Skaičiavimo strategija

Praėjusį savaitgalį visoje Europoje ornitologai leidosi į žygį aplink neužšąlančius vandens telkinius. Tikslas – surasti ir suskaičiuoti žiemojančius vandens paukščius.

Mūsų šalyje už tokias sparnuočių apskaitas atsakinga Lietuvos ornitologų draugija. Jos narys ornitologas Marius Karlonas papasakojo, kaip žiemojančių paukščių skaičiavimai vyko Kaune.

„Kauno mieste vandens paukščių apskaitą vykdė penkiolika žmonių. Vieną dieną nuo 9 iki 12 valandos perėjome visą Nemuno ir Neries atkarpą Kauno mieste.

Buvome suskirstę atkarpomis: pirmoji komanda ėjo nuo hidroelektrinės iki vadinamojo Trijų mergelių tilto, kita komanda – Panemunėje, trečia – Žemuosiuose Šančiuose, kita – nuo geležinkelio tilto iki Santakos, dar kiti ėjo nuo Santakos. Dar viena komanda ėjo Neries atkarpa. Mums buvo labai svarbu visiems pradėti skaičiuoti vienu metu, nes paukščiai perskrenda ir tie patys gali būti įtraukti į apskaitą kelis kartus“, – skaičiavimo strategiją atskleidė M. Karlonas.

Užfiksavo gausų būrį

Šios skaičiavimo akcijos metu Kauno mieste užfiksuota 5 050 vandens paukščių.

Žinoma, įdomiau, kai yra daugiau paukščių, tada ir rūšių įvairovė didesnė. Vienais metais Kaune buvo net 25 tūkst. paukščių.

Kaip pasakojo ornitologas, panašaus skaičiaus ir tikėtasi, nes dabar neužšalę kiti vandens telkiniai, tad sparnuočiai galėjo pasiskirstyti po įvairius šalies ežerus ar upes ir ten patogiai maitintis. Jei žiemą spaudžia šaltukas ir vandens paviršių padengia ledas, tuomet dauguma žiemojančių paukščių renkasi būtent Kaune, nes dalis Nemuno dėl hidroelektrinės neužšąla.

„Žinoma, įdomiau, kai yra daugiau paukščių, tada ir rūšių įvairovė didesnė. Vienais metais Kaune buvo net 25 tūkst. paukščių. Jau ir 20 tūkst. paukščių yra daug, tačiau tiek būna tik šaltomis žiemomis, kai kiti vandens telkiniai užšąla. Tada beveik iš visos Lietuvos vandens paukščiai suskrenda į Kauną ir vienintelėje maždaug 10 km neužšalusioje Nemuno atkarpoje susikuria tarsi oazę. Ne veltui Kauno miestas yra didžiausia Baltijos šalyse vandens paukščių žiemavietė.

Šiemet tikėjomės mažiau paukščių, nes atšilusios ir Kauno marios, tad nemažai paukščių persikėlė į jas ties Arlaviškėmis, Kruoniu, Viršužigliu. Ten dabar yra tūkstantiniai vandens paukščių būriai, kurie dar gruodį laikėsi Kauno mieste“, – pastebėjo Lietuvos ornitologų draugijos narys.

Pasak M. Karlono, iš Kauno miesto persikėlusius paukščius jau suskaičiavo kiti savanoriai ir šie sparnuočiai įtraukti į Kauno rajono ar, tarkime, Žuvinto rezervato apskaitą.

Aptiko ir retų paukščių

Pasak M. Karlono, daugiausia Kaune suskaičiuota didžiųjų ir klykuolių ančių, gulbių nebylių. Nemune ir Neryje pavyko aptikti ir retesnių vandens paukščių.

„Iš įdomesnių paukščių pavyko suskaičiuoti daugiau nei 100 europinių cyplių, apie 20 pilkųjų ančių, panašiai tiek – rudagalvių kryklių. Tai didesni skaičiai, nes įprastai šių rūšių paukščių Kaune žiemodavo gerokai mažiau – vos po kelis“, – dėstė ornitologas.

Gausa: Kaune daugiausia suskaičiuota didžiųjų ir klykuolių ančių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno mieste užfiksuoti trys jūriniai ereliai. Šie sparnuočiai – didžiausi žiemojantys plėšrieji paukščiai, kurių sparnų ilgis gali siekti iki 2,5 m.

„Džiugino ir vienas žiemojantis ausuotasis kragas, dar suskaičiavome apie 20 mažųjų kragų – ir jie retesni svečiai. Gaila, bet pavyko pamatyti tik vieną mažąjį dančiasnapį. Tai be galo gražūs paukščiai, ypač patinėliai“, – kalbėjo M. Karlonas.

Į apskaitą pateko ir keletas Kaune žiemą leidžiančių gulbių giesmininkių.

„Įdomesnių vandens paukščių tikrai buvo, bet jų šiemet negausu. Galima sakyti, kad rūšinė įvairovė buvo ganėtinai įprasta. Tiesa, dar gruodį Kaune stebėjome įžymybę – vandeninį strazdą. Šis paukštis maitinasi nardydamas po vandeniu. Tačiau likus porai dienų iki apskaitos, šis paukštis pasitraukė į kitus vandens telkinius, kurie jau atšilę.

