Teatralizuotame renginio atidaryme „Kaip Perkūnas iš giedro dangaus“ – asmeninė istorija, kuri artima kiekvienam dugniečiui. Teatro, judesio ir muzikos pagalba naujai į mūsų laikus prikelta mitologija padės atrasti magiškus ir dieviškus momentus sunkiuose ir gražiuose Kauno marių užlietų kaimų istorijos puslapiuose. Renginio pradžią šiemet kuria Teatrono komanda (kompozitorius J. Tulaba, dramaturgė K. M. Kulinič, dailininkas M. Arlauskas) su režisieriumi Gildu Aleksa priešakį bei šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai (M. Naudžiūnaitė, D. Kunsmanas, K. Varanavičius). Pasirodyme, kaip ir kasmet, dalyvauja ir Samylų kultūros centro kolektyvai, etnografinis ansamblis ,,Samylų senoliai“ ir moterų choras „Žaisa“.

Organizatorių nuotr.

„Labai bus įdomu stebėti, kaip šią Lietuviškos Atlantidos  istoriją pateiks jaunieji kolegos. Neabejoju, jog kitas požiūrio kampas maloniai nustebins ne tik užlietų kaimų bendruomenę, bet ir paskatins kitokiam požiūriui, atvers dar didesnes bendradarbiavimo galimybes tarp kultūros centro, bendruomenės ir profesionalių kūrėjų“, – sutvirtėjusia komanda pasidžiaugė renginio režisierė Eglė Kuzmickienė. 

„Jau tapo įprasta su nekantrumu laukti vis naujos temos, kuri supažindina ir padeda išlaikyti užlietų kaimų „gyvąją tradiciją“ (vestuvių, kareivėlių tradicijos, legendos ir kt. iš marių dugno). Samylų įlanka tapo traukos tašku, kur atgimsta užlietų kaimų istorijos fragmentai“, – sakė kultūros projektų vadovė Rimantė Adomaitytė.

Organizatorių nuotr.

„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, žiūrovus pamaloninsime ne tik teatralizuotu pasakojimu, bet ir kruopščiai parinktomis muzikinėmis programomis. Jau kelinti metai iš eilės bandėme savo renginiu sudominti šiuolaikinius muzikinius etnopasakojimus skleidžiančią Aistę Smilgevičiūtę ir jos kolegas – grupę „Skylė“. Šiais metais tai pavyko“, – džiaugėsi E. Kuzmickienė.

Aistė ir Rokas. Organizatorių nuotr.

Užmezgus draugystę su užsienio atlikėjais, į renginį atvyksta Švedijos grupė „Tibble Transsibiriska“ ir žada parodyti, kas yra tarpkultūrinis įkvėpimas. Švedijos muzikinis paveldas ir aistra muzikai iš Balkanų šalių, šią patyrusių muzikantų grupę skatina kurti naują muziką. Grupė „Tibble Transsibiriska“ pripažinta prestižinių Dalecarlia Music Awards – „Geriausia liaudies muzika“. Jų albumas „DUJ“ sulaukė įvertinimų pasaulio muzikos žurnaluose bei įtrauktas į Transglobal World Music Chart ir grojamas radijo stotyse visame pasaulyje.

Grupė  „Tibble Transsibiriska“. Organizatorių nuotr.

Renginį vainikuos Lietuvoje analogų neturinti grupė „Voiceless“. „Ten, kur baigiasi klasika, prasideda „Voiceless“! – taip apie save kalba patys atlikėjai. Violančelių ir bugnų virtuozai groja roko klasiką, modernios popmuzikos aranžuotes. Jų pasirodymo pabaigą sutvirtins su muzika susiliejęs lazerių šou.

Grupė „Voiceless“. Organizatorių nuotr.

Viso renginio metu, kaip ir kasmet, veiks etnokiemai, kur veiklos visam vakarui ras tie, kuriems nesisėdi vienoje vietoje – mūsų mažieji.

Ji taip pat atspindės tai, kas jau yra tapę vizitine kortele: „Pėdos marių dugne“ – tai lietuviškoji Atlantida, kur atgimsta legendos, papročiai, dainos iš Kauno marių dugno. Etno- ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos, teatralizuotas pasirodymas, interaktyvios dirbtuvės visiems, ieškantiems gyvos tradicijos.“

Iš kamerinio – į atvirą

Prieš dešimt metų gilias tradicijas turintis renginys dar buvo kamerinis, etnografinis. 2014 m. Samylų kultūros centre pradėjus dirbti Eglutei Kuzmickienei, jo formatą nutarta keisti: daryti atvirą, platų, patrauklų visoms amžiaus grupėms, vietiniams ir svečiams.

Samylų kultūros centro, aktyvios bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės renginys paskutinį vasaros savaitgalį puoselėja ne tik atmintį, bet ir iš marių dugno „iškelia“ vis daugiau paskandintą praeitį menančių ženklų.

Atgaivino: šventės organizatoriai buvo įkūrę sielininkų kaimelį ir taip bent trumpam atgaivino jau išnykusią medžių plukdytojų profesiją. / Organizatorių nuotr.

Vis kita tema

Aštuonios iki šiol buvusios šventės turėjo vis kitas temas. Pasak E. Kuzmickienės, pirmaisiais metais „iškeltas Šiaudų kaimas iš marių dugno“: iš šiaudų pastatyta didžiulė troba, o jos kiemas pripildytas natūralaus dydžio šiaudinių karvių, avių, ančiukų, viščiukų. Vėliau vienai pavakarei prikelta turgavietė, sielininkų kaimelis ir taip bent trumpam atgaivinta jau išnykusi medžių plukdytojų profesija, keltos vestuvės.

