Britanija iš Bendrijos išstojo šių metų sausį, bet toliau laikysis ES taisyklių iki metų pabaigos, kol abi pusės rengia susitarimą dėl būsimų ryšių.

Londonas teigia, kad jam nereikės daugiau laiko užsitikrinti laisvosios prekybos sutarčiai, nors derybos dėl kai kurių svarbių klausimų yra patekusios į aklavietę, o įtemptą derybų tvarkaraštį dar labiau apsunkino koronaviruso protrūkis.

JK kabineto ministras Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) penktadienį pirmininkavo tolesnėms deryboms su ES lyderiais ir sakė, kad oficialiai išdėstė jiems Britanijos poziciją.

„Oficialiai patvirtinau, kad JK neprašys pereinamojo laikotarpio ir kad metas pratęsti dabar jau baigėsi“, – per tviterį parašė jis.

„Sausio 1-ąją susigrąžinsime kontrolę ir atgausime politinę ir ekonominę nepriklausomybę“, – pridūrė M. Gove'as.

Jungtinė Karalystė iki birželio pabaigos dar turi galimybę prašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį. M. Gove'o pareiškimas buvo paskelbtas likus kelioms dienoms iki abiejų pusių aukšto lygio susitikimo.

Premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pirmadienį planuoja aptarti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen] pažangą, pasiektą per keturis prekybos derybų ratus.

Vėliausias derybų etapas iširo anksčiau šį mėnesį, nepavykus susitarti dėl svarbių klausimų, tokių kaip ES šalių teisės žvejoti Britanijos vandenyse ir sąžiningos konkurencijos taisyklės.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir energetikos komisaras Marošas Šefčovičius sakė, kad M. Gove'as „negalėjo aiškiau išdėstyti“ Britanijos pozicijos, kurią valdančioji Konservatorių partija skelbė kaip vieną svarbiausių savo pažadų per pernai gruodį vykusius visuotinius rinkimus.

„Tai buvo paskutinis (ES ir JK) bendras komitetas prieš sukankant galutiniam terminui, todėl laikome šį sprendimą galutiniu“, – pridūrė jis..

Anot M. Šefčovičiaus, Briuselis „maldauja“ spartinti abiejų pusių darbą, kad iki 2021 metų pradžios būtų užtikrinta „labai glaudus ir nuoširdus ryšys“.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pažymėjo, kad JK visuomet tvirtino, jog jokio pratęsimo nebus, ir pridūrė, kad svarbu „pasiekti pažangą dėl turinio“.

„Kad suteiktume deryboms visas galimybes, susitarėme suintensyvinti derybas ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – pridūrė jis.

Pasak jo, net ir pasibaigus beveik metus truksiančiam pereinamajam laikotarpiui, tikimasi, kad drastiškų permainų pavyks išvengti.

„Galiu tikrai pasakyti ir patikinti mūsų piliečius, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje ir kurie irgi sunerimę, kas čia keisis, – nuo rytdienos niekas nesikeis, o kaip bus po metų, tai jų atžvilgiu irgi niekas neturi keistis. Jie naudojasi ta nauja tvarka ir masiškai registruojasi Vidaus reikalų ministerijos tinklapyje (JK – BNS) patvirtindami laikinųjų arba pastoviųjų gyventojų statusą“, – BNS penktadienį sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad piliečiai, ketinantys likti JK ir šių metų pabaigoje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bei pasinaudoti Išstojimo susitarimo apsauga, turi užsiregistruoti ir įgyti ES laikino arba nuolatinio gyventojo statusą JK. Naujausiais duomenimis, apie 140 tūkst. lietuvių jau suteiktas nuolatinio gyventojo statusas.

„Mes esame jau ne kartą pasakę ir Jungtinės Karalystės vyriausybė yra pasakiusi, kad apsaugotos bus teisės ir (Lietuvos piliečiai – BNS) neturi nukentėti nei socialine, nei mokestine prasme. O ateityje, tai vėlgi, supraskime: kaip besusitartume, vis tiek nebus taip pat, kaip buvo. Tas irgi, matyt, natūralu“, – BNS teigė ministras.

Iki šių metų gruodžio 31 dienos Lietuvos piliečiai ir verslas toliau galės laisvai būti JK, keliauti, vizos ar kiti papildomi dokumentai nebus reikalingi, verslo sąlygos išliks tokios pat.

