„Mažylį+“ išbandė vasarą

Pasak Lietuvos lenktynininko, po šiemetės nesėkmės (V. Žala ir P. Fiuza iš bekelės maratono pasitraukė dėl techninių problemų, įveikę vienuolika etapų) teko imtis sudėtingų sprendimų.

„Išnagrinėjus priežastis buvo sunku patikėti, kad tiek visko galėjo nutikti per vienas lenktynes. Be to, po Dakaro netekome didelės dalies finansavimo. Tai buvo tamsus etapas, kažkas tarsi tikrino mūsų atkaklumą ir motyvaciją tęsti projektą, – pasakojo V. Žala. – Karti patirtis akivaizdžiai parodė, kad greitis yra svarbu, tačiau svarbu ir technikos patikimumas.“

Tad naujus išbandymus lietuvio ir portugalo ekipažas pasitiks su gerokai patobulintu, tačiau tiek jiems patiems, tiek Dakaro ralio gerbėjams pažįstamu „Mažyliu“ iš „X-raid“ komandos dirbtuvių.

Šiemet šis visureigis tapo „Mažyliu+“, nes atitinka T1+ specifikacijos reikalavimus.

Palyginti su ankstesniuoju, naujasis yra platesnis, žymiai padidėjo pakabos eiga (dabar – 35 cm), o ratai – iki 37 colių. Svarbu, kad visureigis bus varomas degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų šaltinių, todėl CO2 emisija – net 90 proc. mažesnė.

Buvo tamsus etapas, kažkas tarsi tikrino mūsų atkaklumą ir motyvaciją tęsti projektą.

„Jau turėjome progą jį išbandyti vasarą vykusiose „Baja Aragon“ lenktynėse Ispanijoje ir maloniai nustebome – du kartus priartėjome prie lenktynių lyderio. Tai leido suprasti, kad „Mažylis+“ leis kovoti konkurencingu tempu su Dakaro ralio favoritais, – sakė V. Žala. – Kita vertus, nors automobilis ir smarkiai atnaujintas, jo salone radau pažįstamą tvarką ir ramybę. Jaučiuosi kaip namie, kur jau praleista daugybė valandų.“

Padės du mechanikai

V. Žala atskleidė ir dar vieną naujieną: kartu su P. Fiuza startuos „X-raid“ komandos sudėtyje. Tai reiškia, kad „Arijus X-raid“ ekipažas turės tokį patį priėjimą prie atsarginių dalių ir gaus visą reikalingą pagalbą iš gamyklinės komandos inžinierių ir strategų.

Į Saudo Arabiją kartu vyks du mechanikai – Romas Žalnierukynas ir Domantas Stavaris, su „Mažyliu+“ susipažinę „X-raid“ dirbtuvėse Vokietijoje.

„Esu labai dėkingas „X-raid“ už suteiktą galimybę dar kartą pasitikrinti save tarp geriausiųjų. Šių metų startas bus pirmas mūsų ekipažui, kai nestoviniuosime už tvoros, o būsime integruoti į „X-raid“ struktūrą. Ramiau miegosiu ir dėl to, kad svarbiausią lenktynių instrumentą prižiūrės, mano nuomone, geriausi šio sporto specialistai šalyje“, – džiugiai kalbėjo V. Žala.

Šturmanui P. Fiuzai šis Dakaro ralis bus jau devynioliktas.

„Beveik neįtikima, kiek mažai navigacinių klaidų padarėme per trejus pastaruosius metus. Kartais atrodo, kad Paulo tiesiog užuodžia, kuria kryptimi reikia važiuoti. Jis neabejotinai yra vienas geriausių savo srities profesionalų, – pabrėžė V. Žala. – Paulo ne tik šturmanas, bet ir mano konsultantas, patarėjas.“

Laukia 5 000 km

46-asis Dakaro ralis Saudo Arabijoje startuos 2024-ųjų sausio 5-ąją, pabaigtuvės numatytos sausio 19-ąją.