Per 2020 m. šventę atidarytas septynių skulptūrų parkas. Iš vandens „išlipo“ po darbų grįžtantys šienpjoviai, mama, su vaiku žvelgianti į nežinią, gyvuliukai ir net bažnyčia. Po metų parkas papildytas trimis naujais medžio dirbiniais: muzikantas ir obelėlė iškilo mariose virš vandens, o senolė su katinuku įsitaisė ant kranto.

Pernai milžinai, kurie kadaise gyveno šiose apylinkėse, puikiai iliustravo temą „Kelias namo“: iš marių dugno iškėlė ir „lipančių iš vandens kaimą“ papildė spalvingomis trobelėmis.

Pristatys asmeninę istoriją

Šiųmetė tema – „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ – pristatys asmeninę istoriją, kuri artima kiekvienam dugniečiui. Susijungęs teatras, judesys ir muzika padės naujai pažiūrėti į mūsų laikus, prikeltą mitologiją, atrasti magiškus ir dieviškus momentus, perversti sunkiuosius ir gražiuosius mūsų istorijos puslapius.

Rugpjūčio 26 d. į Samylų įlanką susirinkusius teatralizuotu atidarymu stebins „Teatrono“ (režisierius Gildas Aleksa) komanda, šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai. Renginio metu veiks etnokiemai, kuriuose šeimos galės išmėginti skirtingus amatus.

Nors lietus nesugadino nė vienos iki tol vykusios šventės, tik šiek tiek pakoregavo dalyvių skaičių ir rengtas programas, šiųmete tema bandoma išburti gerą orą.

Pirkėjai: štai kaip buvo galima atvykti į surengtą turgų. / Organizatorių nuotr.

Vainikuos lazerių šou

Organizatoriai atskleidžia ir daugiau jubiliejinio renginio detalių: koncertuos grupė „Skylė“, kurios stilistiką apibrėžti sunku: roko muzikos pagrindas susipynęs su neofolko, bardų, pank- ir artroko, kitų stilių elementais; „Voiceless“ – analogų neturinti grupė, kurioje tikri savo sričių profesionalai – du violončelininkai ir būgnininkas – groja roko klasikos, modernios popkultūros muzikos aranžuotes ir savo kūrybos muziką.

Pernai pirmą kartą tradicinio renginio istorijoje šventėje dalyvavo viešnios iš kitos šalies: charizmatiškos „Tautumeitas“ (Latvija) merginos susirinkusius nustebinusios magiškos etno- ir šiuolaikinės muzikos deriniu. Šiemet besiklausančią ir šokančią publiką kaitins „Tibble Transsibiriska“ – iš Švedijos Dalarnos miesto atvykstantis kolektyvas, kuris 2016 m. buvo apdovanotas prestižiniu Švedijos muzikiniu apdovanojimu „Dalecarlia Music Awards” geriausios folkmuzikos kategorijoje.

Vakarą vainikuos lazerių šou: šviesos trauks iš marių, paskandinusių 35 kaimus ir 721 sodybą, prisiminimus, nušvies istorinę atmintį.

Pernai 2020 m. atidarytą septynių skulptūrų parką po darbų grįžtančius šienpjovius, mamą, su vaiku žvelgiančią į nežinią, gyvuliukus ir net bažnyčią papildė trys nauji medžio dirbiniai: muzikantas ir obelėlė iškilo mariose virš vandens, o senolė su katinuku įsitaisė ant kranto. Šiemet milžinai, kurie kadaise gyveno šiose apylinkėse, iš marių dugno iškėlė ir „lipančių iš vandens kaimą“ papildė spalvingomis trobelėmis.

„Kauno rajono savivaldybė labai mus parėmė šiame projektą. Manome, kad šis projektas jau išbaigtas, kad turime visą skulptūrų parką“, – džiaugėsi Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, šventės režisierė Eglė Kuzmickienė. – Kasmet tradiciniam renginiui vis sugalvojame naują temą: vestuvės, turgus, sielių kaimas. Kadangi šiemet esame „Kaunas 2022“ partneriai, supratome, kad „Pėdas marių dugne“ turime pristatyti būtent taip ir ne kitaip. Nesirinkome kokios nors išskirtinės temos, šiemet mes tiesiog keliaujame namo. Tai labai simboliška, nes kelias nuo Pažaislio eidavo per Girionis į marių užlietus kaimus.“

Grįžta mintimis ir sapnuose

Angelė Samuolaitienė iš užlieto Šilėnų kaimo patikino, kad mintimis ji išties dažnai keliauja namo, kartais net sapnuoja po vandeniu palaidotą gimtinę. „Mes, vaikai, čia žaisdavome, bėgiodavome, ganėme karves ir kiaules. Iškėlimo momentas buvo labai skausmingas, išgyveno tėvai, seneliai, nes po tremties dar kartą teko išeiti į nežinomybę. Prisimenu, tėvai sukrovė visą mantą į traktorių, susodino mano brolius, o mane paliko neva saugoti to, kas liko. Nors aš galvoju, kad tiesiog netilpau į traktorių. Buvo labai nejauku, ant tvartelio užsikėliau šuniuką, galvojau, kad viskas, kad mes abu čia ir liksime. Bet po kiek laiko atvažiavo tėvai ir mane su šuniuku pasiėmė. Kai persikėlėme, man buvo devyneri metai. Sakydavome: čia yra ne „jūra“, čia mūsų ašaros, nes ji tikrai buvo sūri. Nors jau viskas buvo sulyginta su žeme, mes, vaikai, vis čia atbėgdavome. Net gyvuliai sugrįždavo ieškoti buvusių namų. Kartą ir mums iš „jūros“ teko parsivesti karvę“, – prisiminimais su „Kauno diena“ dalijosi moteris.

