Tokį pageidavimą išsakė Lietuvoje su delegacija viešintis Tibeto egzilinės vyriausybės vadovas Penpa Tseringas (Penpa Ceringas).

„Iš Europos tikimės, jeigu įmanoma, specialaus koordinuoto biuro, koks yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norime vieno biuro Europos Sąjungoje, į kurį tibetiečiai galėtų kreiptis ir nereikėtų kreiptis į kiekvieną valstybę Europoje atskirai. Šiuo metu esame kreipiami per įvairias institucijas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo P. Tseringas.

Jis pasisakė parlamentaro Andrius Navicko Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Joje taip pat dalyvavo Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europoje Sonamas Tseringas Frasi (Sonamas Ceringas Frasis), VDU Teisės fakulteto dekanas, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Vytis Vidūnas.

Pasak Tibeto egzilinės vyriausybės vadovo, veiksmai tarp ES valstybių turi būti geriau koordinuoti ir nuoseklesni. Jis taip pat vylėsi, kad Lietuva galėtų imtis lyderystės keliant Tibeto klausimą europiniuose forumuose.

P. Tseringo teigimu, įsitraukdama į verslą su Kinija, Europa remia karą Ukrainoje.

„Noriu pažymėti Europos lyderiams – įsitraukdami į verslą su Kinija, netiesiogiai remiate Rusijos invaziją Ukrainoje. Jūsų pinigai keliauja į Kiniją, Kinija perka naftą iš Rusijos ir Rusija veržiasi į Ukrainą“, – kalbėjo Tibeto vadovas tremtyje.

„Pažvelgus iš šios perspektyvos, tampa aišku, kad reikia mažinti priklausomybę ir ekonominius santykius su Kinija. Tik tokiu būdu galima parklupdyti komunistinę Kiniją ant kelių“, – pridūrė jis.

Pasak D. Žalimo, Lietuvos ir Tibeto istorijos turi daug paralelių.

„Daug kalbama apie agresyvų karą prieš Ukrainą, rašizmo ideologiją – pretenzijas į buvusias Rusijos imperijos teritorijas, kurios teisiškai niekinės. Tuo pačiu požiūriu grindžiamos Kinijos pretenzijos į Tibeto teritoriją. Šios pretenzijos tarptautinės teisės požiūriu tiek pat niekinės, kiek Rusijos pretenzijos į buvusios Sovietų Sąjungos ar Rusijos imperijos teritorijas“, – sakė D. Žalimas.

Jis niekiniais tarptautinės teisės požiūriu vadino dokumentus, kuriais siekta įteisinti Kinijos praėjusio amžiaus viduryje vykdytą įsiveržimą į Tibetą, kadangi jie buvo sudaryti naudojant prievartą prieš Tibeto atstovus.

Vis dėlto, pasak D. Žalimo, skirtingai nuo Baltijos šalių ar Ukrainos, kurių aneksijos tarptautinė bendrija nepripažįsta, Tibetas laikomas Kinijos sudėtine dalimi.

„Nėra nė vienos valstybės, laikančios Tibetą okupuota teritorija. Tai vienas išskirtinių atvejų, kai tarptautinė teisė kalbant apie Tibeto valstybingumą yra kapituliavusi“, – teigė D. Žalimas.

Kita vertus, jo manymu, yra ženklų, kad dėmesys Tibeto klausimui atsigauna.

Kaip nurodė D. Žalimas, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje neseniai įvyko universali periodinė Kinijos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje peržiūra. 22 valstybės atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų problemą Tibete, tarp jų buvo ir Lietuva. Ankstesnėje peržiūroje tai padarė 9 valstybės.

Anot P. Tseringo, Tibeto išeivių skaičius siekia 130 tūkst., jie gyvena 25 valstybėse visame pasaulyje.

Nuo sausio pabaigos Tibeto egzilinės vyriausybės vadovas jau apsilankė Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, vasarį jis taip pat planuoja vykti į Jungtinę Karalystę, Belgiją, Pietų Indiją.

1959 metais suformuota Tibeto vyriausybė tremtyje, dabar vadinama Centrine Tibeto administracija, turi įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią.

Kinija aiškina, kad Tibetas yra istorinė jos teritorijos dalis nuo XIII amžiaus, o komunistinė Pekino vyriausybė valdo šį Himalajų regioną nuo 1951 metų. Tuo metu daugelis tibetiečių sako, kad jų kraštas didžiąją istorijos dalį buvo faktiškai nepriklausomas, ir kad Kinijos vyriausybė siekia naudoti turtingus Tibeto gamtinius išteklius bei sunaikinti jame gyvenančių žmonių kultūrinę tapatybę.

Kinija nepripažįsta Tibeto vyriausybės tremtyje ir nuo 2010 metų nepalaiko dialogo su Dalai Lamos atstovais. Indija pripažįsta Tibetą Kinijos dalimi, tačiau neatsako prieglobsčio tibetiečiams.

Pekinas kaltina Dalai Lamą siekiu atskirti Tibetą nuo Kinijos, bet pastarasis tai neigia. P. Tseringas palaiko Dalai Lamos poziciją.