5 050 – tiek Kaune pavyko suskaičiuoti žiemojančių vandens paukščių.

Aptikome ne visų paukščių, kurių Kaune buvo galima sutikti dar prieš kelias savaites, tačiau kituose šalies vandens telkiniuose taip pat buvo skaičiuoti vandens paukščiai, tad, tikėtina, reti sparnuočiai tiesiog suskaičiuoti kitur. Dabar tikrai daug neužšąlusių vandens telkinių, tad antims yra valanda kelio iki Dzūkijos ir jos ten gali laisvai maitintis – nereikia Kaune grūstis“, – apibendrino M. Karlonas.

Jis pažymėjo, kadangi tą pačią dieną visa Europa skaičiavo vandens paukščius, apibendrinti rezultatai leidžia matyti ne tik žiemojimo vietas, bet ir tai, kaip keičiasi tam tikrų paukščių rūšių populiacija. Tokie duomenys ypač prisideda prie nykstančių rūšių išsaugojimo.

Paukščius skaičiuoja už pinigus

Baltijos jūroje žiemojančių skirtingų rūšių paukščių apskaita bus vykdoma nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. kovo. Jei pasitaikytų, planuojama fiksuoti ir naftos produktais susitepusius žuvusius jūros paukščius. Taip pat fiksuojami į žvejų tinklus įsipainioję paukščiai, jei tokių pastebima.

Vėliau daromos išvados ir apibendrinimai, kiek paukščių populiacijai padeda ar kenkia žmogaus veikla jūroje.

Analizuoti paukščių skaičių kiekvienos Baltijos jūros šalies teritoriniuose vandenyse reikalauja ES direktyva dėl Bendrijos veiksmų jūros aplinkos politikos srityje. Lietuvoje tai numato Vandens srities plėtros 2017–2023 m. programa.

Paukščių apskaita žiemą tiek iš lėktuvo, tiek iš laivų vykdoma ne mažiau kaip tris kartus skrendant arba plaukiant tais pačiais maršrutais.

Pagal ją numatyta ir 52 850 eurų skirtingų žiemojančių jūros paukščių gausumo ir pasiskirstymo 2022 ir 2023 m. įvertinimui.

Apima pakrantę iki 12 km

Tai, kad paukščių skaičiavimas yra rimtas reikalas, liudija ir jų skaičiavimo jūroje metodika. Paukščiams skaičiuoti jūroje naudojami ne mažesni nei keturių vietų lengvieji dvimotoriai lėktuvai. Juose turi būti ne mažiau nei du patyrę paukščių stebėtojai.

Numatyta, kad toks lėktuvėlis pagal jūros lygį turi praskristi 76 m aukštyje nuo vandens paviršiaus ne didesniu kaip 185 km/val. greičiu. Paukščiai stebimi po 1 000 m į abi puses nuo lėktuvo.

Skrydžiai turi apimti visą pakrantę, kai nuo kranto skrendama iki 12 km gilyn į jūrą, o po to grįžtama.

Paukščiai jūroje taip pat gali būti skaičiuojami ir naudojantis laivu. Jis turi praplaukti visą pakrantę zigzagais iki 12,5 km atstumu. Toks pats zigzaginis plaukimas numatytas ir pagal Rusijos bei Latvijos sienas. Iš laivų paukščiai stebimi į abi puses iki 300 metrų atstumu.

Populiariausi jūros paukščiai

Pagal numatytą metodiką paukščių apskaita žiemą tiek iš lėktuvo, tiek iš laivų vykdoma ne mažiau kaip tris kartus skrendant arba plaukiant tais pačiais maršrutais. Itin svarbu, kad apskaita bent kartą vyktų viduržiemį – sausio 10–20 dienomis.

Svarbi paukščių stebėjimo sąlyga ir geras matomumas, kurio žiemą virš jūros dažnai tenka išlaukti. Stebėtojai tiek skrisdami, tiek plaukdami laivais naudojasi GPS prietaisais ir tiksliai nurodo užfiksuotų paukščių koordinates.

Stebimi ir registruojami visi paukščiai – vandenyje plūduriuojantys, nardantys, skrendantys, žuvę. Jei leidžia sąlygos ir yra galimybės, į specialias stebėjimo lenteles įrašomas netgi paukščių amžius.

Visame Baltijos jūros areale kasmet būna iki 10 mln. vandens paukščių. Bene labiausiai paplitę kirai, žuvėdros, narai, narūnėliai, antys, gagos, žąsys, gulbės. Dalis keliauja žiemoti tolyn į pietus, dalis lieka Baltijos jūroje. Bene įdomiausias Baltijos jūroje žiemojantis paukštis yra alka, kuri šiek tiek panaši į pingviną.

Pajūrio gyventojai pranešimais apie vandens telkiniuose įšalusias gulbes užvertė gyvūnų globos tarnybas. Klaipėdiečiai susirūpino ir žvirblių gerove.