„Manęs dažnai klausia, o kodėl reikia organizuoti „Pėdas marių dugne“? Aš atsakau klausimu: o kodėl reikia minėti birželio 14-ąją ir 15-ąją – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas? Juk tai taip pat buvo savotiška tremtis, nes žmonės turėjo palikti savo namus, išsikelti tegul ir netoli“, – A.Samuolaitienei antrino E.Kuzmickienė.

Nesirinkome kokios nors išskirtinės temos, šiemet mes tiesiog keliaujame namo.

„Žiūriu į užrašą „Kaunas 2022“ ir matau sąsają. „Užrašas turėtų būti „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“. Marios sujungė ne tik Kauno rajoną ir Kauno miestą, nes buvo užlieti kaimai Palemone, bet ir Kaišiadorių savivaldybę, taip pat netekusią ne vieno kaimo. Džiugu, kad po „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinės 2022“ vėliava sukurta išliekamąją vertę turinčių dalykų, bet smagiausia, kad į šią šventę plūsta žmonės. Juk nieko nėra geriau už bendravimą, pasidalyti prisiminimais ir galvoti apie ateitį“, – „Kauno dienai“ sakė šventėje dalyvavęs Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Neišsemiamas kūrybiškumas

Atrodytų: ką čia naujo sugalvosi kasmet rengiamai šventei. Tačiau jos organizatorių kūrybiškumas, atrodo, yra neišsemiamas. Kitaip nei ankstesniais metais pristatyta užlietų kaimų istorija, o renginio razina tapo diksilendo „DixXband“, Samylų perliuko – Milėjos Stankevičiūtės ir etnografinio ansamblio „Samylų senoliai“, moterų choro „Žaisa“ pasirodymas. Tai profesionalų, tarp jų ir muzikos aranžuotojo, kompozitoriaus, saksofonininko Leonardo Pilkausko, mėgėjų ir bendruomenės darbas, originaliai sujungęs šiuolaikinę muziką, šokius ir tradicijas.

Vyksmas: į šokių pynę buvo įsukti ir šventės dalyviai. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Šiemet pirmą kartą tradicinio renginio istorijoje šventėje dalyvavo viešnios iš kitos šalies: charizmatiškos „Tautumeitas“ (Latvija) merginos, susirinkusius nustebinusios magiškos etno- ir šiuolaikinės muzikos mišiniu.

Jautėsi it plauktų namo

Žavesio renginiui suteikė ir Alytaus baidarininkai, iš dalies atkartoję Lietuvos geodezininko, hidrologo, spaudos darbuotojo, technikos mokslų daktaro, Lietuvos upių hidrologijos pradininko Stepono Kolupailos 1934 m. suorganizuotą mokslinę ekspediciją Alytus–Kaunas–Klaipėda. Tiesa, šįkart plaukta tik tris dienas, 120 km ir finišuota Kauno rajone, Samylų įlankoje, o svečiai tapo „Pėdos marių dugne“ šventės ir jos programos dalimi.

„Lietuvos kultūros sostinės atstovai iš Alytaus atvyko į Europos kultūros sostinę. Kelionės metu jie išties jautėsi lyg plaukdami namo, nes šiltai buvo priimti ne tik galutiniame maršruto taške, bet ir tarpinės stotelėse. Bendrystė yra didelis dalykas, kai bendruomenės dirba kartu, nėra nieko neįmanomo“, – sakė Alytaus mero pavaduotojas Povilas Labukas.

Į praeitį grąžino ne tik šventės muzikinė dalis, bet ir etnokiemai, kuriuose norintys galėjo išmėginti skirtingus amatus. Duoklė atiduota ir ne tik vyresnės kartos renginio dalyviams, bet jaunimui, kurie linksminosi klausydamiesi grupės „Biplan“. O „Kelią namo“ šiemet užbaigė gyvas būgnų ir lazerių šou.

Jau pusė metų užlietų kaimų bendruomenė kartu su profesionalais rengia unikalų projektą „Kelias namo“: etno- ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos, teatralizuotas pasirodymas, menų sintezė. Prie projekto prisijungęs muzikos aranžuotojas, kompozitorius, saksofonininkas Leonardas Pilkauskas kartu su džiazo grupe „DixXband“ leidosi į muzikines paieškas ir bandė atsakyti į klausimus, kaip skamba Kauno marios, kas jose užkoduota. Atsakymų padėjo ieškoti bendruomenė ir kylantis Samylų perliukas – Milėja Stankevičiūtė. Kartu jie atskleidė senąsias šeimų istorijas, pravėrė senų namų duris, įsileido ir papasakojo apie užlietų kaimų gyvenimą Nemuno slėnyje.

Šiais metais „Pėdos marių dugne“ veržiasi į tarptautinius vandenis ir pirmą kartą sulauks atlikėjų iš svečios šalies. Latviškos magiškos etno- ir šiuolaikinės muzikos garsus skleis grupė „Tautumeitas“. Merginų kostiumuose susilieja tradicija ir futurizmas, galia ir moteriškumas. Apkeliavusios Latviją, Kiniją, Japoniją, Rusiją, Šveicariją, Vokietiją ir Lenkiją, sukūrusios laurus skinančias dainas su muzikos grupe „Brainstorm“ ir kitomis, atvyksta į Kauno rajoną, į Samylų seniūniją. Į bendrą muzikinį sūkurį įsijungs ir Lietuvos lengvojo roko grupė „Biplan“.

Bandė atsakyti į klausimus, kaip skamba Kauno marios, kas jose užkoduota.