Organizatorių teigimu, lenktynių dalyvių laukia iš viso 5 000 km, bent 60 proc. naujų maršrutų ir kelios naujovės.

Tarp dvylikos etapų bus speciali dviejų dienų (sausio 11–12 d.), 48 valandas truksianti 600 km atkarpa. Lenktynininkai negalės pasinaudoti pagalba iš šalies, privalės paisyti laiko reglamento: į stovyklavietę (bivaką) atvykti iki 16 val., po nakvynės kitą rytą startuoti 7 val.

Bus įrengtos skirtingos stovyklavietės (atskirai motociklininkams, visureigių, bagių, sunkvežimių ekipažams), nesutaps ir maršrutai – kad dalyviams būtų sunkiau orientuotis.

Reprezentuoti Lietuvą taip pat ruošiasi motociklininkas Modestas Siliūnas, keturračiais važiuosiantys Laisvydas Kancius ir Antanas Kanopkinas, visureigių ekipažai – Benediktas Vanagas ir Kuldaras Sikkas, Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas, Gintas Petrus ir Jose Marquesas, bagiais lenktyniausiantys Rokas Baciuška ir Oriolis Vidalis Montijano, Emilija ir Arūnas Gelažninkai bei Aistė Perminaitė ir sunkvežimio ekipažas, kurį sudarys Vaidotas Paškevičius, Gytis Gaspariūnas, Albertas Veljamovičius.

„Diena praėjo smagiai. Greičio ruožas buvo techniškas – teko gerokai pasidarbuoti sukinėjant vairą. Buvom nusiteikę kovingai, tačiau tuo pat metu stengėmės pasaugoti padangas, nes akmenų tikrai netrūko. Ir aišku, reikia pagirt Paulo, kuris savo darbą atliko tiesiog nuostabiai, o tikrai buvo labai klaidžių vietų“, – po finišo kalbėjo lenktynininkas.

Išsaugojo padangas, bet neteko šoninio stiklo

Lietuvių komandos ekipažui šį kartą netgi pavyko išsaugoti visas sveikas padangas. Nebuvo ir tempą mažinti vertusių gedimų. Vienintelis smulkus incidentas – važiuodami pro brūzgynus kliudė medžio šaką ir sutrupino dešinės pusės šoninį langą. Kaip juokavo V. Žala, siekiant maksimalaus rezultato – tai nedidelis praradimas.

Finiše buvome maloniai nustebinti.

Neįprastas improvizuotas maratoninis greičio ruožas, po kurio technikai automobilius galės aptarnauti tik dvi valandas, „Teltonika Racing“ ekipažui papildomų sunkumų nesudarys. V. Žala suprato organizatorių ketinimus. Anot lenktynininko, tokiu būdu tiesiog buvo bandoma išspręsti dėl nepalankių orų susidariusią situaciją.

„Svarbiausia, kad nereikėtų miegoti baloje. Važiuosim pažiūrėt kokios dabar sąlygos bivake: palapinę, miegmaišius ir kilimėlius turim. Technikams dviejų prie automobilio praleistų valandų irgi turėtų užtekti – pažeidimai priekyje yra labiau kosmetiniai“, – prieš ilgą kelionę link bivako kalbėjo sportininkas.

V. Dranginio nuotr.

Vieniems poilsis, kitiems – papildomi kilometrai

Iki 333 kilometrų sutrumpintas greičio ruožas pasižymėjo įvairove – ekipažams vėl teko saugoti padangas įveikiant akmenuotus kalnų tarpeklius, skrieti maksimaliu greičiu smėlio lygumomis ir šokinėti per kopas. Motociklų ir keturračių įskaitų dalyviai šeštadienį ilsėjosi, o automobilių ir sunkvežimių ekipažams, įskaičiuojant pervažiavimus, teko įveikti daugiau nei 860 kilometrų.