Ieško neužšalusių telkinių

Pajūryje laukiniais, sužalotais ar į kitą bėdą patekusiais gyvūnais rūpinasi Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namai. Įstaigos administratorė Gintarė Liutkuvienė pasakojo, kad pastaruoju metu sulaukiama daug pranešimų apie lede įšalusias gulbes.

"Per dieną būna ir po kelias dešimtis iš įvairių Vakarų Lietuvos kampelių. Važiuojame, bet kol kas nė vienas nepasitvirtino", – pasakojo administratorė.

Pasak G.Liutkuvienės, žmogui paskambinus ir pranešus, kad įšalo paukštis, pirmiausia prašoma įsitikinti, ar tikrai taip yra. Gali būti, kad jis ramiai tupi ant ledo arba plūduriuoja vandenyje.

"Vyraujant tokiems orams, paukščiai tausoja jėgas, negauna maisto, badauja, todėl ir tupi, plūduriuoja. Jei paukštis būtų įšalęs, jis blaškytųsi, bandytų ištrūkti, kaip ir įstrigęs žmogus. Gulbės tikrai nėra kvaili paukščiai. Jos ir neleistų sau įšalti. Prišalti gali nebent plunksnos, kurios išsitraukia", – tvirtino administratorė.

G.Liutkuvienės teigimu, norint įsitikinti, ar paukštis tikrai įšalęs, reikia pabandyti jį pabaidyti. Dažniausiai garsiau sušukus ar metus į tą pusę akmenuką, jis pakyla.

"Kai užšąla vandens telkinys, gulės pradeda ieškoti atviro. Jau buvo toks atvejis. Klaipėdiečiai prašė atvykti padėti gulbėms, kurios buvo įsikūrusios viename iš miesto vandens telkinių, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. Po kelių dienų gulbės išskrido. Matyt, ieškoti atviro vandens telkinio. Klaipėdoje tokie yra Danė prie Šiaurės rago, Kuršių marios", – pasakojo administratorė.

Problema – maitinimas

Anot G.Liutkuvienės, viena iš problemų, kodėl gulbės neišskrido žiemoti, yra ta, kad žmonės vasarą jas maitina. Administratorė prisiminė, kad vienas gulbės jauniklis buvo tiek nupenėtas, jog jam net skraidyti ir vaikščioti buvo sunku.

"Kai žmonės paukščius maitina vasarą, šie nustoja patys ieškoti maisto ir neišskrenda. Tačiau dabar likusius sparnuočius būtina maitinti. Geriausiai tam tinka batonas, grūdai", – patarė specialistė.

Administratorė atkreipė dėmesį, kad pajūryje oro temperatūra dar nėra tokia žema, kad paukščiai įšaltų. Gelbėjant iš tikrųjų į tokią bėdą pakliuvusius paukščius, į pagalbą pasitelkiami ir ugniagesiai.

"Jei ledas netvirtas, o paukštis kažkur tvenkinio viduryje, patys nelipame", – tvirtino moteris.

G.Liutkuvienė pasakojo, kad tarnyboje žiemoja ir septyni gandrai. Iš viso rudenį jų neišskridusių buvo 17. Dažniausiai į prieglaudą patenka sužeisti gandrai ar iš lizdų išmesti jaunikliai.

"Kiekvienam duodame vardą. Iš 17 gandrų į laisvę paleidome 11. Tačiau trys dar sugrįžo, neišskrido. Kai kuriuos priglaudė ūkininkai. Kiti gyvena pas mus namelyje", – komentavo administratorė.

Susirūpino žvirbliais

Padėti įšalusioms gulbėms prašymų sulaukia ir beglobiais gyvūnais mieste besirūpinanti viešoji įstaiga "Būk mano draugas".

"Sulaukti, sulaukiame, tačiau ne visada galime padėti. Neturime reikiamos technikos pasiekti gulbę, plaukiojančią ežero viduryje. Žinoma, jei ši prie kranto ar ant jo, pagalbą visada suteikiame. Pernai rūpinomės šešiomis gulbėmis. Vėliau jos visos iškeliavo į Palangos botanikos sodą", – pasakojo viešosios įstaigos "Būk mano draugas" direktorė Galina Kučinskienė.

Vadovė pasakojo, kad šią žiemą jau teko rūpintis ir sužeistomis žuvėdromis bei kirais. Prašyta šiuos paukščius priglausti ir žmonių, parsinešti namo, sušildyti.

Klaipėdiečiai susirūpino ir žvirbliais. Klaipėdietė Adelė pasakojo, kad didelės jų kolonijos yra Panevėžio gatvėje. Viena – ties šios arterijos 7 namu, kita – restoranu.

"Aš ir kiti žmonės lesiname žvirblius. Kiti iš mūsų net juokiasi. Norėčiau kreiptis į Panevėžio gatvės gyventojus, kad prisidėtų", – prašė moteris.

Gyvūnų globos tarnybų atstovai tvirtino, kad žvirbliai atsparūs šalčiui, tačiau lesinti tokiu oru juos galima.