„Džiaugiamės, kad esame oficialus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partneris ir turime tvirtą Kauno rajono savivaldybės palaikymą, todėl galime pristatyti ne tik renginį „Pėdos marių dugne“, bet ir tarptautinį žemės meno festivalį Girionyse, kur rugpjūčio 22–26 d. vienas žymiausių Lietuvos floristų Marijus Gvildys su svečiais iš Lenkijos ir Ukrainos kurs žemės meno kompozicijas“, – sakė renginio režisierė, Samylų kultūros centro renginių organizatorė Eglė Kuzmickienė.

Samylų seniūnija pasižymi įspūdinga gamta, kurios išskirtinis bruožas – Kauno marių pakrantė ir jos istorija. Tad per penkias dienas bus sukurtos įspūdingos žemės meno skulptūros krašto tema. „Norime priminti ir papasakoti vietos legendas ir apie tikrąjį gyvenimą. Kviesime eiti keliu, kur liko mūsų pėdos“, – sakė renginio režisierė.

Tik vieną kartą per metus – rugpjūčio 27 d. išnyranti lietuviškoji Atlantida – „Pėdos marių dugne“ stebins paslėptais tradicijų lobiais ir šildys užlietų kaimų namų židinius. Vakarą vainikuos gyvas būgnų ir lazerių šou.

Jau kitų metų sausio 22 d. įvyks programos "Kaunas 2022" atidarymo šventė, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone vyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, 250 scenos meno renginių, 250 koncertų.

Įsiklausyti į Kauno rajono miestelių gyventojų poreikius buvo svarbus "Kaunas 2022" komandos uždavinys.

"Kaunas 2022" komanda jau nemažai nuveikė įtraukdama vietos bendruomenes į kultūros projektus, kurių kitąmet suplanuota dar daugiau.

Kultūra kiemuose

"Kultūra į kiemus" – viena sėkmingiausių pandemijos paskatintų idėjų Europoje, daugelio kopijuota ir pristatyta tarptautiniams apdovanojimams.

"Fluxus Labas! Kiemas" nuo 2019 m. skatino kiemų gyventojus ir jų kaimynus keisti savo gyvenamąją aplinką. Jau įgyvendinta keliolika projektų įvairiose Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose: tai kiemo spektakliai, meniniai kiemų ženklai, mažosios architektūros elementai, sukurti pačių gyventojų rankomis ir gera valia.

Nuo kitų metų. balandžio iki vasaros pabaigos "Fluxus Labas!" pakvies į net 80 kiemų vienuolikoje seniūnijų. Pasirodymus dovanos teatro, šokio, šiuolaikinio cirko artistai, muzikantai.

Atsigręš į upes ir miškus

Prieš "Fluxus" festivalį Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje vyks dviejų dienų bendruomenių forumas, kurio metu bus kalbama apie per penkerius metus pasiektus rezultatus Kaune ir Kauno rajone, apie naujus darbo su bendruomene modelius, apie besikeičiantį požiūrį į meną, pastangas per kultūros projektus gaivinti gamtą.

Iniciatyva "Švęskime upę" gegužės 21 d. pakvies plaukti dviem kultūriniais maršrutais Nemunu ir Nerimi, o vėliau – įsilieti į bendrą šventę Kauno santakoje.

Vasarą bus pristatytas ir socialinis žaidimas "UPYNĖS: kitam krante", kurį organizuoja iniciatyva "TẽKA". Gyventojai bus kviečiami užmegzti dialogą su upe ir kito kranto gyventojais.

Šiuolaikinio cirko režisieriaus iš Italijos Roberto Magro kūryba jau spėjo tapti neatsiejama Kauno rajone įgyvendinamų "Kaunas 2022" veiklų dalimi. Linksmakalnyje jis subūrė cirko trupę. Pagal Vytauto Mačernio kūrybą režisuotas spektaklis buvo vaidinamas gamtoje: Alšėnų, Neveronių miškuose.

Švenčiant Europos kultūros sostinės metus, R.Magro su trupe grįš į Kauno rajoną ir vasaros pradžioje burs gyventojus į bendruomeninį spektaklį Batniavos seniūnijoje. Rudeniop R.Magro vėl keliaus į Linksmakalnio seniūniją, kurioje laukia "angeliški" pasirodymai.

Nuo cepelinų iki kelionių laiku

Europos kultūros sostinės programa Kauno rajone prasidėjo projektu "Šiuolaikinės seniūnijos", kuris padeda stiprinti bendruomenes ir sprendžia kylančius iššūkius pasitelkiant kūrybą.

"Šiuolaikinių seniūnijų" kulminacija numatyta 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais, todėl keliones po Kauno rajoną rekomenduojama planuoti jau dabar. Ir pradėti jas – nuo Ežerėlio, kur fotomenininkų Vaidos Virbickaitės ir Igno Venslavičiaus iniciatyva bus atidaryta bendruomenės galerija. Su vaizdingomis Ežerėlio apylinkėmis supažindins Žygimanto Kudirkos sukurtas alternatyviosios realybės audiogidas.

Birželio 11 d. Kulautuvos bendruomenė kartu su aktoriumi ir režisieriumi Eimučiu Kvoščiausku pakvies į teatralizuotą muzikinį pasirodymą. Šiame miestelyje jau dabar galima atrasti "Šiuolaikinių seniūnijų" projekto metu sukurtus Džiugo Karaliaus, Gailos Akelienės ir Lauros Slavinskaitės kūrinius.

Birželio 17 d. Raudondvario bendruomenė su choreografu Mariumi Pinigiu ir režisiere Egle Valadkevičiūte kvies pasinerti į naktinę ekskursiją – kelionę laiku.

Birželio 30 d.–liepos 3 d. Karmėlavos bendruomenė kvies į festivalį "Gatvės rokas". Jo metu bus pristatytas bendras Algimanto Šlapiko ir menininko iš Liuksemburgo Serge'o Eckero aplinkos meno objektas "Skraidantys cepelinai_ / Flying Cepelinai_".