Derybos dėl ateities santykių – nuo kovo

Derybos dėl Europos Sąjungos ir JK ateities santykių turėtų prasidėti kovo mėnesį ir turėtų tęstis iki spalio-lapkričio, praneša URM.

Pasak L. Linkevičiaus, tai labai ambicingi tikslai, nes praktika rodo, kad tokios derybos paprastai trunka keletą metų. Jo teigimu, vasario pabaigoje ES jau patvirtins derybų mandatą, numatomi aštuoni-dešimt derybinių raundų.

Lietuvos piliečiai neturi nukentėti nei socialine, nei mokestine prasme.

„Bent jau Europos Komisijos ambicijos, – kaip sakė jos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), – kad būtų nuliniai tarifai, nulinės kvotos, nulinis dempingas. Norime išsaugoti ir bevizį režimą. Taip kad mūsų nusiteikimas yra toks, tačiau čia jau priklausys nuo abiejų pusių intereso, nes būkime objektyvūs: de jure Jungtinė Karalystė jau nebebus Europos Sąjungos narė – tampa mūsų kaip ir konkurentė“, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad tikimasi rezultatyvių derybų, nes su Jungtine Karalyste Lietuvai svarbu išsaugoti kuo glaudesnius santykius.

„Tai yra mūsų nacionalinis interesas – tai yra mūsų sąjungininkai, bendraminčiai, labai pasigesime jų. Bet labai tikime, kad jie nepasitrauks iš Europos reikalų tvarkymo. Jeigu Europos Sąjungos reikaluose nematysime jų sprendėjų, bet Europos reikaluose jie turi išlikti aktyvūs“, – sakė ministras.

Vis dėlto, iki šių metų pabaigos Jungtinė Karalystė bus traktuojama kaip ES narė, išskyrus tai, kad ji nebebus atstovaujama ES institucijose ir negalės dalyvauti sprendimų priėmime.

„Galime teigti, kad rytojus tikrai neatneš jokių permainų, tik dramatiškas šiąnakt vėliavų nuleidimas prie institucijų, (britų – BNS) kolegų nebus už stalo, kai vyks Europos Tarybos posėdžiai, nepakils jau Europos Sąjungos vėliava kitą rytą prie Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje ir kitose sostinėse taip pat. Bet visa kita liks kaip buvo absoliučiai visais atžvilgiais: Jungtinė Karalystė toliau mokės į Europos Sąjungos biudžetą, kelionių tvarka nesikeičia, mūsų santykiai lieka tokie patys“, – sakė L. Linkevičius.

Keisis ir Britanija, ir Europa

L. Linkevičiaus teigimu, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES reiškia pokyčius abiem pusėms: šalyje tebelieka įtampos židinių ir dar nėra aiškus neigiamas „Brexito“ poveikis jos ekonomikai, savo ruožtu Bendrijoje gali keistis galių, įtakos pusiausvyra.

„Europos Sąjungoje prarandame sunkiasvorį žaidėją ir, be abejo, tada kiti įgis daugiau galių. Bet kaip čia viskas susiklostys, matysime. Jiems patiems yra daug iššūkių, daug vidinių įtampų. Žinome, kad nėra patenkinti šitais sprendimais („Brexitu“ – BNS) Škotijoje, nežinau, ar didelis entuziazmas Šiaurės Airijoje. Taip pat yra ir išorinių veiksmų, kurie dar ne iki galo atsakyti“, – kalbėjo ministras.

„Ir nebuvimas „kietosios sienos“ tarp Airijos ir Šiaurės Airijos – kol kas tas yra garantuota – bet jeigu derybos nebus sėkmingos, vėl grįš tie iššūkiai. Taip kad labai daug neatsakytų klausimų, kur kas daugiau nei atsakymų“, – pridūrė jis.

L. Linkevičiaus teigimu, laikas parodys, kaip Jungtinė Karalystė bus įtraukta į Europos saugumo politikos klausimus.

„Vėlgi matysis, koks bus nusiteikimas juos įtraukti kuo glaudžiau į bendros Europos saugumo ir gynybos politikos reikalus. Nors jau nebus Europos Sąjungos narė, bet norime išlaikyti tuos saitus“, – sakė jis.

Europos Sąjungoje, anot ministro, Britanijos pasitraukimas taip pat neliks be pasekmių ir reikėtų įvertinti aplinkybes, kurios privedė prie „Brexito“.