V. Žalą šeštadienį aplenkė tik „Toyota“ komandos atstovas Yazeedas Al Rajhi. Trečias finišavo vieną iš trijų Dakare dar likusių „Prodrive Hunter“ automobilių vairuojantis Guerlainas Chicherit. Dienos pradžioje pagrindinis „Prodrive“ ekipažų varžovas iš tiesų buvo Mattias Ekstromas, tačiau švedas šį kartą kliudė akmenį ir sulaužė „Audi“ hibridinio visureigio pakabą.

„Visą dieną važiavome praktiškai vieni – priekyje nieko nematėm. Vienu metu Mattias Ekstromas lyg ir bandė mus vytis, bet ir jis galiausiai dingo iš veidrodėlių. Taip ir nuvažiavom 330 kilometrų be kompanijos. Tuomet labai sunku įvertinti, koks yra tavo paties tempas, todėl finiše buvome maloniai nustebinti“, – apie varžybų dienos eigą pasakojo V. Žala.

Viltis šiemet pasivaržyti su greičiausiais automobilių įskaitos dalyviais galutinai nubraukė reduktoriaus gedimas.

„Pasiėmę atsarginius ratus iš sunkvežimio ramiai spėjome nuvažiuoti gal 10 kilometrų ir tada ant priekinės dugno apsaugos tiesiog nukrito reduktorius. Nulūžo visi keturi tvirtinimo varžtai. Taip gavome darbo dar porai valandų, nes reikėjo nuimti pusašius, išimti priekinį reduktorių – tik tuomet galėjom judėti į priekį vien su galiniais varančiaisiais ratais. Nuvažiavome dar 20 kilometrų iki neutralizacijos zonos ir tapo aišku, kad nespėsime per nustatytą laiką įveikti trasos“, – įvykių eigą nupasakojo komandos pilotas.

Problemos sekė viena kitą

Uždėję naują atsarginį ratą sportininkai skubėjo grįžti į trasą – tuomet dar turėjo visas galimybes įveikti trasą per organizatorių numatytą laiką. Visgi sprendžiant reduktoriaus problemą sugaištos valandos nepaliko „Teltonika Racing“ ekipažui realios galimybės užbaigti greičio ruožą iki numatytos laiko normos.

„Paskutinę, trečiąją, padangą prakirtome 100-ajame kilometre. Išėjo taip, kad su Guerlainu Chicherit sustojom maždaug netoli vienas kito – automobilius skyrė vos keli kilometrai. Abiem teko maždaug tris valandas laukti sunkvežimio. Pirmasis atvežė tik du ratus, kurių vieną užsidėjo pats G. Chicherit, o mums skirtą atidavėm, kad nuvežtų S. Loebui. Žinojom, kad po 10 minučių turi atvažiuoti kitas sunkvežimis: mes jau ir taip buvom sugaišę pernelyg daug laiko, bet galėjom padėt kitam ekipažui“, – kalbėjo V. Žala.

Iš neutralizacijos zonos V. Žala ir P. Fiuza pasuko tiesiai į Al Ulos prieigose įkurtą bivaką. Tolimesnį ekipažo dalyvavimą jau nesiekiant sportinio rezultato kol kas gaubia nežinia – sprendimas bus priimtas pasitarus su „Prodrive“ komandos atstovais.

Sunki diena visai komandai

Sunkiai diena klostėsi visiems „Prodrive Hunter“ visureigius vairuojantiems lenktynininkams. Nuo pirmosios ralio maratono dienos įspūdingą tempą demonstravusiems prancūzams G. Chicherit ir S. Loebui taip pat teko stoti trasoje ir laukti atsarginių ratų. Orlando Terranova pirmadienį užėmė tik 40-ąją vietą. Pirmajame greičio ruože visi „Prodrive“ automobilių ekipažai pateko į pirmąjį šešetuką, todėl tokia keturguba nesėkmė komandai – itin skausminga.