Švenčių ir festivalių metas

Babtai liepą kvies atrasti menišką transporto priemonę – troleibusą, virsiantį keliaujančia kūrybine laboratorija. Troleibuso lankymą galima suderinti su vizitu Vilkijoje – liepos 23 d. miestelis švęs Vidurvasario šventę, kurios pagrindinis akcentas – abu Nemuno krantus jungiantis keltas.

Rugpjūtį Garliavos apylinkių bendruomenės pakvies į "Steampunk" festivalį, o Ringaudų seniūnija – susipažinti su Paulinos Ružauskaitės sukurtu "Ringaudų almanachu" ir interaktyvia skulptūra.

Įsiklausyti į Kauno rajono miestelių gyventojų poreikius buvo svarbus "Kaunas 2022" komandos uždavinys.

Rudenėjant Lapių bendruomenė rengs jau kasmetį Lapių tvarumo festivalį, kviečiantį kalbėti apie gamtos išteklių tausojimą. Ši bendruomenė sukūrė laisvalaikio erdvę iš padėvėtų džinsų.

Rugsėjo 3 d. Rokuose, molio keramikos tradicija garsėjančioje seniūnijoje, bus atidengta mitinė skulptūra, vyks Eglės Valadkevičiūtės režisuota šviesos, lazerių ir muzikos šventė.

Jau kitą dieną visi bus laukiami Kačerginėje, kur poetė Enrika Striogaitė ir fotomenininkas Remis Ščerbauskas kuria gyventojų istorijų įkvėptą pasakojimų rinkinį. Kūrybinio proceso rezultatų pristatymą vainikuos klasikinės muzikos koncertas su Barbora Valiukevičiūte.

Akademija meninį veiksmą kuria Kauno tvirtovės XI (Marvos) forte. Čia rugsėjo 10 d. vyks muzikinio spektaklio, kurio scenarijų drauge su režisieriumi Vytautu V.Landsbergiu kūrė ir atliks miestelio bendruomenė, premjera. Vietos vaikai su menininku sukūrė trumpametražį filmą, kuris taps spektaklio dalimi. Vykdami į šventę užsukite į bendruomenės įkurtą darnaus apsipirkimo parduotuvę "Lokali: Made in Akademija", kurioje galėsite įsigyti unikalių rankų darbo gaminių.

Domeikava rugsėjo 17 d. pakvies išbandyti gyvo pažinimo ir patyrimo platformą. Šiame žaidime bus įveiklinti seniūnijoje išlikę istorijos paveldo objektai.

Rudenį Vandžiogaloje bus eksponuojamas neįprastas piešinių dienoraštis. Menininkas Mindaugas Lukošaitis, remdamasis miestelio apylinkėse surinkta medžiaga, kuria pieštus pasakojimus. Šis projektas – "Kaunas 2022" programos "Atminties biuras" organizuojamo "Istorijų festivalio" dalis.

Netikėti meniniai objektai

Gegužės 22 d. Nemune prie Zapyškio oficialiai "prisistatys" viena didžiausių "Kaunas 2022" intrigų – kūrybiškam gyvenimui pritaikyta žemkasė "Nemuno7", tarnausianti vizualiajam menui, susitikimams, parodoms.

Kauno rajone kitąmet akį vilios netikėtose vietose atsiradę meniniai objektai. Kūrybinėms idėjoms įgyvendinti Vilkijos apylinkėse, Čekiškėje, Neveronyse ir Piliuonoje pasitelkiami vandens bokštai. Drauge su Stebėtoju Batniavos seniūnija kvies pažvelgti į šios seniūnijos istoriją. Užliedžių seniūnija taip pat pasiryžusi nušvisti įvairiomis spalvomis.

Alšėnuose kūrybos procesas krypsta į partizanus ir istorinę atmintį, kuri suskambės mušamųjų lietuvių liaudies instrumentų – tabalų – garsais.

Klezmerių orkestras

Dar viena staigmena tiek vietos bendruomenėms, tiek vasarotojams – jungtinio klezmerių orkestro turas po Kauno rajoną, kuris primins pakaunės miesteliuose iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusias žydų bendruomenes ir jų dramatišką istoriją. Orkestras rugpjūtį aplankys Čekiškę, Vandžiogalą, Vilkiją, Babtus, Kačerginę, Kulautuvą ir Zapyškį. Muzikantų pasirodymus papildys ekskursijos.

Aitvarų festivalis "Tarp žemės ir dangaus" Zapyškyje vyks jau septynioliktą kartą. Tūkstantinio renginio dalyvių laukia aitvarų kūrybinės dirbtuvės, aitvarų ir lėktuvėlių varžybos, galimybė pabendrauti su muzikantais, kitais menininkais.

Kita tradicija – legendinis dainuojamosios poezijos festivalis "Akacijų alėja". Įprastai vykstantis vieną liepos šeštadienį Kulautuvoje, jis kitąmet aidės net keturiuose miesteliuose ir tęsis daugiau nei mėnesį.

Jau tradicinis festivalis "Pėdos marių dugne" – vienas populiariausių Kauno rajono renginių. Samylų įlankoje jis vyks rugpjūčio 27 d. Šio renginio tikslas – saugoti Kauno marių užlietų kaimų papročius. Tuo pat metu netoli esančiuose Girionyse vyks žemės meno festivalis, kuriame darbuosis Marijus Gvildys ir grupė užsienio floristų.

Į Akademiją bus verta užsukti visą vasarą. Liepą ir rugpjūtį profesoriaus Tado Ivanausko sodyboje vyks jo žmonai skirtas ciklas "Honoratos vakarai Obelynėje", kuriuo siekiama atskleisti šios sodybos kultūrinį paveldą, pristatyti visuomenei atvertą muziejų, parką, sodą. Rugsėjo 17 d. čia suplanuotas edukacinis renginys.