„Šitas sukrėtimas negali būti be pėdsakų: ir Europa nebus tokia pati, ir Europos Sąjunga jau nebus tokia pati. Ir reikia, kad šitas tvarumo testas išeitų į naudą, kad būtų atsižvelgta į tuos iššūkius ir įtampas, kurios privedė prie to, kad nebūtų daugiau kažkokių panašių pasekmių – nepanašu, kad taip būtų kol kas, bet vis tiek tai nėra garantuota“, – argumentavo L. Linkevičius.

Jungtinė Karalystė oficialiai paliks ES penktadienį 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku – praėjus 43 mėnesiams po to, kai šalis 2016 metų birželį vykusiame referendume nubalsavo iš išstojimą iš Bendrijos.

„Klausausi debatų Bendruomenių Rūmuose: atrodo, kad esama pavojingos iliuzijos, jog JK gali gauti naudos iš pereinamojo (laikotarpio), net jei nebus PS (pasitraukimo susitarimo)", – parašė M. Barnier socialiniame tinkle „Twitter“, artėjant britų įstatymų leidėjų balsavimui dėl premjerės Theresos May (Terezos Mei) išsiderėto „Brexit“ susitarimo su Briuseliu.

„Leiskite aiškiai pasakyti: vienintelis teisinis pagrindas pereinamajam (laikotarpiui) yra PS. Jokio pasitraukimo susitarimo reiškia jokio pereinamojo laikotarpio“, – pabrėžė ES derybininkas.

Britų parlamentarai antradienį turi nuspręsti, ar paremti ministrės pirmininkės „Brexit“ susitarimą, ir šis balsavimas gali sudaryti sąlygas Britanijai kovo 29 dieną išstoti iš ES.

Susitarime numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų gruodžio 31-osios išliktų status quo, o Britanija ir ES turėtų laiko derėtis dėl būsimų santykių.

Tuo metu vyriausybės, kompanijos ir piliečiai turėtų laiko adaptuotis prie gyvenimo po „Brexit“.

Vienintelis didelis skirtumas šiuo periodu būtų tas, kad Britanijai nebebūtų atstovaujama ES institucijose.

Britanija toliau priklausytų ES muitų sąjungai ir bendrajai rinkai, privalėtų gerbti ES taisykles dėl laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimo.

Pereinamasis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas vieniems ar dvejiems metams, ir tai reiškia, kad jis galėtų trukti iki 2022 metų gruodžio 31-osios.

585 puslapių išstojimo susitarimą sausio mėnesį britų parlamentarai ryžtingai atmetė, bet vyriausybė viliasi, kad artėjanti kovo 29-oji ir pirmadienį išpešti paskutinės minutės pakeitimai privers daugelį parlamento narių apsigalvoti.

Griežtos „Brexit“ linijos šalininkai ypač prieštaravo susitarime numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop) dėl Airijos sienos nuostatoms, su kuriomis, kaip jie baiminasi, Britanija gali neribotam laikui įstrigti muitų sąjungoje su ES.

Po dar vienų derybų Briuselyje Th. May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.

Tačiau jos generalinis atornėjus, gerbiamas teisininkas, antradienį nusprendė, jog „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos žlugtų.

Dar vienas pralaimėjimas antradienį nulemtų papildomus balsavimus dėl tolesnių veiksmų.

Jei susitarimas bus atmestas, trečiadienį parlamentarai balsuos dėl to, ar Britanija turėtų paprasčiausiai išstoti kovo 29 dieną išvis be jokios sutarties.

Toks scenarijus yra susijęs su ekonominiais pavojais ir jį remia tik išstojimo šalininkų branduolys.

Jei parlamentarai balsuos prieš išstojimą be sutarties, tuomet ketvirtadienį bus surengtas balsavimas dėl prašymo Briuseliui atidėti „Brexit“.

Atidėjimui turėtų pritarti visos kitos 27 ES narės, kurios taip pat spręs, kokiam laikui turėtų būti atidėtas „Brexit“. Jų viršūnių susitikimas Briuselyje vyks kovo 21–22 dienomis.

„Pereinamojo laikotarpio pratęsimas tikriausiai įvyks. Tai gera mintis“, – sakė J. -C. Junckeris Britanijos premjerei Theresai May (Terezai Mei) patvirtinus, jog ji svarstys pasiūlymą, kad pereinamasis laikotarpis truktų ilgiau nei iki 2020-ųjų pabaigos.

„Manau, tai suteiks mums erdvės pasiruošti ateities santykiams kaip galima geriau“, – nurodė EK pirmininkas.

