„Didelį rezervą turime, galime sau leisti“, – komitete teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas.

A. Sysas yra sakęs, kad tokiam indeksavimui kitąmet galėtų būti skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte. Anot jo, tai sudarytų 4 proc. biudžeto pertekliaus.

2024 metų „Sodros“ biudžeto projekte papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui dabar numatyta 46,9 mln. eurų.

Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis yra teigęs, kad pensijų individualios dalies papildomam indeksavimui būtų galima panaudoti tris ketvirtadalius numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus, kuris šiemet, laukiama, bus apie 700 milijonų eurų.

Anot jo, pernai papildomas jos indeksavimas siekė apie 5 proc., o 2024 metais planuojama tik apie 2 proc. biudžeto pertekliaus. Papildomai indeksavus, anot T. Medaiskio, pensija kitais metais didėtų visiems pensininkams.

Bendra pensijoms padidinti skirta suma 2024 metais siekia 519 mln. eurų, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.  

Pasak jo, dėl bendro pensijų indeksavimo 1,09 proc. „Sodros“ išlaidos bus didesnės 472 mln. eurų, o dėl papildomo jų individualiosios dalies indeksavimo 1,2 proc. – beveik 47 mln. eurų.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą bus 644 eurų, arba apie 70 eurų daugiau nei šiemet.

„Sodros“ rezervas šių metų pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje – apie 3,076 mlrd. eurų.

Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą.

„Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti. (...) Bent jau keturis procentus („Sodros“ biudžeto pertekliaus – BNS), tai būtų dvigubai daugiau, tai būtų apie 100 milijonų“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sysas.

Seime antradienį priimtas svarstyti 2024 metų „Sodros“ biudžetas numato, kad papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui skirta 46,9 mln. eurų.

Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis teigia, kad šiam indeksavimui būtų galima panaudoti tris ketvirtadalius numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus.

„Įstatymas leidžia iki trijų ketvirtadalių perteklinių lėšų, o jų šiemet laukiama apie 700 milijonų eurų, tai apie tris ketvirtadalius šių lėšų galima panaudoti papildomam indeksavimui (...) Galbūt ir šiek tiek didesnė nei tų 47 milijonų suma galėtų būti panaudota papildomam indeksavimui, nes pernykštis papildomas indeksavimas buvo apie penkių procentų, dabar tik apie du procentai planuojami (...) Manau, kad šiek tiek drąsiau būtų galima indeksuoti tą papildomą pensijos dalį“, – LRT radijui sakė T. Medaiskis.

Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo.

 

Papildomai indeksavus, anot T. Medaiskio, pensija kitais metais didėtų visiems pensininkams.

Ekonomistas taip pat pasigenda aiškesnio valdžios pagrindimo, kodėl indeksavimui skirta tik 46,9 mln. eurų.

„Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo (...) Kodėl būtent taip, o ne kitaip yra apsispręsta, nėra pakankamai aišku“, – teigė T. Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad būtent tokia dalis rezervo panaudota siekiant išlaikyti nuoseklų pensijų augimą.

„Todėl, kad ši Vyriausybė rūpinasi, kad viskas augtų tvariai ir kad pensijos didėtų kaip suplanuota (...) Mes galime turbūt vienais metais padidinti labai daug, bet kitais metais tiek nepadidinsim“, – LRT radijui sakė M. Šiurkus.

Anot jo, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad individuali ir bendra senatvės pensijos dalys būtų lygios, šiuo metu iš valstybės biudžeto mokama bendroji dalis yra didesnė.

Ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.

Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.

Seimas ketvirtadienį pritarė pensijų papildomam indeksavimui. Už balsavo 119 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė vienintelis „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Seimas kartu priėmė patikslintą 2022 metų „Sodros“ biudžetą. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad indeksavimas nebus „vienkartinis pabarstymas“.  

Jis anksčiau teigė, kad indeksavimas yra tvarus, nepaisant to, kad dėl tikslinimų „Sodros“ biudžete atsiras beveik 115 mln. eurų išlaidų: valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.   

