-
Trijų Gargždų gatvių gyventojai kviečiami balsuoti dėl gatvių pavadinimų keitimo 14
Svarbi gyventojų pozicija
„Konsultacijos su gyventojais, jų nuomonės išklausymas ir atsižvelgimas į išsakytą poziciją – vienas svarbiausių demokratijos principų. Manau, kad gyventojų įtraukimas priimant sprendimus yra vienas esmingiausių savivaldos tikslų. Todėl kviečiu Gargždų P.Cvirkos, J.Janonio bei Butkų Juzės gatvių gyventojus dalyvauti apklausoje, išsakyti savo poziciją, nes tai bus svarbus veiksnys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai priimant sprendimus“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Butkus.
Tam, kad apklausa būtų laikoma įvykusia, turi balsuoti ne mažiau nei 10 proc. kiekvienos gatvės gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Gargžduose P.Cvirkos gatvėje šiuo metu gyvena 860 asmenų, turinčių teisę balsuoti, J.Janonio – 742, o Butkų Juzės – 92.
Kodėl siūloma keisti gatvių pavadinimus?
P.Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes Petras Cvirka, remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtuose ar susijusiuose su komunistais, buvo aktyvus kolaborantas. Jis kategoriškai reikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.
Juliaus Janonio gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes Julius Janonis buvo įstojęs į bolševikų partiją, už revoliucinę veiklą 1916 m. ir 1917 m. kalintas Sankt Peterburge, Vitebske. Po Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo buvo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Lietuvių rajono komiteto sekretorius, laikraščio „Tiesa“ korektorius.
Butkų Juzės gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes visą tarpukario laikotarpį Butkus Juzė buvo nuoseklus prokomunistų pažiūrų atstovas. Keletą kartų už savo pažiūras kalintas, o jo knyga „Darbas ir prakaitas“ uždrausta platinti. Kai įsigijo Kretingos spaustuvę (tuo metu ėmė stiprėti komunistų veikla – dalijami atsišaukimai), įtartas pogrindinės veiklos organizavimu, nors tai nėra įrodyta.
Kiekvienos gatvės gyventojai galės rinktis iš trijų variantų
Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos sprendimu, gyventojams, pritariantiems gatvių pavadinimų keitimui, siūloma rinktis iš trijų galimų variantų.
„Visi siūlomi nauji gatvių pavadinimai yra apgalvoti, pasiūlyti atsižvelgus į Gargždų istoriją, čia gyvenusias istorines asmenybes ar mūsų kraštui ir valstybei nusipelniusius žmones, istorinius įvykius. Nė vienas siūlymas nėra atsitiktinis. Dėl naujų gatvių pavadinimų diskutavo istorikai, kalbininkai, paveldosaugos specialistai. Tad gyventojai ne tik turės galimybę pasisakyti, ar pritaria gatvės pavadinimo keitimui, bet svarbu ir tai, kad, jei pritaria, galės pasirinkti ir jiems priimtiniausią naują savo gatvės pavadinimą“, – atkreipė dėmesį administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Butkus.
Gyventojams, pritariantiems P.Cvirkos gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš šių variantų:
Prano Eimučio gatvė. Pranas Eimutis – vienas pirmųjų Nepriklausomybės kovose nukautų savanorių. Nuo 1919 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo Kauno komendantūros mokomojoje komandoje. 1919 m. kovo 18 d. saugojo „Metropolio“ viešbutyje apsistojusią JAV maitinimo komisiją, kurios atvykimas sukėlė vokiečių Kauno įgulos kareivių neramumus. Vokiečių kariai jį nukovė. Pasak Gargždų miesto garbės pilietės, knygos „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ autorės, istorikės Janinos Valančiūtės, prieškario Gargžduose Prano Eimučio vardu buvo pavadinta gatvė, susiformavusi Klaipėdos gatvės šiaurinėje pusėje, vedusi beveik tiesiai į parapijos kapines.
Vinco Kudirkos gatvė. Vincas Kudirka – Lietuvos himno autorius, lietuviško laikraščio „Varpas“ redaktorius, rašytojas ir kūrėjas, padaręs didelę įtaką atgyjančiai lietuvių tautai. Taip pat, anot istorikės J.Valančiūtės, dabartinė P.Cvirkos gatvė nuo 1918 m. iki 1921 m. vadinta būtent Vinco Kudirkos gatve. Po to ji buvo pervadinta į Pelkių, dar vėliau – į P.Cvirkos.
