Šį įstatymų paketą, kurį sudaro Elektros energetikos bei jį lydinčių Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymo pataisos, plenarinių posėdžių salėje palaikė 116 parlamentarai, susilaikė 4 ir balsavusių prieš nebuvo. Kad įstatymai būtų priimti, balsavimui į plenarinių posėdžių salę jie turėtų sugrįžti dar vienam balsavimui.
Anot Energetikos ministerijos, dėl svyravimų energijos išteklių rinkoje elektros ir gamtinių dujų kainas verta perskaičiuoti dažniau nei kas dabar įteisintus pusę metų, o tiekiant SND – dažniau nei kas 12 mėnesių. Kaip aiškinama, dažnesnis perskaičiavimas leistų išvengti situacijų, kai vartotojams susidaro reikšmingi reguliuojamų sąnaudų nuokrypiai.
Pakeitimai leistų reguliuotojui energetikos išteklių tarifus perskaičiuoti kas ketvirtį, kai skirtumas tarp Tarybos prognozuojamų gamtinių dujų ir SGD įsigijimo kainų bei faktinių arba likusiam reguliuojamų kainų laikotarpiui prognozuojamų energijos išteklių įsigijimo kainų yra 20 procentų ar didesnis. Įsigyjant elektros energiją šis skirtumas turėtų siekti 40 proc.
Taip pat siūlymai suteiktų galimybę reguliuojamoms dujų įmonėms, pavyzdžiui, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriui, apsidrausti dėl valiutų kursų svyravimo, nes SGD laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimas bus vykdomas JAV doleriais, o ne eurais.
Pakeitimai leistų reguliuotojui energetikos išteklių tarifus perskaičiuoti kas ketvirtį (...)
Be to, įstatymų pakeitimais energetikos reguliuotojui taip pat perduodami šiuo metu Energetikos ministerijai priklausantys įgaliojimai atestuoti asmenis, turinčius teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius. VERT galėtų prižiūrėti ne tik energetikos įmonių veiklą, bet ir atlikti energetikos objektų ir vartotojų energetikos įrenginių fizinius patikrinimus.
Kaip tvirtina Energetikos ministerija, siūlymai įpareigotų dalį vartotojų naudotis „Energijos skirstymo operatoriaus“ sukurta duomenų mainų platforma, kurioje duomenis talpina elektros tiekimo mažmeninės rinkos dalyviai ir vartotojai, platformoje administruojamas elektros energijos tiekėjo keitimas, apskaita, sąskaityba, sutarčių administravimas. Tad platformoje yra valdomi pagrindiniai rinkos procesai, o elektros tiekėjai ja naudojasi kaip įrankiu visoms operacijoms su klientų sutartimis atlikti.
Kaip teigiama įstatymų aiškinamajame rašte, įpareigojus dalį vartotojų šioje sistemoje teikti duomenis, būtų centralizuoti energijos duomenų mainai ir užtikrinama prieiga prie šių energijos duomenų trečiosioms šalims, kurioms energijos duomenys yra būtini kuriant inovacijas ar energijos vartojimo efektyvumo sprendimus. Šiuo metu nėra teisinio pagrindo tokiai prieigai nėra.
Taip siekiama įgyvendinti atvirų duomenų politiką, atveriant centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis, sudarant galimybę juos gauti patogiai, vienoje vietoje, vieno langelio principu.
Šie įstatymai parengti vadovaujantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), kurioje numatyta diegti išmaniąsias elektros energijos apskaitos sistemas ir bendrą keitimosi duomenimis platformą. Atnaujinta NENS šiuo metu yra svarstoma parlamente.
Šiems įstatymų pakeitimams pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ir Energetikos ir darnios plėtros komisija (EDPK).