Demokratų frakcijos  „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė sakė pritarianti Lietuvos banko išvadai, kad numatyto indeksavimo nepakaks infliacijai amortizuoti. 

„Gal buvo galima daugiau indeksuoti, didesniu procesu. Gal dar pavyks mums sugrįžti prie pensijų dinidmo ir tai padarysime ženkliau“, – Seimo posėdyje teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad senjorai gaus vidutiniškai šeštadaliu didesnes pensijas nei pernai.

Vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o turint būtinąjį stažą – 25 eurais iki 510 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, papildomai didės 10–21 euru. Bazinė pensija sieks 225,84 euro.

Lietuvos banko vadovas Gediminas  Šimkus yra sukritikavęs Vyriausybės iš dalies politiškai motyvuotą pensijų didinimą, kuris jo teigimu, nukrypsta nuo įstatyme įtvirtintos pensijų indeksavimo sistemos.

„Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai. Šitas specialiu įstatymu pensijų kėlimas nėra vienintelė priemonė – jau nuo pat sausio pensijos didėjo labiau nei numato teisės aktai – 12 proc., tai dabar šitas papildomas indeksavimas tik padidins pensininkų pajamas“, – žurnalistams Seime sakė Monika Navickienė.

„Apibendrinti, kad infliacija veikia visų žmonių pajamas, taip, galime, bet turime vertinti, kad eilė sprendimų buvo priimta, kad pagal savo valstybės biudžeto išgales padėtume tiems, kuriems reikia labiausiai – ir pensijų, ir atlyginimų kėlimas, ir šildymo kompensacijos išplėtimas – buvo tie sprendimai, kurie padėjo žmonėms kovoti su kylančiomis kainomis“, – pridūrė ji.

Ministrės teigimu, pensijų indeksavimo mechanizmas nesikeis, o abi pensijų dalys – bazinė ir individuali – kils vienodai.

Tuo metu frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sako, kad papildomas pensijų indeksavimas nesprendžia mažiausias išmokas gaunančių žmonių problemos.

„Praėjusiais metais Seimas pritarė skirtingam pensijų dalių indeksavimui: bazinė dalis indeksuojama 8 proc., o individuali pensijos dalis – apie 12 proc. Tai 5 proc. padidinimas reiškia, kad į rankas gaus daugiau tie, kurie turi didesnes pensijas, jiems bus didesnė pagalba kovoti su infliacija, o ne tiems, kurie turi mažąsias pensijas“, – žurnalistams Seime sakė L. Kukuraitis.

Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

„Indeksavimas yra geras sprendimas, bet kadangi priešistorė tokia, kad indeksavimo sistema pakeista, gaunasi, kad didesnes pensijas gaunantis gaus didesnes išmokas. Tokiame infliacijos lygyje yra ne visai tinkamas sprendimas“, – pridūrė jis.

„Vardan Lietuvos“ frakcija siūlė skirti vienkartines išmokas mažiausias pajamas gaunantiems.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad valstybinės pensijos yra atgyvena, kitose ES valstybėse tokių pensijų nėra.

„Yra profesiniai pensijų fondai, kuriuose dalyvauja darbdavys ir darbuotojas ir iš ten jie gauna papildomas pensijas prie socialinio draudimo. Lietuvoje tas ratas gaunančių vis priimamas – turbūt jau keturi Seimo nutarimai priimti, kad peržiūrėsim ir mažinsim, deja, tas ratas nemažėja, o plečiasi ir kitų mokesčių mokėtojų pinigais mes kažkam dar papildomai sumokame valstybines pensijas prie socialinio draudimo pensijos“, – sakė A. Sysas.

„Socialiai tai nėra labai teisinga. Turi būti vieninga sistema socialinio draudimo, turėtų būti didesnės pensijos visiems, o ne kažkas dar papildomai gauna kokią nors valstybinę pensiją už tai, kad laiku buvo kažkur“, – pridūrė jis.