Jono Lankučio gatvė. Jonas Lankutis – Gargžduose gimęs ir augęs, čia vidurinę mokyklą baigęs, paskui Vilniaus universitete studijavęs žymus akademikas, ilgą laiką vadovavęs Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, sukūręs didelių literatūrologijos darbų, parengęs monumentalius dramaturginės literatūros studijų darbus. Jo pasiekimai įvertinti valstybinėmis premijomis, jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Jonui Lankučiui po mirties suteiktas Gargždų garbės piliečio vardas, jo vardu pavadinta Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Simboliška, kad būtent dabartinė P.Cvirkos gatvė Gargžduose, kuriai siūloma suteikti Jono Lankučio pavadinimą, veda į jo paties vardo biblioteką. Beje, P.Cvirkos gatvėje kurį laiką gyveno akademiko sesers šeima, pas kurią jis mėgdavo viešėti.
Gyventojams, pritariantiems J.Janonio gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš šių variantų:
Izidoriaus Noreikos gatvė. Izidorius Noreika buvo kunigas, nuo 1860 iki 1863 m. – Gargždų bažnyčios vikaras. Jis aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, vadovavo sukilėlių būriui. Buvo kazokų sučiuptas, nuteistas mirties bausme ir 1863 m. rugpjūčio 2 d. sušaudytas Telšiuose.
Kovo 11-osios gatvė. Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, svarbi kiekvienam lietuviui. Šis pavadinimas siūlomas, atsižvelgiant ne tik į šios datos reikšmę mūsų šalies istorijai, bet ir dėl simbolinės reikšmės, nes lygiagrečiai Gargžduose jau eina Vasario 16-osios gatvė.
Limano gatvė. Limanas – Klaipėdos rajono miestas partneris Ukrainoje, kovojančioje prieš agresorę Rusiją dėl savo šalies laisvės. Klaipėdos rajonas teikė Limanui humanitarinę pagalbą, palaiko Ukrainą, padeda čia atvykusiems nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Gatvės pavadinimas Limano vardu būtų simbolinis žingsnis, rodantis palaikymą mūsų miestui partneriui ir visos Ukrainos žmonėms.
Gyventojams, pritariantiems Butkų Juzės gatvės pavadinimo keitimui, siūloma rinktis iš šių variantų:
Jurgio Butkaus gatvė. Jurgis Butkus – nepelnytai pamirštas Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Kaip informavo Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus, Jurgis Butkus tarnybą pradėjo kaip Lietuvos kariuomenės savanoris, vėliau pareigos buvo paaukštintos, dalyvavo nepriklausomybės kovose. Už nuopelnus jis apdovanotas net dviem Vyčio kryžiaus ordinais, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Edvardo Cirtauto gatvė. Edvardas Cirtautas – ilgametis pedagogas, mokęs daugybę gargždiškių kartų, miesto istorijos žinovas ir metraštininkas, šviesuolis, kuriam už ypatingus nuopelnus Klaipėdos rajonui, Lietuvai 2021 m. suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.
Jono Kudžmos gatvė. Jonas Kudžma – tremtinys, politinis kalinys, aktyviai dalyvavęs tremtinių pogrindinėje veikloje, savišvietos būreliuose, slapta skaitęs paskaitas apie lietuvių literatūrą. Po 10 metų tremties į Lietuvą grįžęs Jonas Kudžma gyveno Klaipėdos rajone, vėliau daug metų gyveno Gargžduose. Jo pilietiškumas, gyvenimo būdas netgi sovietmečiu Gargždų visuomenei buvo moralinis autoritetas, jis buvo kviečiamas į uždarus, kamerinius renginius, Gargždų literatūros mėgėjų klubo „Gabija“ nariai jį laikė dvasios vadovu. Prasidėjus Atgimimui, Jonas Kudžma dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose su rajono gyventojais, aktyviai ir viešai reiškė savo pilietinę poziciją, dalijosi tremties liudijimais, yra parašęs autobiografinę apysaką „Ne lapas vėjo pūstas“. 2004 m. jam suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.
Atmintinė apklausos dalyviams
Gyventojų apklausa vyks nuo rugpjūčio 1 iki 12 dienos Gargždų seniūnijoje (Žemaitės g. 10, II aukštas, 3 kabinetas, Gargždai). Pirmadieniais, antradieniais gyventojai priimami nuo 8 iki 17 val., trečiadieniais, ketvirtadieniais – nuo 8 iki 18 val., o penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val. Dirbama be pietų pertraukos.
Apklausoje gali dalyvauti gyvenamąją vietą Gargždų J.Janonio, P.Cvirkos ir Butkų Juzės gatvėse deklaravę gyventojai.
Atvykstant dalyvauti apklausoje būtina turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Daugiau informacijos dėl dalyvavimo apklausoje teikia Gargždų seniūnijos specialistė gyvenamosios vietos deklaravimui – Snieguolė Jurjonienė (e. p. snieguole.jurjoniene@klaipedos-r.lt; tel. +370 618 04 022).
