„Akivaizdu, kad ar avarijos, ar gaisro metu labai padidėja vandens užterštumas. Mes šiandien gyventojams galime pasakyti, kad kvėpuoti ir atidaryti langą jau buvo galima kitą rytą, tą rodė (Aplinkos apsaugos – ELTA) agentūros duomenys. Grunto tyrimai užtruks ilgiau ir mes turėsime atsakymą po dviejų savaičių. Bet jei kalbėti apie didžiausią žalą, tai didžiausia žala padaryta vandens telkiniams“ , – antradienį aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo S. Gentvilas.

Ministro teigimu, dėl gaisro į vandenį galėjo patekti nemažai pavojingų teršalų, todėl tai pamoka ateityje turėti tinkamą nuotekų tvarkymo sistemą.

Turbūt didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią vidaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo į upelius.

„Turbūt didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią vidaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo į upelius“, – kalbėjo ministras.

S. Gentvilo teigimu, po kilusio gaisro taip pat būtina diskutuoti apie įmonių atsakomybę turėti automatinę gaisro gesinimo sistemą.

„Gaisras įvyko nepavojingų atliekų, konkrečiau kalbant, kartono sandėlyje. Mes šiandien neposėdžiautumėme ir būtume visiškai kitose temose jei būtų automatinė gaisro gesinimo sistema. (...) Tai kodėl tai nebuvo, kaip mums tą standartą priartinti, tai tikrai ta pamoka, kurią turime mokytis“, – kalbėjo jis.

Ministras taip pat pažymėjo, kad gaisras paskatins diskusijas apie tai, ar tokie riziką keliantys objektai, kuriuose laikomos pavojingos atliekos, gali būti statomi gyvenamosiose teritorijose.

„Eigoje su pereinamaisiais laikotarpiais turime priimti išvadą, vis tiek turime valdyti riziką ir nurodyti, kad nepavojingų atliekų tvarkymas, sanitarija gali vykti miesto teritorijoje, bet pavojingų atliekų tvarkymas jau už miesto ribų“ , – pridūrė jis.

S. Gentvilas pažymi, kad įmonė prisiima atsakomybę ir žalą tiek gamtai, tiek gyventojams planuoja padengti.