Po ilgo 150 kilometrų pravažiavimo iki antrojo greičio ruožo starto pirmadienį Dakaro dalyviai turėjo įveikti net 430 kilometrų ilgio trasą. Itin rimtas iššūkis laukė komandų šturmanų, kadangi siauriuose kalnų tarpekliuose pasirinktus netinkamą pravažiavimą dažniausiai tenka apsisukti ir važiuoti atgal. Didžiąją dalį pragariško greičio ruožo sudarė akmeningas gruntas.

Greičiausi antradienį buvo „Toyota“ komandos lenktynininkai: Nasseras Al-Attiyah finišavo pirmas, o nuo jo atsilikęs vos 14 sekundžių Erikas Van Loonas užėmė antrąją vietą. Priverstinis sustojimas laukiant padangų S. Loebui kainavo itin brangiai – nuo lyderio šiame greičio ruože prancūzas atsiliko beveik pusantros valandos.

Atsargiai, bet užtikrintai trumpą trasą įveikęs „Teltonika Racing“ komandos ekipažas, Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza, išvengė pastebimų klaidų ir finišavo 36-oje vietoje.

Sugrįžimas į smėlynus – rimtas išbandymas

Dalindamasis pirmosios dienos įspūdžiais V. Žala pripažino, kad po dvejų metų pertraukos grįžus į kopas rinktis geriausią trajektoriją jose nebuvo lengva. Pratindamasis prie akims neįprasto vaizdo jis buvo itin atsargus ir neskubėjo.

„Nematau, kuriose tiksliai vietose baigiasi kopų kontūrai ir kur yra aukščiausios vietos – lūžiai. Galiausiai Paulo pradėjo mane raginti, tačiau šiuo atveju nepaskubėsi – reikia laiko, kad priprasčiau. Svarbiausia, kad per tuos beveik 20 kilometrų nieko nenutiko, nors buvo keletas pavojingų kopų“, – komentavo lenktynininkas.

Apie laukiančius išbandymus kopose dalyvius įspėjo ir organizatoriai, tačiau V. Žala pastebėjo, kad visas greičio ruožas nebuvo itin sudėtingas – kai kurias atkarpas buvo galima įveikti spaudžiant akceleratorių iki dugno.

Greičio ruožas trumpas, pasivažinėjimas – ilgas

Greičiausias šeštadienį buvo T1+ klasės „Toyota Hilux“ vairuojantis Nasseras Al-Attiyah, kuriam ant kulnų lipo Carlosas Sainzas su hibridiniu „Audi RS Q e-tron“. Prie patobulinto egzotiškojo BRX visureigio vairo vėl sėdęs Sebatienas Loebas įžanginiame etape varžėsi su lyderiais, tačiau šį kartą finišavo penktas. 

Kvalifikacinio greičio ruožo ilgis siekė vos 19 kilometrų, kuriuos ralio maratono dalyviai įveikė važiuodami smėliu, akmeningu gruntu ir netgi kopomis. Visgi vairuotojų darbas tuo nesibaigė, kadangi po to sekė ilgas 595 kilometrų pervažiavimas iki Chailio, kurio apylinkėse suformuota žiedinė antrosios dienos trasa.

Pozityviai nuteikęs darbas kartu

V. Žala prisipažino, kad šio susitikimo laukė su nekantrumu. Nors P. Fiuza yra patyręs šturmanas, dykumų ralyje svarbiausias yra komandinis darbas, kuriam be abejonės reikalinga gera sportininkų komunikacija tarpusavyje. Lietuvis aiškino, kad šis klausimas labiausiai neramino, todėl vos susitikę lenktynininkai iškart kibo į darbus.