Garliava rugsėjo 7–11 d. kvies ragauti. Muzikos ir kultūros festivalyje "Skanaus: Europos virtuvė 2022" vyks naujausių gastronomijos tendencijų pristatymai, restoranų šefų meistriškumo pamokos, koncertai, pokalbių laidos, paskaitos.

Dar viena proga planuoti kelionę – "Mikado". Tai Kauno rajono gyventojams ir svečiams skiriamas šokio spektaklis, nagrinėjantis žmogaus kūno ir virtualumo ryšį. Šeiko šokio teatro inicijuoto pasirodymo, vyksiančio rugpjūtį, choreografijos autoriai – Vittoria de Ferrari Sapetto (BR / Italija / Belgija), Andrea Valfre (Italija), atlikėjai – tarptautinė trupė.

Rūpestingai saugo istorijas

"Išsikelti buvo labai sunku, nes čia gyventi buvo labai gera. Mūsų namas stovėjo štai ten, šiek ties už skulptūrų, – ranka mosteli Angelė Samuolaitienė iš užlieto Šilėnų kaimo. – Čia buvo nemažai vaikų ir mes prisigalvodavome visokiausių žaidimų. Iš medžiagos siūdavome lėles, galvas, rankas, kūnelius, kojas pripildavome smėlio, kad įgautų žmogaus formą. Aprengdavome spalvingais drabužiais, maitindavome smėlio ir vandens koše. Kai reikėjo išsikelti, tos lėlės buvo mūsų brangiausias turtas, glausdami prie širdies, jas išsinešėme ant kalno", – dar negirdėtu prisiminimu pasidalijo A.Samuolaitienė.

Dar daugiau istorijų papasakoti gali senolė Anelė. Bet – apie viską iš eilės.

Šventei prasidedant dangus virš įlankos Šlienavoje vis labiau ėmė panašėti į pilką marių vandenį ir galop prakiuro įkyriu lietumi. Nepaisant prasto oro, į įlanką leidosi vis daugiau pasilinksminti nusiteikusių žmonių.

Ištvermė: nepaisant prasto oro, į įlanką leidosi vis daugiau pasilinksminti nusiteikusių žmonių. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis šypsojosi: "Tikimės, kad lietus nesugadins šventės." Ir rado paralelę – anuomet kaimai buvo užlieti iš apačios, o šiandien renginį bandoma paskandinti iš viršaus.

"Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga ir apavas. Džiaugiuosi, kad kasmetinis renginys vyksta, jau geriau lietus negu korona, juk lietui lyjant galime susitikti. Paruošėme plačią programą ir kaip kasmet turime naujienų", – optimistiškai kalbėjo Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, šventės režisierė Eglė Targanskienė.

Išlipusių iš vandens – jau daugiau

Pleneras "Lipantys iš vandens" šiemet vėl laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ir sulaukė Kauno rajono savivaldybės paramos. Pernai atidarytą septynių skulptūrų parką šiemet papildė trys nauji medžio dirbiniai: muzikantas ir obelėlė iškilo mariose virš vandens, o senolė su katinuku įsitaisė ant kranto.

"Močiutės vardas – Anelė, o ją taip pavadinome dėl to, kad Anelė ir Milius buvo populiariausi vardai marių užlietuose kaimuose. Senolė, prisėdus šalia jos ant suoliuko, pasitelkusi šiuolaikines technologijas pasakos užlietų kaimų istorijas. O pabaigoje paragins: "paglostyk mano katiną, žmonės kalba, kad jis atneša laimę", – šypsojosi E.Targanskienė.

Atkaklumas: šiemet iš vandens išlipo dar dvi skulptūros. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Išties, šventės dalyviai būriavosi prie Anelės krėslo, klausėsi, ką porina senolė, fotografavosi ir glostė katiną, pagundai neatsispyrė net vicemeras A.Nesteckis.

Dar turiu keletą idėjų. Pagalvojau, kad visai būtų gražu, jei atsirastų vaikai, spardantys kamuolį, rugių varpos, obelis su obuoliais.

Pernai profesionalūs drožėjai išdrožė skulptūrų grupę: po darbų grįžtančius šienpjovius, mamą su vaiku ant rankų, žvelgiančią į nežinią, gyvuliukus ir net bažnyčią. Medžio skulptorių grupės vadovas Raimondas Uždravis pernykštės šventės metu atviravo "Kauno dienai" norįs išplėsti kaimą: "Dar turiu keletą idėjų. Pagalvojau, kad visai būtų gražu, jei atsirastų vaikai, spardantys kamuolį, rugių varpos, obelis su obuoliais." Iš šių sumanymų, dirbant kartu su Sauliumi Jociumi ir Gintautu Tručinsku, kūnu šiemet tapo tik obelėlė. Beje, muzikantas iš veido gana panašus į idėjos sumanytoją R.Uždravį.

Pažadėjo sugrįžti

Nuo lietaus saugančiose palapinėse vyko įvairios edukacijos ir atrakcijos, o muilo burbulų pūtėjai po atviru dangumi gaudė vėją. Deja, lietus vietoje dviejų leido pamatyti tik vieną Šeiko šokio teatro spektaklį – ekskursiją.

Pažadas: Šeiko šokio teatras pažadėjo dar sugrįžti į marių įlanką Šlienavoje. / Vilmanto Raupelio nuotr.

