Yra du pavojai. Vienas – būsima Rusijos agresija. Kad ir ką po karo sakys ar darys Kremlius, niekas, ypač Rusijos kaimynės, neturėtų manyti, kad taika yra nuolatinė. Tačiau Jungtinės Valstijos ir Vokietija nelinkusios suteikti Ukrainai su naryste NATO susijusių visapusiškų saugumo garantijų. Kitą mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime greičiausiai bus paskelbta oficialių pažadų, bet ne kvietimas prisijungti. Bet kokie Joe Bideno administracijos įsipareigojimai, galbūt panašūs į JAV gynybinius ryšius su Taivanu bei Izraeliu, gal ir skamba gerai, tačiau jie taps kitos Donaldo Trumpo kadencijos ir Kinijos vykdomo dėmesio nukreipimo įkaitais.

Ukraina norės daugiau. Bet iš kur? Prireiks ne vienų metų, kol NATO priklausančios Europos šalys, po dešimtmečių neveiklumo ir pernelyg mažų išlaidų gynybai, galės apsiginti pačios, ką jau kalbėti apie Ukrainą. Be to, nesunku suprasti, kaip Ukraina galėtų virsti derybų žetonu sudarant sandorius su Kremliumi po Putino.

Menkas saugumas Ukrainoje po karo pakurstys nepasitenkinimą.

Menkas saugumas Ukrainoje po karo pakurstys nepasitenkinimą. Tai taip pat išgąsdins privačius investuotojus ir dar labiau padidins tarptautinių mokesčių mokėtojų finansuojamos pagalbos – tarkime, subsidijuojamo draudimo – svarbą. Tačiau dar didesnė grėsmė yra korupcija. Dalis problemos yra Rusijos uoliai skleidžiama nuomonė, kad Ukraina yra nepataisomai korumpuota. Nuo 1991 metų šalis iš tiesų kovoja su silpnų institucijų ir godžių pareigūnų problema. Kaina: Lenkija, 1990 metais iš esmės buvusi panašioje startinėje pozicijoje, iki 2021-ųjų tapo beveik tris kartus turtingesnė už Ukrainą. Ir net didžiausi Lenkijos gerbėjai negirtų jos už puikų viešąjį administravimą. Estija, bene geriausiai valdoma šalis, išsivadavusi iš komunistinės katastrofos, per tą patį laikotarpį maždaug penkis kartus padidino vienam gyventojui tenkančias pajamas.

Tiesą sakant, Ukraina jau buvo pradėjusi kapstytis iš pelkės prieš Rusijos puolimą. Padaryta nevienoda pažanga tęsėsi ir toliau, skatinama karo patriotizmo. Visų pirma, į šalį nustumti politinę įtaką darę oligarchai, kurie stabdė šalies vystymąsi. JAV tarptautinės plėtros agentūra giria, kaip ji vadina, revoliucines skaidrumo priemones, įskaitant viešą tikrųjų savininkų registrą, skaidrią viešųjų pirkimų sistemą, viešą politiškai įtakingų asmenų duomenų bazę ir gerai įgyvendinamą turto deklaravimo sistemą – visos šios priemonės, pasak JAV, yra pirmaujančios pasaulyje. Ukraina įsteigė specializuotas kovos su korupcija agentūras, kurios tiria ir persekioja didžiausias žuvis, ir pradėjo restruktūrizuoti tokius korupcijos persmelktus sektorius kaip sveikatos apsauga. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti, pavyzdžiui, teismų sistemoje ir valstybinėse energetikos įmonėse.