Jei Seimas pataisas priims, vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o turint būtinąjį stažą – 25 eurais iki 510 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, papildomai didės 10–21 euru. Bazinė pensija sieks 225,84 euro.

Valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.  

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus yra sukritikavęs Vyriausybės iš dalies politiškai motyvuotą pensijų didinimą, kuris jo teigimu, nukrypsta nuo įstatyme įtvirtintos pensijų indeksavimo sistemos.

Premjerė Ingridra Šimonytė anksčiau teigė, kad pensijų indeksavimas padės žmonėms apmokėti išaugusias sąskaitas. 

Grupė Seimo narių siūlė keisti pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimą, tam naudojant padvigubintą praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Ministerijos teigimu, sparčiau pensijos galėtų būti indeksuojamos tik peržiūrint formulės rodiklius ir koeficiento apskaičiavimo taisykles bei sprendžiant visos pensijų sistemos problemas.

Vyriausybė pirmąjį šių metų ketvirtį žada peržiūrėti teisės aktus dėl valstybinių pensijų, rentų, išmokų, o kartu ir jų indeksavimą bei dydžius. Pasiūlymus dėl pensijų ir kitų išmokų pokyčių Seimui planuojama pateikti iki 2023 metų antrojo ketvirčio.

Be to, ministerijos teigimu, Seimo narių siūlymui šiemet papildomai reikėtų apie 1,5 mln. eurų, 2023 metais – 4,6 mln. eurų, o 2024 metais – 7,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, tačiau jos nenumatytos.

Nuo 2021 metų nustatytas kasmetinis pensijų indeksavimas pagal praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkį. 2021 metais koeficientas buvo 1,012, pensijų bazės dydis – 58,7 euro, o 2022 metais – atitinkamai 1,011 ir 59,35 euro.

Seimas antradienį pakeitė dar 2016 metais įtvirtintą automatinio pensijų indeksavimo tvarką ir dėl to pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais. Tam 2021 metų valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų.

Dar vidutiniškai septyniais eurais pensijos augs, prezidentui Gitanui Nausėdai pernai pasiūlius ir Seimui 2019-ųjų pabaigoje priėmus pataisą dar labiau – 1,91 proc. didinti pensijas. Tačiau tam būtinų 67 mln. eurų kol kas nenumatyta biudžete, nors valdantieji ketina juos rasti iš skolintų lėšų.

Todėl nuo sausio pensijos turėtų didėti 9,1 proc. iki vidutiniškai 411 eurų. 

Seimo antradienį priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, kad neaugant bendrajam vidaus produktui (BVP), bet augant vidutiniam darbo užmokesčiui, pensijos vistiek didėtų.

Už pataisas balsavo 115 Seimo narių, o du Mišrios Seimo narių grupės nariai Kęstutis Glaveckas ir  Česlavas Olševskis susilaikė.

Dabar įstatymas numatė, kad pensijos neindeksuojamos dviem atvejais: kai neigiami yra ne tik BVP ir vidutinis darbo užmokestis, bet ir bent vienas iš jų. Dabar pastarojo reikalavimo ir atsisakyta. 

„Valstiečio“ Tomo Tomilino teigimu, pensijų indeksavimo formulės pakeitimas leis kitais metais padidinti pensijas.

„Indeksavimo formulė yra tik koreguojama, tačiau jos esmė yra paliekama ir kitais metais

galėsime didinti pensijas“, – Seime sakė T. Tomilinas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad kitais metais pensijos didės labiau negu dirbančiųjų atlyginimai.

„Greičiau augs (kitais metais – BNS) pensijos negu darbo užmokestis“, – BNS teigė M. Lingė.   

Socialinių reikalų ir darbo ministerija nurodė, kad dėl automatinio indeksavimo vidutinė pensija kitąmet didėtų 27 eurais iki 404 eurų, arba iki 411 eurų su prezidento siūlymu.

Dabar vidutinė pensija siekia 377 eurus, o su būtinuoju stažu – 399 eurus.