"Šių metų programai Šeiko šokio teatras buvo parinktas neatsitiktinai. Jau seniai ieškojome atitikmens mūsų kaimų likimui ir atradome Šeiko šokio teatrą, kuris pastatė spektaklį "Užpustyti", po smėliu dingusiems Kuršių nerijos kaimams atminti ir mielai sutiko dalyvauti renginyje. Taip šiųmetinėms "Pėdoms marių dugne" gimė pavadinimas "Lietuviškoji Atlantida – likimo suvesti". Gaila, kad susirinkusieji išvydo tik pirmąjį pasirodymą, bet Šeiko šokio teatras pažadėjo dar sugrįžti į mūsų įlanką", – patikino šventės režisierė.

O kai link scenos pažiro choro "Žaisa" (meno vadovė Laimutė Dzedaravičienė) moterys ir prieš uždainuodamos smagiai įsisuko šokių pynėje, trumpai net dangus nuščiuvo. Lietus nesutrukdė nei grupės "OKATA", nei "Antikvariniai Kašpirovskio dantys" atlikėjams, kurie išjudino ir prie scenos šokti kvietė ištvermingiausius šventės dalyvius. O sulaukusieji tamsos buvo apdovanoti įspūdingu reginiu – šviesų jūroje besimaudančiomis "Lipantys iš vandens" skulptūromis ir įlankos medžiais.

Paskutinį vasaros šeštadienį Samyluose vyks tradicinis renginys „Pėdos marių dugne“, kiekvienam suteiksiantis galimybę vienai dienai tapti Kauno marių užlietų ar Baltijos pajūrio smėlio užpustytų kaimų gyventojais.

Pasak Kauno rajono savivaldybės pranešimo, paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis Samyluose į kūrybą pasinėrė plenere „Lipantys iš vandens“ dalyvaujantys menininkai. Plenere gimsta nauji kūriniai – profesionalūs drožėjai Raimondas Uždravis, Saulius Jocius ir Gintautas Tručinskas papildys skulptūrų ansamblį ant vandens. Plenero ašimi tampa senolės skulptūra, tarsi laukianti šalia prisėsiančio.

Jau rugpjūčio 28 d. renginyje „Pėdos marių dugne“ skulptūros atgis ir papasakos, ką slepia Kauno marių vandenys, – kiekvienas prisėdęs prie senolės galės išgirsti autentiškas užlietų kaimų dainas.

Organizatorių nuotr.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, režisierė Eglė Targanskienė sako: „išmintingiausi mokytojai yra gyvenimas ir laikas. Gyvenimas išmoko vertinti laiką, o laikas moko vertinti gyvenimą. Todėl vertinkime tai, ką turime, kol laikas neprivertė vertinti tai, ką turėjome. Bet nepamirškime, nes tai – mūsų pėdos, nesvarbu kur, vandenyje ar smėlyje. Pavadinimas „Lietuviškoji Atlantida – likimo suvesti“ atskleidžia šių metų renginio „Pėdos marių dugne“ kodą. Mūsų komanda nuolatos ieško panašaus likimo buvusių gyvenviečių su paslėptomis istorijomis. Jau praėjusiais metais tai atradome Kuršių Nerijoje, kur pajūrio užpustytas legendas pasakoja Šeiko šokio teatras. Šiais metais legendų pasakotojus šokėjus išvysime ir Samylų įlankoje“.

Kviesdami vienai dienai tapti užlietų kaimų gyventojais, renginio „Pėdos marių dugne” organizatoriai drauge su vietos bendruomene siūlo renginio dalyviams pajusti užpustytų kaimų dvasią, išgirsti liaudies dainų motyvus kartu su beatbox ir elektronine muzika, kurią atliks grupė „OKATA“, bei išlieti per COVID pandemiją sukauptą energiją su charizmatiškaisiais „Antikvariniais Kašpirovskio dantimis“. Edukatoriai visiems šeimos nariams padės ištyrinėti marių dugne slypinčias paslaptis, atgaivinti garsus, kvapo, lytėjimo pojūčius.

Prieš 61 metus užtvenkus Nemuną iš Kauno marių dugno buvo iškelti kaimai, kurių gyventojai iki šių dienų prisimena ir pasakoja to krašto istorijas. Jau kelinti metai didelio susidomėjimo sulaukia renginys „Pėdos marių dugne“, atskleidžiantis Kauno rajono Samylų krašto savitumą ir unikalumą. Šis bendruomenės, Kauno rajono gyventojų ir svečių susibūrimas jau yra įtrauktas į pagrindinių Kaunas 2022 renginių sąrašą ir ieško savo sąskambio Europos kultūrinėje erdvėje. Tai nėra sudėtinga, kadangi renginio turinys nėra išgalvotas. Metų metais surinkta medžiaga šiandien, pasitelkus technologijas ir kitokį požiūrį, leidžia savitai atskleisti krašto tautinį identitetą. Pateikti jį atvykusiems svečiams ir ten gyvenusiems, vis dar menantiems tas dienas, marių dugno gyventojams.

Šiais metais žiūrovus stebino bendruomenės ir mimų teatro aktorių sukurta kompozicija „Esu iš dugno“, iliustravusi užlietų kaimų gyventojų pasakotas istorijas. „Išgirdus įgarsintus užlietų kaimų gyventojų prisiminimus užėmė kvapą“, – sako renginio žiūrovė Urtė.

Kauno marių slėnyje įsikūrusios edukacijos neleido liūdėti su mažaisiais žiūrovais atvykusioms šeimoms. Vaikai maudėsi muilo burbuluose, veikė tapybos studija, molio dirbtuvėlės. Vido Kuloko žirgynas supažindino susirinkusius su žemaitukų veislės žirgais. Pasakų namelyje buvo galima klausytis pasakų iš marių dugno, kurias karantino metu sukūrė ir filmavo Samylų krašto etnografinio ansamblio „Samylų senolės“ narės. Muzikos gurmanai galėjo mėgautis dueto „Blooming Vibes“ muzikinėmis variacijomis, taip pat pirmieji išgirsti naująją Sauliaus Petreikio „World Orchestra“ programą ir dalyvauti instrumentų edukacijoje, pasiklausyti nuotaikingų svečių iš Klaipėdos „MemelBand“ atliekamos žymiausios pasaulio muzikos.