Taikos metu kils naujų sunkumų. „Dabar mūsų eilė valgyti“ buvo 10-ojo dešimtmečio šūkis, kuris po pergalės Pietų Afrikos Respublikoje buvo paplitęs tarp kai kurių kovotojų prieš apartheidą. Tačiau dėl to įsigalėjęs klientelizmas ir favoritizmas, papildęs ankstesnio režimo senų bičiulių kapitalizmą, beveik pražudė šalies galimybes. Prasidėjus atstatymui, Ukrainoje taip pat kils pagundų. Reikės milžiniškų sumų: šimtai milijardų svarų sterlingų subsidijų ir paskolų infrastruktūrai, pramonei ir būstams atstatyti. Šis „Maršalo planas Ukrainai“ bus didžiausias pasaulyje atstatymo projektas, vykdomas skubotai, puoselėjant didelius lūkesčius, smarkiai traumuotoje šalyje ir su politiniu kišimusi iš visų pusių.

Irako ir Afganistano pamokos turėtų būti pamokomos. Vakarų kontraktininkai, dažnai turėdavę įtakingų ryšių savo šalyse, meistriškai ir pelningai naudodavosi tenykšte sistema, o rezultatai vietoje dažnai būdavo nereikšmingi, o kartais ir žalingi. Pavojus gresia ne tik atsigavimui. Korupcija skatina skepticizmą. Jei paaiškės, kad pradinės atstatymui skirtos lėšos buvo iššvaistytos arba pavogtos, geranoriškumas dėl saugumo sumažės. Šie pavojai sudaro gąsdinantį foną Ukrainos atkūrimo konferencijai Londone šią savaitę. Šeimininkai britai vadina konferenciją platforma, kurioje Kyjivas gali parodyti savo reformų ir pertvarkos planus. Tačiau aktyvistai baiminasi, kad pagrindinis mūsų vyriausybės tikslas yra ne institucijų kūrimas ir nesąžiningos veiklos demaskavimas, o sandorių skelbimas, atsilyginimas už Jungtinės Karalystės karinę paramą.

„Kuluarų renginių, skirtų kovai su korupcija, skaičius rodo, kad šis klausimas nėra svarbiausias pagrindinėje konferencijoje, kuri yra sandorių sudarymo renginys“, – sako Tomas Keatinge'as, vadovaujantis Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto neteisėtų finansų programai. Jis organizuoja vieną iš tokių renginių apie Ukrainos finansų sistemos sąžiningumą ir atsparumą. Jis sako, kad prioritetai laikotarpiui po karo yra nebankinių įmonių ir profesijų priežiūra bei pinigų plovimo schemų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo pažanga. Tam reikia geresnio reglamentavimo, tinkamo vykdymo užtikrinimo ir griežtos vietinės kontrolės, ypač iš žiniasklaidos ir kitų priežiūros institucijų. Užsieniečiai iš tokių pastangų turi mažai naudos. Tačiau joms taip pat reikia paramos.

Verta prisiminti, kad korupcija skurdžiose šalyse klesti daugiausia dėl turtingųjų godumo. Mūsų „pagalbininkų“ – bankininkų, teisininkų, buhalterių, reikalų tvarkytojų ir sukčių – sąmokslas leido kai kuriems blogiausiems pasaulio žmonėms saugiai paslėpti savo neteisėtai gautą pelną ir nusipirkti politinę apsaugą. Galbūt reikėtų surengti tarptautinę konferenciją šiuo klausimu.

„Spalio 14 dieną reiškiame savo dėkingumą... dėkingumą visiems, kurie praeityje kovojo už Ukrainą. Ir visiems, kurie už ją kovoja dabar. Visiems, kurie laimėjo tada. Ir visiems, kurie tikrai laimės dabar“, – sakė Ukrainos lyderis vaizdo kreipimesi šiai progai pažymėti.

V. Zelenskis padėjo geltonos ir mėlynos – Ukrainos vėliavos – spalvų gėlių vainiką priešais paminklą sostinėje Kyjive, skirtą kariams, žuvusiems fronte nuo 2014 metų, kai rytuose prasidėjo susirėmimai su Rusijos remiamais separatistais.

Prezidento žodžiais, nugalint Rusiją, „bus atsakyta visiems priešams, kurie kažkada puolė Ukrainą“.