M. Barnier trečiadienį pareiškė, kad „viena iš galimybių yra pratęsti pereinamąjį laikotarpį vienais metais (iki 2021-ųjų)“, siekiant gauti daugiau laiko deryboms dėl prekybos susitarimo, naujienų agentūrai AFP sakė ES diplomatai.

Šis pasiūlymas buvo paskelbtas prieš Britanijos vyriausybės vadovei Theresai May (Terezai Mei) trečiadienį susitinkant su griežtai nusiteikusiais ES lyderiais.

ES siūlo Britanijai nuolaidą

Europos Sąjunga yra pasirengusi pratęsti „poskyrybinį“ pereinamąjį laikotarpį Britanijai, pranešė diplomatai, toliau ieškant galimybių susitarti dėl „Brexit“ sutarties svarbiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime trečiadienį.

Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vėliau trečiadienį Briuselyje laukia nelengva akistata su griežtai nusiteikusiais ES lyderiais, stringant deryboms dėl sklandaus šalies pasitraukimo iš Bendrijos kitų metų kovo 29 dieną.

Derybos atsidūrė aklavietėje dėl teisinių apsidraudžiamųjų priemonių, kurios leistų išvengti patikrinimų prie Airijos Respublikos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos po to, kai Britanija pasitrauks iš ES.

Tačiau ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) turi pasiūlymą, kaip išspręsti šią problemą, naujienų agentūrai AFP sakė du ES diplomatai.

Tą patį britų visuomeniniam transliuotojui BBC patvirtino Airijos diplomatijos vadovas.

M. Barnier yra linkęs metams – iki 2021 metų pabaigos – pratęsti 21 mėnesių pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“, sakė vienas iš dviejų diplomatų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Tikslas yra laimėti daugiau laiko susitarti dėl (prekybos) santykių ateityje ir taip sumažinti tikimybę, kad reikės panaudoti apsidraudžiamąsias priemones (backstop)“, – sakė vienas diplomatų.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kouvenis) patvirtino, kad M. Barnier pasiūlė pratęsti pereinamąjį laikotarpį, bet nenurodė kuriam laikui.

„Michelis Barnier labai aiškiai pasakė, kad ES yra tikrai linkusi suteikti daugiau laiko pereinamajam laikotarpiui, kad būtų susitarta dėl alternatyvaus sprendinio vietoje apsidraudžiamųjų priemonių“, – sakė S. Coveney BBC.

M. Barnier pasiūlymas pats savaime neišspręs šių priemonių klausimo, kuris turi būti įtrauktas į išstojimo sutartį ir ratifikuotas iki kovo pabaigos, siekiant išvengti skyrybų „be susitarimo“ scenarijaus.

Tačiau jis leistų išvengti atskiros muitų tvarkos JK priklausančioje Šiaurės Airijoje, kuriai Londonas kategoriškai priešinasi, nes tai esą pažeistų Jungtinės Karalystės vientisumą.

Pasak diplomatų, M. Barnier šį savo pasiūlymą pristatė ES ministrams šią savaitę Liuksemburge.

Tuo metu ES viršūnių susitikimo šeimininkas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Th. May atvykus į Briuselį jis prašys pateikti „konkrečių pasiūlymų, kaip išeiti iš aklavietės“.

Visgi D. Tuskas pripažino „neturįs priežasčių optimizmui“ po antradienį M. Barnier pristatytos ataskaitos ir Th. May kreipimosi į parlamentą pirmadienį.

Keblios skyrybos

Viršūnių susitikimo trečiadienio planas išryškina Britanijos izoliaciją.

17 val. 45 min. (18 val. 45 min. Lietuvos laiku) Th. May susitiks su D. Tusku, o paskui trumpai informuos 27 kitus Europos lyderius.Šie savo ruožtu „Brexit“ reikalus per darbo vakarienę aptarinės be Jungtinės Karalystės premjerės.

D. Tuskas leido aiškiai suprasti, kad jei Th. May ir M. Barnier neparodys, jog padaryta konkrečios pažangos rengiant susitarimo projektą, jis lapkričio mėnesį nešauks viršūnių susitikimo jam pasirašyti.  

Tokiu atveju viskas gali būti atidėta iki gruodžio, nors anksčiau tokia galimybė laikyta nepriimtina. Padėtis gali pakrypti dar dramatiškiau: ES lyderiai gali lapkritį susitikti aptarti pasirengimo Britanijos išstojimui be jokios sutarties. 

