Mūsų šalyje nuo senų laikų buvo įprasta viščiukus skaičiuoti rudenį. Tad senjorai, suskaičiavę savuosius ir likę nepatenkinti rezultatu, ryžosi beviltiškam kryžiaus žygiui prieš valdžią.
Kaip kadaise pamaldūs iki ausų ginkluoti riteriai išsiruošė vaduoti Jėzaus karsto iš netikėlių, taip vakar pensininkai, reikalavę didesnių pensijų, rikiavosi ir žingsniavo sostinės Gedimino prospektu nuo V.Kudirkos aikštės iki Seimo.
Tai buvo ne šiaip draugiškas pasivaikščiojimas, o nevilties šauksmas dėl iki šiol neišmokėtų per krizę sumažintų pensijų.
Senjorai tikino, kad per 6 metus niekas nebandė tos jų "išmaldos" kelti, tik mažino, o dėl infliacijos senolių perkamoji galia sumažėjo penktadaliu.
Protestuotojai naiviai tikėjo sugėdinsią valdžią, kuri sau prie algų šiemet "prisidėjo" net po kelis tūkstančius litų per mėnesį, o pensininkams pažadėjo simboliškai kyštelėti vos po vieną eurą. Ir tai esą reikėtų suprasti, kaip pateptųjų dosnų solidarumą su plebsu (romėnų kilmingieji taip vadindavo paprastą liaudį).
Akivaizdu, kad po šitokių "dalybų" vilkas gal ir bus sotus, bet avys tikrai neliks sveikos. Tad nereikia ir sakyti, kokia tai ciniška patyčia. Juolab artėjantis euro įvedimas ir taip didina senjorų kraujospūdį.
Nesgi jau dabar paskaičiuota, kad vidutinis senatvės pensijų dydis, kuris nuo naujųjų metų bus skaičiuojamas eurais, pas mus bus mažiausias visose Baltijos šalyse.
Vis dėlto valdžia pranešė gerąją naujieną, kad sunkmečiu nurėžtos pensijos bus pradedamos kompensuoti šių metų lapkritį.
Bloga žinia ta, kad šis procesas tęsis daugiau nei dvejus metus. Strategai paskaičiavo, kad bemaž pusė milijono pensininkų paskutiniųjų kompensacijų turėtų sulaukti 2016-ųjų gruodį.
Akivaizdu, kad bus tokių, kurie to nesulauks. Garsiai nesakoma, bet šalies biudžetui nuo to tik dar geriau, nes paveldėtojams šitų skolų valstybė negrąžins. Nepriklauso.
Todėl ir žygiavo senjorai Gedimino prospektu į savą kryžiaus žygį, užuot mėgavęsi užtarnautu poilsiu. Kad ir kaip žiūrėtume, tai valstybei garbės nedaro.