Pagal dabar galiojančias Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijų indeksavimas nevykdomas, jei paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje apskaičiavimo metais ir (ar) po jų einančiais kalendoriniais metais bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami, t. y. BVP ir (ar) darbo užmokesčio fondas mažėja. Atsižvelgiant į tai, kad BVP šiemet mažėja, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pensijos kitais metais neturėtų būti indeksuojamos.

Vyriausybė, teikdama išvadą dėl Seimo inicijuoto Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str. pakeitimo, pritarė, kad pensijos būtų indeksuojamos 1,0717 koeficientu ir suplanavo lėšas joms indeksuoti, tačiau pasiūlė panaikinti Įstatymo nuostatas, pagal kurias nustatomas 1,91 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas, todėl papildomam indeksavimui lėšų Seimui pateiktame biudžeto projekte nebuvo numatyta.

Vyriausybė išvadoje konstatavo, kad sparčiau indeksuojant pensijas būtų neįvertinta valstybėje susiklosčiusi finansinė ir ekonominė padėtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai dar nepriimti.

Vyriausybė taip pat pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad išankstinėms pensijoms būtų taikomas 0,32 proc. mažinimo dydis. Šiuo metu ji mažinama 0,4 proc.

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip pat kaip ir senatvės pensija, tačiau ji mažinama 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos.

Išankstines senatvės pensijas gauna apie 5,5 tūkst. asmenų.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus. Senatvės pensijas gauna 615 tūkst. asmenų, netekto darbingumo pensijas – apie 172 tūkst. asmenų.

Pensijų indeksavimo įstatyme numatytos tam tikros indeksavimo nevykdymo taisyklės – jeigu Ekonominės raidos scenarijuje BVP palyginamosiomis kainomis ar darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami, taip pat jeigu pensijoms planuojamos išlaidos viršija įplaukas.

Seime skinasi kelią du siūlymai, kaip didinti šias išmokas – vienas pataisas pateikė opozicija, kitas – valdantieji. Valdantieji skaičiuoja, kad pensijos kitais metais galėtų augti apie 7 proc.

Siūlymams Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė ir dabar juos iki lapkričio svarstys komitetai. 

„Pensijos turi didėti ir tam yra visos ekonominės prielaidos. (...) Pensijų auginimas yra vienas iš krizių įveikimo mechanizmų“, –  teigė Socialinių reikalų komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

„Valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, pataisos „duos žinią“, kas Seimas yra nusiteikęs  indeksuoti pensijas, kad „žmonės neturėtų nerimo, kad pensijos galėtų būti neindeksuojamos“.

Ir opozicija, ir valdantieji siūlo pensijų indeksavimą stabdyti tik tada, kai apskaičiuotas indeksavimo koeficientas nepasiektų vieno procento. Kitas išlygas siūloma naikinti.  

Konservatoriai mano, kad reikia atsisakyti pensijų indeksavimo koeficiento taikymo kriterijaus pririšimo prie bendrojo vidaus produkto (BVP) kitimo tendencijų. 

Dabar įstatymas numato, kad indeksavimas nevykdomas, jeigu vėliausiame, t.y., pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metų ir po jų einančių kalendorinių metų BVP palyginamosiomis kainomis pokyčiai procentais būtų neigiamas. 

„Šis kriterijus labai menkai arba visiškai neįtakos „Sodros“ biudžeto pajamų, nes jis nėra mokestinių pajamų bazė. (...) „Sodros“ biudžetas nesikeičia nuo to, ar BVP rodiklis yra vienoks  ar kitoks. Bet net ir minimalus BVP nuokrypis į neigiamą pusę galėtų turėti lemiamą reikšmę ir negalėtume tų indeksuotų pensijų išmokėti“, – pristatydama opozicijos pataisas teigė Socialinių reikalų komitete dirbanti konservatorė Monika Navickienė. 

Valdantieji siūlo pensijų indeksavime nustatyti didesnę manevro laisvę.   