Šiais metais „Pėdos marių dugne“ pristatė dar vieną unikalų projektą – skulptūrų parką. „Lipantys iš vandens“ – taip pavadinta šešių įspūdingo dydžio skulptūrų kompozicija, kurią per savaitę sukūrė „Steel Beaver“ komandos vyrai, vadovaujami Raimondo Uždravio. Tai dar vienas projektas, įprasminantis užlietų kaimų atminimą. Per savaitę ant marių kranto buvo sukurtos įspūdingo dydžio skulptūros, kurios sukeltos į Kauno marias. Jos tarsi atkuria vaizdą prieš 61 metus, kai iš apsemto Nemuno slėnio į krantą lipa žmonės ir gyvūnai, tolumoje matosi jau skendusios bažnyčios bokštas. Projekto idėją palaikė ir finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Kauno rajono savivaldybė.

Organizatoriai džiaugiasi, kad renginys „Pėdos marių dugne“ jau tapo krašto kultūriniu ženklu. Jis tampa atpažįstamas ne tik vietos bendruomenei ir regionui. Renginys kasmet auga ir įgauna vis didesnį populiarumą.

Prieš beveik 60 metų, statant Kauno hidroelektrinę, buvo užtvenktas Nemunas. Iš teritorijų, kurias netrukus užliejo vanduo, buvo iškelti 35 kaimai, daugiau nei 700 sodybų. Jų gyventojai iki šiol prisimena savo krašto istoriją. Ją kasmet primena ir šventė „Pėdos marių dugne“, rengiama Samylų seniūnijoje, ant Kauno marių, kurių dugne slypi dalis šio krašto praeities, kranto.

Iš kaimų, kuriuos užliejo užtvenktas Nemunas, ginti tėvynės išėjo ne vienas savanoris, tarp jų buvo ir Vyčio kryžiaus savanorių.

„Didžiuojuosi Samylų bendruomene, kuri saugo ir puoselėja unikalias savo krašto tradicijas, amatus, papročius, etnokultūrą ir siekia tai perduoti iš kartos į kartą, – kalbėjo renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Gražios yra šventės ir kasdienybė, kai jos statomos ant vertybinių pamatų: meilės savo kraštui, jo istorijai ir pagarbos žmonėms, kurie tą istoriją kūrė.“

Meras pasidžiaugė, kad Samylų seniūnijos tradicija įtraukta į „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių tinklelį.

Nuaidėjo keturios karių salvės – už Lietuvą, laisvę, gyvenusius marių dugne ir gyvenimą, o ant Kauno marių kranto suliepsnojo skulptoriaus Raimondo Uždravio skulptūra, vaizduojanti rūstų karžygį. Būtent šiam tikslui – kad virstų šventės fakelu – menininkas motoriniu pjūklu ir išdrožė skulptūrą.

„Netrukus bus mūsų, Samylų senolių kolektyvo, pasirodymas scenoje“, – paaiškino 82-ejų Vida Krikščiūnienė, ilgametė Kauno rajono pedagogė, dainininko Vaido Baumilos močiutė, gyvenanti Girionyse.

V. Krikščiūnienė su kitomis balsingomis Samylų senolėmis, kurių repertuarą sudaro dainos iš Kauno marių dugno, yra nuolatinės tradicinės seniūnijos šventės dalyvės. Be jų koncertavo Lietuvos kariuomenės oro pajėgų orkestras, grupės „Kūjeliai“, „Po aštuntos“, ansamblis „Lyra“.

Lietuviškų ristynių federacijos atstovai rodė, kokios buvo etnografinės lietuviškos imtynės, raičiojantis ant šieno. Vaikams ir paaugliams tai tapo viena smagiausių šventės pramogų.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė ir šios šventės idėjos autorė Eglė Targanskienė atskleidžia, kad pagrindinėje šiųmečio renginio meninės programos dalyje susipins etnografiniai pasakojimai ir karinių oro pajėgų orkestro melodijos.

"Pėdos marių dugne" renginys skirtas užlietų kaimų istorijoms prisiminti, kurias jau 60 metų akylai saugo Kauno marių vandenys.

Jos teigimu, šių metų renginio tematika atskleidžia tarpukario kareivėlių gyvenimo kelią, todėl neatsitiktinai pavadinime atsiranda sąvoka "gyvenimo sūpuoklės", kur žmogaus-vyro likimas tai kyla, tai leidžiasi nuo pat gimimo iki mirties. Šešios didžiulės sūpynės, pastatytos renginio vietoje, atspindės atskirus kareivėlių gyvenimo periodus.

"Supsimės gyvenimo sūpuoklėse kartu su Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestru, gyvo garso grupe "Kūjeliai", "Po aštuntos", "Samylų Senolėmis". Ansamblis "Lyra" pakvies klausytis tarpukario dainų popuri", – pasakoja E.Targanskienė.

Atvykusieji į renginį gali tikėtis įspūdingo reginio – degančių skulptūrų. Jas Samylų įlankoje kurs ekstremalaus sporto ir meno meistras medžio skulptūrų ir mažosios landšafto architektūros idėjų generatorius, pasaulinių medžio drožybos grandininiais pjūklais turnyrų nugalėtojas ir prizininkas. tarptautinio klubo "Steel Beavers", vienijančio šios meno srities menininkus, įkūrėjas Raimondas Uždvaris.

"Mažoji Nida, Lietuviškoji Atlantida rugpjūčio 31 d. nuo 17 val. vėl atgis!" – skelbia organizatoriai.