Susipažinti su mero potvarkiu dėl vietos gyventojų apklausos organizavimo galite Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt.
-
Kalbininkai mano, kad Baltarusijos pavadinimo Lietuvai keisti nereikėtų 26
Ji praėjusią savaitę svarstė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prašymą oficialiu šalies pavadinimu įtvirtinti Belarusia.
Pakomisės nuomone, pavadinimo Baltarusija keisti nereikėtų, nes jis sistemiškai sudarytas iš tautovardžio baltarusiai, jo baigmuo yra tipinis valstybių pavadinimų baigmuo.
„Pavadinimui Baltarusia nepritartina kaip nesisteminės darybos variantui“, – teigiama VLKK pranešime.
Pavadinimui Baltarusia nepritartina kaip nesisteminės darybos variantui.
Daugumos pakomisės narių nuomone, prireikus būtų galima svarstyti pavadinimų Baltarusija, Gudija sukeitimą vietomis. Anot jų, palaikytini vartosenos tradiciją turintys pavadinimai Gudija, gudai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, gavęs S. Chichanouskajos laišką, sausį kreipėsi į VLKK ketindamas inicijuoti istorikų ir kalbininkų diskusiją dėl šalies pavadinimo keitimo. Anot jo, tokia diskusija būtų „prasminga, prisidedanti prie Baltarusios tautos savimonės formavimosi“.
S. Cichanouskaja laiške ministrui kviečia lietuviškąjį Baltarusijos pavadinimą keisti į artimesnę šiai šaliai formą sakydama, kad toks Lietuvos sprendimas išreikštų pagarbą kaimyninės valstybės suverenumui ir „palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę“.
Šiuo metu Lietuvoje galioja dvi trumposios (tradicinės) Baltarusijos pavadinimo formos: Baltarusija ir Gudija.
Pernai gruodžio pabaigoje oficialiai pakeistas ir Gruzijos pavadinimas į Sakartvelą, iki tol daugiau nei dvejus metus šį pavadinimą VLKK leido naudoti kaip alternatyvųjį. Pavadinimas pakeistas gavus Sakarvelo diplomatų prašymą, motyvuojant, kad senasis pavadinimas yra rusiškas.
-
Prezidentas: pagrindo kelti Baltarusijos pavadinimo keitimo klausimą yra 10
Antradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gavo Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos laišką, kuriame kviečiama oficialų Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalba keisti į baltarusių kalbai artimesnę šalies pavadinimo formą.
„Aš manau, kad galime pasvarstyti, kaip galime kitaip vadinti Baltarusiją, nes tam tikros asociacijos mūsų kalboje su kita valstybe, be jokios abejonės, kyla. Juo labiau kad turime gerą precedentą – prisiminkime Sakartvelą. Iš pradžių atrodė, kad Sakartvelas sunkiai prigis mūsų viešojoje erdvėje, tačiau, manau, prigijo lengviau nei mes tikėjomės, ir mes turime draugų Sakartvele padėką už tai, kad atsižvelgėme į jų pačių prašymą kitaip vadinti jų valstybę“, – interviu LRT radijui sakė G. Nausėda.
Iš pradžių atrodė, kad Sakartvelas sunkiai prigis mūsų viešojoje erdvėje, tačiau, manau, prigijo lengviau nei mes tikėjomės.
Jis pažymėjo, kad sprendžiant šį klausimą ypač svarbu įsiklausyti į specialistų pasiūlymus.
„Tegu tai daro platesniu mastu ir specialistai, ir, žinoma, politikų vaidmuo turėtų būti ne paskutinis“, – teigė jis.
„Dažnai taip atsitinka, kuomet mes ignoruojame specialistų pasiūlymus, tuomet sukuriame keistus politinius precedentus, dėl kurių paskui yra šiek tiek gėda“, – pridūrė prezidentas.
ELTA primena, kad S. Cichanouskaja Lietuvos užsienio ministrui siųstame laiške argumentuoja, kad, patikslinusi pavadinimą, Lietuva pareikštų pagarbą mūsų kaimynės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę. Pats G. Landsbergis teigia palaikąs idėją keisti Baltarusijos pavadinimą lietuvių kalboje.
„Belarus – reiškia „Baltoji Rusia“, o ne Rusija“, – teigė G. Landsbergis pranešęs, kad Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu įvertinti siūlymą ir pradėti Baltarusijos pavadinimo patikslinimo procedūrą. Pasak jo, keliant Baltarusijos pavadinimo klausimą lietuvių kalboje, yra siekiama prisidėti prie kaimyninės valstybės pilietinės savimonės formavimosi.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas teigė, kad kol kas tokią galimybę vertinantis gana skeptiškai.