Šalies vadovas tikino, kad tuomet Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės vykdyta prociklinė politika lėmė „katastrofinius“ padarinius šalies ekonomikai, tuo metu premjerė aiškino priemonių būtinumą dėl 2008 m. prieš rinkimus pakeltų pensijų.
Ginčas įsiplieskė tuomet, kai debatuose abiejų minėtų politikų buvo paklausta, prie kurio premjero pensijos šalyje kilo labiausiai, o šalies vadovas įvardijo savo pavardę.
„Labiausiai pensijos kilo prie prezidento Nausėdos. (...) Pensijų indeksavimo sistema buvo sugalvota dar 2019 m. ir pirmą kartą mes ją įgyvendinome su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Šios Vyriausybės garbei turiu pasakyti, kad ši sistema liko egzistuoti ir toliau pensijos auga sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis“, – TV3 surengtuose kandidatų į šalies vadovo postą debatuose teigė G. Nausėda.
I. Šimonytė sutiko, kad pensijos augs nepriklausomai nuo to, kas bus premjeru, tačiau jai keistai nuskambėjo prezidento replika dėl dabartinės Vyriausybės.
„Visiškai sutinku, kad pensijos auga bei augs ir toliau, nepriklausomai nuo to, kas bus ministras pirmininkas ar prezidentas, bet keistai nuskambėjo pasakymas, kad ir prie šitos Vyriausybės toliau tas vyksta, tarsi jūs tikėjotės iš manęs ko nors kito“, – sakė premjerė.
G. Nausėda aiškino, kad tikėjimas gali būti pagrįstas „empirine 2009-ųjų metų patirtimi“.
„Kartais tikėjimas pagrįstas empirine patirtimi, jeigu prisimintume 2009-uosius metus, situacija buvo kiek kitokia“, – tikino jis.
Vyriausybės vadovė ragino atsiminti, kokia buvo šalies ekonominė situacija prieš 15 metų, o prezidentą sulygino su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu.
„Bet jūs gal atsimenate kokia situacija 2009-ais metais buvo iš esmės? (...) Lyginti 2009-uosius metus, kada ekonomika nukrito nuo skardžio ir pajamos biudžeto susitraukė 30 proc. su situacija, kada pajamos auga 20 proc., man atrodo, yra nekorektiška. (...) Tampate truputį kaip Ramūnas Karbauskis, kuris gąsdino rinkėjus, kad išrinkus Šimonytę sumažės pensijos. Kaip matote, atsitiko visiškai priešingai“, – pažymėjo ji.
Vis tik šalies vadovas pažymėjo, kad 2009 m. šalies ekonominių rodiklių itin spartų kritimą lėmė vykdyta prociklinė politika.
„Pajamos dramatiškai krito ir BVP 15 proc., bet sakykite, jos krito, nes norėjo nukristi, ar joms būtų padėta šitaip smarkiai nukristi? Kalbėkime ir apie tai, kokia ekonominė politika tuo metu buvo vykdoma ir kodėl ji lėmė tokį katastrofišką, didžiausią Europoje BVP kritimą Lietuvoje, išskyrus Latviją. Ir kodėl Lietuva 2020 m. per patį pandemijos įkarštį sugebėjo išlikti su 0 proc.?“ – klausė G. Nausėda.
„Taip atsitiko todėl, kad 2009-ais metais jūs įvedėte prociklinę politiką, kai smuko ekonomika kėlėte mokesčius ir mažinote išlaidas, 2020-ais metais buvo didinamos išlaidos ir mažinami mokesčiai, kad verslas galėtų išgyventi“, – akcentavo jis.
I. Šimonytė pažymėjo, kad tokias priemones reikėjo taikyti dėl to, kad 2008-ais metais buvo „perkaitinta Lietuvos ekonomika“, o šalis neturėjo „Sodros“ rezervo bei įvesto euro.
„Prisiminkime, kodėl Vyriausybei teko vykdyti prociklinę politiką. (...) Vyriausybės, kurios buvo iki 2008-ųjų metų kartu su bankų kreditu perkaitino Lietuvos ekonomiką, kuri nusirito nuo skardžio, kai bankrutavo „Lehman Brothers“ ir ištiko mus pasaulio finansų krizė. Ir mes dar neturėjome euro tuo metu, gerbiamasis Gitanai, kurį turėjome 2020-ais metais, todėl skolinomės už super mažas palūkanas“, – kalbėjo premjerė.
„Aš būčiau norėjusi 2009-ais metais turėti eurą ir „Sodros“ rezervą, bet aš jo neturėjau“, – pažymėjo ji, akcentuodama, kad pensijų nebūtų reikėję mažinti, jei „2008-ais metais prieš rinkimus jų nebūtų kažkas padidinęs“.