„Tai bus visų mūsų žmonių pergalė“, – sakė jis.

„Pasaulis yra su mumis. Labiau nei bet kada mūsų istorijoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje precedento neturinčią Vakarų paramą.

Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose pasveikino savo karius ir padėkojo už tarnybą.

„Sustabdėme priešo puolimą ir nutraukėme mitus apie Rusijos kariuomenės nenugalimumą“, – sakė jis vaizdo įraše.

Kyjive ta proga buvo suplanuotos religinės apeigos ir parodos, o šalies paštas paskelbė apie proginių pašto ženklų išleidimą.

Ukrainos gynėjų diena atsirado 2014 metais, siekiant pakeisti ankstesnę sovietinės kilmės Vasario 23-iosios šventę, kuri vis dar minima Rusijoje.

„Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė. Pasaulis niekada nebebus saugi vieta mums ir mūsų vaikams. Ir toliau siekime bendros pergalės prieš paskutinę imperiją! Už mūsų ir jūsų laisvę!“ – sakė viešnia iš istorinės Kovo 11 -osios tribūnos.

Ši diena, anot jos, yra 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena.

Ukrainos žmonių vardu T. Boriak išreiškė Lietuvai beribį dėkingumą už jos visapusę pagalbą šiame kare.

Ukrainos istorikė sakė, kad ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol.

„Turiu garbės kreiptis į jus reikšmingu ir neįtikėtinai sunkiu metu, pagerbiant atminimą tų, kuriuos ištrėmė ir sunaikino du totalitariniai režimai – nacių ir sovietų okupacija bei genocidas. Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“,– sakė T. Boriak.

krainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol.

Ji priminė skaudžius ukrainiečių gyvenimo puslapius, bandymus naikinti tautinę tapatybę, represijas, Holodomorą. Pasak T. Boriak, iš viso Ukraina dėl Holodomoro prarado 4,5 mln. žmonių, o tai reiškia, kad Ukraina prarado beveik 15 proc. savo gyventojų.

„Garsiai kalbėti apie Holodomorą buvo draudžiama – mano prosenelis Ivanas Borjakas gavo 10 metų priverstinio darbo stovyklose už prisiminimus apie badmetį 1933 m. pradžioje. Nepaisant to, liudininkai nepamiršo Holodomoro ir bandė pasiekti išorinį pasaulį bei jį perspėti apie Rusijos raudonojo imperializmo pavojus“,– sakė T. Boriak.

Anot jos, per Antrąjį pasaulinį karą netekome apie 9 mln. ukrainiečių – tiek civilių, tiek karių.

„Pokario represijos reiškė nuo 600 tūkst. iki 800 tūkst. Vakarų Ukrainos gyventojų ir 190 tūkst. Krymo totorių deportaciją. (...) Per 70 „taikių“ sovietų valdymo metų buvo nužudyta ir represuota daugiau nei 7 mln. ukrainiečių. Nužudytų ir represuotų ukrainiečių (neįskaitant karo aukų) – 1 mln. per 10 metų, 100 tūkst. per metus, daugiau nei 270 kasdien…“ – sakė T. Boriak.

Prieš plataus masto karą 2022 m. vasario 24 d. ji baigė disertaciją apie pabėgėlius iš SSRS po Antrojo pasaulinio karo. „Net neįsivaizdavusi, kad ketvirtadienį, vasario 24 d., parašius apie aną karą, nauja grėsmė įsiverš į mano, mano šeimos ir mano šalies gyvenimą kaip trečiasis pasaulinis karas“,– sakė istorikė.

