„Teismo nuomone, kaltinamasis, besirūpinantis kultūros paveldu, vis dėlto pasirinko netinkamą ir įstatymo draudžiamą savo ar kitų asmenų teisių gynimo būdą“, – pabrėžė teismas.

Už padarytą nusikaltimą teismas A.Karaliui paskyrė 2,5 tūkst. eurų baudą, pranešė teismas. Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teismas konstatavo, kad pernai spalį prie Perkūno alėjos 11-ojo namo A.Karalius kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu „demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“.

Teismo pranešime nurodoma, kad A.Karalius nuplėšė nukentėjusiajam D.G. nuo veido apsauginę kaukę ir tyčia stipriai jį pastūmė,  nukentėjusysis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nugriuvo ant statybinių medienos atliekų krūvos.

Teismui nekilo jokių abejonių, kad dėl A.Karaliaus nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis viešoje vietoje patyrė fizinį skausmą, o to pakanka pripažinti kaltinamojo veiksmus įžūliais, sakoma pranešime.

„Veido kaukės nuplėšimas viešoje vietoje, žinant, kad įvykis filmuojamas ir stebimas aplink susirinkusių asmenų, teismo vertinimu, taip pat yra neetiškas, demonstratyvus ir elementarioms moralės normoms prieštaraujantis elgesys“, – nurodė teismas nuosprendyje.

Teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir iš A.Karaliaus priteisė nukentėjusiajam 500 eurų bei atlyginti 2,5 tūkst. eurų atstovavimo išlaidas.

Nežada pasiduoti

Architektas Audrys Karalius savo feisbuko profilyje įvertino teismo sprendimą: „Manau, kad ir pati Kauno apylinkės teismo nuosprendžio formuluotė kelia sarkastišką šypseną. Cituoju: „Audrys Karalius 2020 m. spalio 17 d. Apie 12:30, Kaune, prie Perkūno al.11-ojo namo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – nuplėšdamas D.G. nuo veido nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas į krūtinę, dėl ko jis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas nukentėjusiajam D.G. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.“

Juk viskas iš tiesų buvo diametraliai priešingai!

Juk tai D.G., susitaręs su savo užsakovu Artūru Dankovskiu, dvi dienas, „demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir įžūliu elgesiu“ griovė nelegaliai Kauno Žaliakalnio perlą – art deco vilą Perkūno al. 11.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kad A.Dankovskis buvo informuotas, jog griauna paveldo pastatą nelegaliai ir privalo nedelsiant stabdyti griovimo darbus, gerbiamai teisėjai I.Averkienei patvirtino abu Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus liudininkai – Svaigedas Stoškus ir Andrius Liakas. Tačiau A.Dankovskis 2020 10 15 dieną (dvi dienos prieš lemiamą „šturmą“), perskaitęs šį reikšmingą dokumentą, atsisakė jį pasirašyti ir pabėgo iš KPD Kauno skyriaus kontoros. Spalio 16 d. D.Grebliausko brigada nedirbo, o A.Dankovskis slapstėsi – nei KPD, nei Statybų inspekcija jo „nerado“ ir privalomojo nurodymo stabdyti griovimo darbus „įteikti nesugebėjo“.

Ir štai spalio 17 d., šeštadienį, kai visi dori biurokratai atstato jėgas nuošaliose girių sodybose, D.G. pasipuošia veidą dengiančią kauke ir diriguojamas prabangiame BMW besislapstančiame A.Dankovskio, pakyla į finalinį art deco vilos šturmą. Įdomi detalė – tiek spalio 14 d., tiek 15 d. D.G. nereikėjo veidą dengiančios kaukės. Kodėl? (Atsakymą žino bankų plėšikai ir įkaitų grobikai.)

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Aš žinojau šią cinišką iki absurdo situaciją. Žinojau apie „privalomuosius dokumentus“, kurių be galo trumpos kojytės nesugeba pagauti A.Dankovskio. Mačiau policijos „negalėjimą“ dvi valandas atvykti į įvykio vietą, nepaisant bene 20 skambučių. Girdėjau ragelyje policininkės atsikalbinėjimą „ten viskas legalu“ (iš kur policija žinojo apie „legalumą“, teisme liudijusi policijos atstovė negalėjo pasakyti) ir suvokiau viena – esame išduoti. Savų. Savi valdininkai, biurokratai ir pareigūnai lemtingu momentu išdavė Lietuvos Respubliką ir jos interesą – išsaugoti vertingus paveldo statinius.

Tai nėra mano privati asmeninė byla su praradusiu orientaciją traktorininku, mėgstančiu savaitgaliais pagriauti paveldą be penkių minučių UNESCO paminklinėje teritorijoje.

Pasiryžau veikti efektyviai, pagal situaciją, kad būtų pasiektas rezultatas, o ne tik pareikšti jausmai. Kad būtų išsaugota naikinamos paveldo materijos tiek, kad sudarytų galimybes valstybinėms instancijoms atsitokėjus atkurti, atstatyti art deco vilą. Tas ir buvo „kontaktiškai“ paaiškinta kitos kalbos nesuprantančiam agresoriui D.G., UAB „Dauriusta“ direktoriui.

Ir stebuklas įvyko! D.G. pabudo, užrakino ekskavatorių, prisistatė aplinkos apsaugos inspektoriui ir išvažiavo ieškoti „popierių“, pagal kuriuos jis vykdė griovimo darbus.

Dabar, po teismo, visi žinom, kad jokių „popierių“ nebuvo ir jokių leidimų griauti nebuvo. Na, bet šios aplinkybės, kaip suprantu, nesudomino nei tautos rimtį saugančio prokuroro, nei teisėjos...

Beje, dėl išsaugotos materijos art deco vilos atstatymo procesas dabar ir vyksta. Tiesa, „ant popieriaus“ ir labai vangiai bei klampiai, nors KPD ir laimėjo bylą prieš A.Dankovskį.

Be abejo, mes skųsime šį Kauno apylinkės teismo nuosprendį aukštesnei instancijai, nes tokia karikatūriška situacija neturi teisės patekti į Lietuvos teismų praktiką.

Aš puikiai suprantu, kad tai nėra mano privati asmeninė byla su praradusiu orientaciją traktorininku, mėgstančiu savaitgaliais pagriauti paveldą be penkių minučių UNESCO paminklinėje teritorijoje.

Tai pilietinė akistata su paveldostatybine mafija. Todėl mes privalome eiti iki galo, iki teisybės.“