Siūloma atsisakyti taisyklės, pagal kurią apskaičiuotas indeksavimo koeficientas taikomas tik tuomet, jei padidintoms pensijoms mokėti užteks pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų, t. y., planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršys planuojamų šio draudimo rūšies įplaukų. Būtų atsisakoma 75 proc. „Sodros“ pensijų įmokų ir išmokų balanso taisyklės. 

Pataisomis siūloma nustatyti, kad indeksavimo formulė būtų priklausoma nuo darbo užmokesčio fondo svyravimo trejus metus iki indeksavimo ir tokio paties laikotarpio prognozes.

Norima atsisakyti ir kai kurių pensijų indeksavimo stabdymo sąlygų, susijusių su darbo užmokesčio fondo kelerių metų pokyčiais, kurie taptų neigiami. Tada pensijų indeksavimas būtų toliau vykdomas pagal septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį.

Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė pareiškė, kad valdančiųjų kai kurie siūlymai yra “pavojingi valstybės finansams, nes  atsiranda prievolė indeksuoti pensijas net ir tada, kai neužtektų pinigų mokėti einamąsias pensijas“.

„Realios krizės atveju būtų išsprogdintas biudžetas tikrai“, – teigė ji. 

Abu Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektus Seimas svarstys lapkričio pradžioje. Juos dar įvertins Vyriausybė.

Socialinio draudimo pensijų indeksavimas vyksta nuo 2017 metų.

2017 metais dėl indeksavimo pensijos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 m. – 7,63 proc., 2020 m. – 8,11 proc. 

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti ne mažiau kaip 7,17 proc.

Jeigu maždaug tiek pensijos ir būtų indeksuojamos, vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.

Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų. 

„Finansų ministerija visą laiką prognozuoja ekonomikos augimą arba lėtėjimą kažkokioje perspektyvoje. Jie yra labai konservatyvūs šiuo klausimu. (Ministerija – ELTA) iš tikrųjų visą laiką daro atsargią prognozę, nes jokiu būdu negali suklysti, negali kitų metų biudžeto suplanuoti pasiremdami, pavyzdžiui, geresne prognoze negu ji iš tikrųjų gali būti.

Bet ekonomistai (...) sako, kad ekonomikos augimas bus teigiamas, jis nebus neigiamas. Bet tai neprieštarauja tam, ką sako Finansų ministerija, nes Finansų ministerija tik tai pirmą 2021 metų ketvirtį žinos, koks buvo (ekonomikos – ELTA) kritimas arba augimas. Dėl to viskas yra gerai, jokio prieštaravimo nėra tarp to, ką sako ekonomistai, ir ką sako Finansų ministerija.“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Karbauskis.

Anot jo, nepriklausomai nuo to, ar bus matyti ekonomikos augimas, ar kritimas, valdantieji sieks įvesti pensijų indeksavimą, net jei tam reiktų pakeisti įstatymą.

„Įstatymas dėl pensijų indeksavimo dabar yra toks, kad jeigu yra ekonomikos kritimas, tokiu atveju indeksavimas nevykdomas, jeigu pakilimas – tada vykdomas, automatiškai perskaičiuojama. Mes pasakėme, kadangi Lietuvos skaičiai tikrai yra labai geri, geriausi Europos Sąjungoje, tikrai valstybė galės vykdyti indeksavimą, ir premjeras, ir finansų ministras taip pat pasakė.

Dabar turime pakeisti įstatymą, įvesti normą, kad nebūtinai (turi būti – ELTA) ekonomikos augimas, nedidelis minusas nėra priežastis nevykdyti indeksavimo. Jeigu bus teigiamas (ekonominis augimo rodiklis – ELTA) nieko nepakenks ta pataisa, jeigu bus kažkoks nedidelis minusas, tokiu atveju indeksavimas vis tiek bus vykdomas“, – klabėjo R. Karbauskis.

„Jeigu (opozicija – ELTA) iki sausio mėnesio gautų daugumą balsų Seime, iki sausio mėnesio turės progą tuos įstatymus atšaukti. Bet, tikėkimės, kad to nebus“, – pridūrė jis.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc., antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).