Anksčiau abi šalys sutiko, kad Britanijos „iškritimas“ iš ES be „skyrybų“ susitarimo ir be gairių dėl būsimų ryšių būtų ekonominė ir diplomatinė katastrofa.

„Pagal tai, ką mums sako britai, tebėra likusios kelios savaitės, ir būtent jiems kyla problemų dėl kalendoriaus“, – sakė vienas ES aukšto rango diplomatas.

Tačiau nesutariant dėl Airijos sienos vis labiau nuogąstaujama dėl nesėkmės.

Antradienį tris valandas trukusiame vyriausybės pasitarime, kuriame dalyvavo ir rimtas abejones dėl premjerės strategijos reiškiantys ministrai, Th. May sakė, kad susitarimas įmanomas, jei visas kabinetas susivienys ir laikysis bendros pozicijos.

Planai dėl „Brexit“ be susitarimo 

Pirmadienį Bendruomenių Rūmuose kreipdamasi į įstatymų leidėjus, Th. May sakė, kad susitarimas „pasiekiamas“, tačiau toliau laikėsi savo pozicijos sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos klausimu.

Anonimiškai kalbėjęs ES aukšto rango pareigūnas sakė, kad ši britų premjerės kalba aiškiai parodė M. Barnier, koks sunkus mūšis jo laukia.

Sienos klausimu Th. May siūlė, kad kol bus pasiektas platesnis prekybinis susitarimas, turintis pašalinti poreikį vykdyti tikrinimus pasienyje, Britanija galėtų toliau laikytis ES muitinės taisyklių.

Tačiau daugelis euroskeptiškų pažiūrų premjerės Konservatorių partijos įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos ministrus, reikalauja, kad būtų nustatytas konkretus terminas, kiek laiko Britanija turėtų laikytis ES muitų taisyklių. Briuselis tai kategoriškai atmeta.

Th. May sakė, jog ES taip pat reikalauja savo „apsidraudžiamųjų priemonių“ – kad tuo atveju, jei Londono pasiūlymas nebūtų įgyvendintas, tik Šiaurės Airija liktų ES muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje.

Anot premjerės, tai sukeltų grėsmę Jungtinės Karalystės vientisumui. Tokiam scenarijui kategoriškai nepritaria nedidelė Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), nuo kurios paramos parlamente yra priklausoma Th. May konservatorių vyriausybė.

Ekonomistai baiminasi, kad skyrybos „be susitarimo“ smarkiai sutrikdytų prekybą, keliones ir gamintojų tiekimo grandines Europoje, sukeltų Britanijos recesiją ir net sukeltų pasekmių visame pasaulyje.

Europos didžiausios automobilių gamintojos trečiadienį perspėjo, kad „Brexit“ be susitarimo sutrikdytų apsirūpinimą detalėmis ir „sukeltų grėsmę pačiam jų verslo modeliui“.

Po intensyvių derybų savaitgalį britų ir ES derybininkai pirmadienį susitarė dėl 21 mėnesį truksiančio pereinamojo laikotarpio, prasidėsiančio iškart po to, kai 2019-ųjų kovą Didžioji Britanija paliks Bendriją.

„Vakar mūsų derybininkai pasiekė sprendimą dėl (kai kurių) pasitraukimo susitarimo dalių. (Klausimas), ar visos 27 narės galės jam pritarti ES Taryboje, tebėra atviras“, – savo kvietime ES šalių lyderiams rašė D. Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas.

„Man dar reikia kelių valandų pasikonsultuoti su kai kuriomis labiausiai sunerimusiomis šalimis narėmis“, – teigė jis.

Jis neįvardijo šalių, kurias reikės įtikinti pritarti tam susitarimui.

Britanija ir ES taip pat susitarė dėl „atsarginio“ plano sprendžiant sudėtingą Airijos salą dalinsiančios sienos klausimą, praėjus vos kelioms savaitėms po britų ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) pareiškimo, kad joks britų premjeras niekada nesutiks su tokia idėja.

„Kas dėl labiausiai ginčytinos problemos, Airijos (sienos), premjerė May užtikrino mane, jog ji pritaria, kad ant derybų stalo būtų visi variantai, dėl kurių susitarta gruodį“, – pabrėžė D. Tuskas.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pirmadienį sakė, kad abi pusės žengė „ryžtingą žingsnį“ baigiant Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos sutartį, o dėl to balandį veikiausiai bus galima pradėti derybas dėl būsimo prekybos susitarimo.

D. Tuskas taip pat žada aptarti prekybos „derybų strategiją“ su ES lyderiais, nurodė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas.