Ji kalbėjo apie puolimą prieš ukrainiečių tapatybę. „Kaip ir SSRS, Rusija šiuo metu deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų. Šiuo metu tai yra 1 400 000 ukrainiečių, įskaitant daugiau nei 240 tūkst. vaikų. Jie atsiduria atokiausiuose, skurdžiuose Rusijos regionuose, be pragyvenimo ir bendravimo priemonių. Rusija jau parengė įstatymų pataisas ukrainiečių vaikų įvaikinimui palengvinti. Informacijos apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių likimą nėra. Nemažai Ukrainos miestų – Mariupolis, Volnovacha, Popasna, Rubižnė, Lisičanskas, Iziumas, Severskodoneckas, taip pat daugelis kaimų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Kaip ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, Rusija toliau „eksportuoja“ Ukrainos grūdus. Bombarduojamos talpyklos, saugyklos, žemės ūkio technika, minuojami laukai ir jūros, blokuojami Ukrainos uostai. Badas gresia ne tik Ukrainos valstiečiams, kaip ir 1933 m., bet ir daugiau nei 300 mln. žmonių. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas ciniškai kaltina JAV ir Ukrainos prezidentus dėl tariamo jų noro suorganizuoti „badą planetoje“.

(...) Okupantai ukrainietiškas knygas (ypač apie Ukrainos istoriją) pradėjo deginti ir naikinti laikinai okupuotose teritorijose 2014 m., tai daro ir šiandien. Tuo pačiu metu primetama Rusijos švietimo sistema, importuojami rusų istorijos, kalbos, literatūros vadovėliai.

Imperija atvirai pareiškė norą atkurti SSRS, šį kartą nedalyvaujant ukrainiečiams. Okupuotose teritorijose Rusijos agresorius grąžina į gatves dekomunizuotus sovietinius vardus arba skiria naujus. Melitopolyje – Sudoplatovo (enkavėdisto, daugelio Ukrainos politikų žudynių organizatoriaus) vietoj Doncovo (politiko, publicisto); tarp Mariupolio paminklų – Leniną.

Penki milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, apie keturi milijonai – šalies viduje perkeltais asmenimis; žuvo 287 vaikai (dėl karo veiksmų tikslių skaičiavimų atlikti neįmanoma). Visiškai ar iš dalies sunaikinta apie 7 tūkst. gyvenamųjų pastatų, daugiau nei 1 800 švietimo įstaigų, daugiau nei 700 sveikatos priežiūros įstaigų, 350 kultūros paminklų; okupantai apiplėšia muziejus ir grobia muziejines vertybes“,– kalbėjo istorikė iš Ukrainos T. Boriak.

Neseniai šešių šalių, tarp jų ir Lietuvos, parlamentai balsavo už tai, kad Rusijos nusikaltimai Ukrainoje būtų pripažinti genocidu.

„Jie bando mus nužudyti – ištrinti savo nusikalstamos imperinės praeities atmintį; paslėpti pavogtą istoriją (juk Rusijos valiuta grivina yra ne Rusijos, o Ukrainos nacionalinė valiuta, o trišakis, kaip kunigaikščio Vladimiro Didžiojo valstybės simbolis, yra ne Rusijos, o Ukrainos herbas) ir pasisavinti Kyjivo metropolitą; tęsti savo imperinį egzistavimą užkariaujant naujas teritorijas ir pagaliau išspręsti Ukrainos klausimą“, – iš Seimo tribūnos sakė T. Boriak.

Anot jos, šalies diplomatai karo aukas pagerbs gegužės 8 dieną.

„Ambasadorius su ambasados darbuotojais gegužės 8 dieną dėdavo vainiką prie netoli Kremliaus esančio Nežinomo kareivio kapo. Tai vyks ir šiais metais. Kiekviena ambasada vainiką deda atskirai. Kituose gegužės 9 dieną renginiuose ambasada nedalyvauja“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Rusijoje ir rusų bendruomenėse užsienyje gegužės 9-ąją kasmet vyksta iškilmingos šventės, minint pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

Vakarų Europa, įskaitant Lietuvą, karo pabaigą pamini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva liko okupuota Sovietų Sąjungos.