„Jau ryte pasiėmėme senas kelio knygas ir pasirepetavome, kaip turėtų vykti mūsų komunikacija automobilyje. Aš žiūrėjau į lubas, o P. Fiuza man skaitė kelio knygą. Buvo labai įdomu, ar nebus keblumų, ar viską suprasiu. Pirmasis bandymas buvo tikrai pakankamai sėkmingas, maždaug 90 proc. Paulo pateiktos informacijos supratau. Kad abiem būtų aiškiau aptarėme terminologiją bei pasidalinome pastabomis ir įžvalgomis, ką galėtume pakeisti, kad bendravimas automobilyje vyktų sklandžiau“, – po susitikimo su šturmanu pasakojo V. Žala.

Vertinga patirtis

Lenktynininkas neslėpė, kad pirmasis susitikimas su P. Fiuza paliko gerą įspūdį, mat portugalas yra ne tik savo srities profesionalas, bet ir geros širdies žmogus maloniai bendraujantis ne tik darbo, bet ir laisvalaikio temomis. V. Žala aiškino, kad P. Fiuza iš tiesų turi didelį patirties ir įgūdžių bagažą, mat jau 10 metų bendradarbiauja su „X-raid“ komanda, o automobilių sportu užsiima nuo 2000 metų.

„Pabendravus ilgiau paaiškėjo, kad Paulo kelio knygą skaito ne tik dykumų ralyje, tačiau taip pat dalyvauja ir aukšto lygio klasikinio ralio renginiuose, tad pakalbėti buvo tikrai labai įdomu. Žinoma, toliau koncentruosimės į komunikaciją automobilyje ir praktikuosimės dirbdami su senomis kelio knygomis. Tikiu, kad kuo daugiau laiko praleisime kelio knygas skaitydami prie staliuko, tuo mažiau reikalų turėsime greičio ruože“, – teigė „Agrorodeo“ pilotas.

Patarimai ir vidinė virtuvė

V. Žala teigė, kad P. Fiuza negaili ir patarimų bei noriai dalinasi sukaupta patirtimi bei „X-raid“ vidinės virtuvės subtilybėmis. Pasirenkamas slėgis padangose ir įžvalgos pravažiavus su vienais greičiausių pilotų tik nedidelė dalis, kuo portugalas gali pasidalinti, tad lietuvis neabejoja, kad naujojo šturmano patarimai bus vertingi ir lekiant Saudo Arabijos smėlynais.

„2020-ųjų Dakare P. Fiuza kartu su Stephane Peterhanseliu iškovojo trečiąją vietą bendroje įskaitoje, todėl tikrai įdomu, kaip vyko darbas su Prancūzijos lenktynininku. S. Peterhanselis pirmą savo Dakarą laimėjo, kai man buvo treji, tad toji vidinė virtuvė neabejotinai man labai įdomi. Tai yra labai reta galimybė gauti tokią informaciją, tad kalbėdamas su juo it kempinė stengiuosi sugerti visą informaciją“, – juokdamasis susidomėjimo neslėpė lenktynininkas.

Prieš startą – keli darbai

„Agrorodeo“ pilotas aiškino, kad po susitikimo su šturmanu antradienį komandos laukia dar vienas patikrinimas. Po kelionės kiekvienas komandos narys turės vykti į būsimą nulinį bivuaką ir dar kartą atlikti COVID-19 testus. Nors dar Lietuvoje visiems išvykusiems testų rezultatai buvo neigiami, pakartotinis testas yra privalomas norint sausio 3-ąją stoti prie pirmojo 2021-ųjų Dakaro greičio ruožo starto.

Tiesa, nemažai darbo komandos laukia ir trečiadienį, kada mechanikai iš uosto atsiims visą atplukdytą techniką, kurią turės paruošti ketvirtadienį vyksiantiems testams.

„Mažylyje paskutinį kartą sėdėjau prieš du mėnesius, tad paskutinę šių metų dieną skirsime treniruotei, po kurios Dakaro traukinys pradės judėti. Turėsime praeiti administracinę ir techninę komisijas, po kurių mūsų lauks prologas, podiumas ir startas“, – kelią iki pirmojo greičio ruožo nupasakojo V. Žala.