Kalbėdamas prieš itin svarbią premjerės Theresos May kalbą apie būsimus prekybos santykius, M. Barnier pridūrė, kad Didžiosios Britanijos planai išsaugoti dalinę prieigą prie bendrosios rinkos rodo šalies norą rinktis sau parankiausias nuostatas.

„Yra pakankamai daug klausimų, kuriais mūsų nuomonės išsiskiria. Man gaila, bet lieku prie vertinimo, kurį pateikiau prieš kelias savaites: turint omenyje šiuos nesutarimus, mes dar nepasiekėme pereinamojo laikotarpio (susitarimo)“, - Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė M. Barnier.

Didžioji Britanija tikisi, kad susitarimą pavyks pasiekti dar iki ateinančio mėnesio pabaigoje vyksiančio ES viršūnių susitikimo, kurio metu daugiausia dėmesio bus skiriama pereinamojo laikotarpio klausimui. Numatoma, kad šiuo periodu Jungtinė Karalystė (JK) turės toliau laikytis ES įstatymų, o mainais į tai galės ir toliau dalyvauti bendrojoje rinkoje.

ES siūlo, kad šis laikotarpis tęstųsi iki 2020-ųjų pabaigos, kai baigsis einamasis biudžetinis laikotarpis. JK, savo ruožtu, teigė, kad jis turėtų tęstis apie dvejus metus, o naujausiame vyriausybės paskelbtame dokumente netgi sakoma, kad pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų atspindėti laiką, kurio abiem pusėms reikia, norint pasiekti susitarimą dėl būsimų prekybos santykių.

M. Barnier, trečiadienį pristatysiantis Bendrijos parengtą „Brexit“ susitarimo juodraštinę versiją, tvirtino, kad susidaro įspūdis, jog Didžioji Britanija „norėtų, kad pereinamasis laikotarpis tęstųsi neribotai. Savaime suprantama, kad tai - neįmanoma“.

Vyriausiasis ES „Brexit“ derybininkas taip pat pridūrė, kad tarp šalių išlieka didelių nesutarimų Bendrijos šalių piliečių, persikraustysiančių į Didžiąją Britaniją pereinamuoju laikotarpiu, teisių šioje šalyje klausimu bei dėl JK teisės tuo laikotarpiu prieštarauti Bendrijos priimamiems įstatymams.

Premjerė taip pat užsiminė ir apie tai, kad JK „laikysis savo įsipareigojimų“ dabartiniam ES biudžetui.

Th.May sako, kad Britanijai turėtų būti suteikta galimybė tuo laikotarpiu turėti prieigą prie bendrosios rinkos, ir kitos ES narės neturėtų „mokėti daugiau“.

Britanija „laikysis savo įsipareigojimų“ dabartiniam ES biudžetui, tad kitoms ES narėms nereikėtų „mokėti daugiau ar gauti mažiau“ dėl „Brexit“, penktadienį sakė Th.May.

Th.May kalba Florencijoje pasakyta ES pareigūnams spaudžiant gauti iš Britanijos finansinį pažadą susijusį su „Brexit“, kad pajudėtų derybos Briuselyje.

Vieno parlamento komiteto posėdyje T.May sakė, kad bendrovėms ir vyriausybei gali prireikti laiko prisitaikyti prie pokyčių. Tai buvo pirmas jos pasisakymas, kuriame ji aiškiai užsiminė apie susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio, siekiant palengvinti Britanijos atsiskyrimą nuo ES, galimybę.

„Tikiuosi, kad mes galėsime užbaigti derybas per dvejų metų laikotarpį. Bet gali būti taip, jog gali atsirasti tam tikrų praktinių aspektų, dėl kurių įgyvendinimui po to reikės tam tikro laikotarpio“, – kalbėjo premjerė.

Pasak finansų ministro Philipo Hammondo (Filipo Hamondo), toks susitarimas padėtų „pereiti nuo to, kur mes esame dabar, būdami visateise Europos Sąjungos nare, prie to, kur būsime ateityje“.

Tai „suteiktų sklandesnio perėjimo galimybę ir sumažintų... rizikas, ypač, labai svarbu, riziką finansinio stabilumo, kuris turėtų realiai rūpėti, riziką“, – sakė jis praėjusią savaitę.

Apie pereinamojo laikotarpio galimybę T.May užsiminė dar lapkričio mėnesį Britanijos pramonės konfederacijos lyderių susitikime, sakydama „mes nenorime staigaus pasikeitimo“.