomis, savivaldybėmis, rengiami bendri susirinkimai tiek su gyventojais, paukščių laikytojais, tiek su seniūnijų darbuotojais, kad paskleistų tą informaciją“, – sakė jis.

Visgi, kaip teigia P. Bušauskas, dideliuose komerciniuose ūkiuose vykdomos patikros dėl saugos priemonių įgyvendinimo.

„Taip pat vyksta didelių komercinių ūkių patikros, atkreipiant dėmesį dėl saugos priemonių įgyvendinimo ir kaip tie ūkiai yra pasiruošę, kaip jie saugosi. Tad dėl didžiųjų ūkių, iš tikrųjų, (jie. – ELTA) yra tikrinami, o dėl smulkiųjų – tai daugiau per viešinimą“, – tikino VMVT atstovas.

Kaip Eltai teigė P. Bušauskas, su kaimynine Lenkija, kurioje nustatytas 21 paukščių gripo protrūkis, bendraujama nuolat.

VMVT, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) valstybių teritorijose plintantį patogenišką paukščių gripą (Lenkijoje užregistruotas 21, Vengrijoje ir Slovakijoje – po 4, Rumunijoje – 2, Čekijoje ir Vokietijoje – po 1 protrūkį) ir padidėjusią riziką virusui patekti į Lietuvos teritoriją, nuo vasario 4 dienos šalies paukščių laikytojams nurodė naminius paukščius laikyti aptvertuose kiemuose, aptvaruose arba uždarytus patalpose.