Pirmą kartą po praėjusios savaitės perversmo sakydamas kalbą per televiziją, generolas Minas Aungas Hlaingas pareiškė, kad šalies rinkimų komisija ir civiliniai lyderiai deramai neištyrė įtarimų klastojimu per lapkričio rinkimus.

„Kad palaikytų ir apsaugotų demokratinę sistemą, ginkluotosios pajėgos pagal 2008 metų konstituciją paskelbė nepaprastąją padėtį“, – sakė jis.

Paskelbusi vienų metų trukmės nepaprastąją padėtį kariuomenė pirmadienį įvedė karo padėtį kai kuriose Mandalėjaus regiono ir Jangono dalyse bei kituose miestuose po visoje šalyje vykusių demonstracijų prieš karinį perversmą.

Tačiau po perversmo didelius valdžios įgaliojimus perėmęs Minas Aungas Hlaingas pareiškė, kad naujoji karinė chunta bus „kitokia“ nei per 49 metus trukusį ir 2011 metais pasibaigusį karinės chuntos valdymo laikotarpį.

„Po to, kai bus įvykdytos nepaprastosios padėties laikotarpio užduotys, pagal konstituciją bus surengti laisvi ir teisingi daugiapartiniai visuotiniai rinkimai“, – pažadėjo jis.

„Juos laimėjusiai partijai bus perduotos valstybinės pareigos pagal demokratinius standartus“, – sakė Minas Aungas Hlaingas.

Pasak generolo, karinė valdžia nekeis šalies užsienio, ekonomikos ir administracinės politikos.

Kariuomenė praėjusią savaitę sulaikė šalies de facto lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) ir dešimtis kitų jos Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) narių, nutraukdama dešimtmetį trukusį dalinį civilinį valdymą šalyje.

Tarptautinė bendrija pasmerkė karinį perversmą Mianmare.

Kiek žinoma, Makvorio universiteto profesorius Seanas Turnellis (Šonas Ternelis) yra pirmasis užsienio pilietis, sulaikytas naujosios karinės chuntos, kuri praėjusį pirmadienį areštavo šalies Aung San Suu Kyi ir kitus aukščiausius Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) politikus.

„Šiuo metu kaip tik esu sulaikomas ir galbūt būsiu kažkuo apkaltintas. Kuo – nežinau“, – BBC sakė S. Turnellis.

Australas pranešė, kad yra uždarytas savo viešbučio kambaryje.

„Visi labai mandagūs... bet akivaizdu, kad negaliu laisvai judėti ar panašiai“, – pridūrė jis.

Anksčiau šeštadienį buvo bandoma susisiekti su S. Turnelliu telefonu, bet nesėkmingai.

Makvorio universiteto atstovai patvirtino matę pranešimus apie S. Turnellio sulaikymą ir pridūrė, kad visiškai palaiko „tiek jo darbą Mianmare, tiek Australijos vyriausybės pastangas, kad jis būtų greitai paleistas“.

Aukšto rango NLD narys, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė, kad australas pastaruoju metu jau nebepatarinėjo Aung San Suu Kyi ekonomikos klausimais. 

Apie tūkstantis demonstrantų dalyvavo eitynėse netoli Jangono universiteto. Daugelis laikė iškėlę tris pirštus – pasipriešinimo kariuomenės įvykdytam valdžios užgrobimui simbolį.

„Šalin karinę diktatūrą!“ – skandavo protestuotojai, kurių daugelis ant galvų buvo užsirišę raudonus raiščius. Ši spalva siejama su nuverstos civilės lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) partija.

Stiprios policijos pajėgos užtvėrė aplinkinius kelius ir buvo paruošusios du sunkvežimius su vandens patrankomis, matė įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Eitynės buvo surengtos visame Mianmare antrąkart per šią savaitę išjungus internetą. Panaši interneto blokada buvo surengta pirmadienį, kai buvo suimta Aung San Suu Kyi ir kiti aukšto rango šalies lyderiai.

Pirmadienį paryčiais surengti reidai nutraukė 10 metų trukusį Mianmaro demokratijos eksperimentą ir išprovokavo įtūžį, iš socialinių tinklų pasklidusį į gatves.

Tačiau pareiškime, kurio projektą parengė Jungtinė Karalystė, pučas nėra smerkiamas – kitaip nei pirmajame juodraštyje, pateiktame per antradienį surengtą pirmąjį neeilinį Tarybos posėdį. Pasak diplomatų, ankstesnes formuluotes užginčijo Kinija ir Rusija.

„Paleiskite visus sulaikytuosius, tarp jų prezidentą [Winą Myintą (Viną Mjintą)] ir valstybės patarėją (Aung San Suu Kyi)“, – sakoma dokumente, kurį partija paskelbė savo oficialiame puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Laikome tai valstybės ir ginkluotųjų pajėgų istorijos dėme“, – nurodė partija.

Aung San Suu Kyi, Mianmaro lyderę de facto, ir prezidentą Winą Myintą kariškiai sulaikė anksti pirmadienį.

Kariuomenė į prezidento postą paskyrė vieną buvusį generolą ir suteikė „įstatymų leidybos, teismų ir vykdomuosius įgaliojimus“ armijos vadui Minui Aungui Hlaingui, iš esmės sugrąžindama šalyje tiesioginį kariškių valdymą po 10 metų trukusio demokratijos eksperimento.

Po perversmo nebuvo jokių oficialių žinių apie Aung San Suu Kyi buvimo vietą, bet šaltiniai jos partijoje naujienų agentūrai AFP sakė manantys, kad ji dabar laikoma namų arešto sąlygomis sostinėje Neipide.

Antradienį NLD taip pat pareikalavo kariuomenės „pripažinti patvirtintus 2020 metų visuotinių rinkimų rezultatus“.

NLD didele persvara lapkričio rinkimuose nugalėjo su kariuomene susijusias partijas. Kariuomenė teigė, kad per rinkimus buvo pažeidimų, ir reikalavo patikrinti rinkėjų sąrašus.

Pirmadienio perversmą kariuomenė teisino „laisvo ir teisingo rinkimų proceso žlugimu“. Kariškiai metams įvedė nepaprastąją padėtį, o po to žada surengti rinkimus ir sugrąžinti civilinį valdymą.

Neaišku, kiek NLD narių ir parlamentarų buvo sulaikyta, tačiau nuo pirmadienio mobiliaisiais telefonais neįmanoma susisiekti su daugeliu partijos narių.

Šaltiniai partijoje sako, kad maždaug 25 NLD parlamentarai neišleidžiami iš savo bendrabučių Neipide.

Jo žiniomis, daugelis privačių televizijos kanalų Mianmare vis dar nedirba. Valstybinė televizija transliuoja tas pačias laidas, kurias rodo specializuotas armijos televizijos kanalas. Jangone padėtis rami, bet pirmadienį žmonės stovėjo eilėse prie bankų skyrių, mėgindami pasiimti kuo daugiau grynųjų pinigų. Jie taip pat pirko daug maisto produktų. NHK duomenimis, kai kurie bankomatai mieste nedirba.

Mianmaro karinė valdžia iš viso sulaikė kelis šimtus žmonių, taip pat ir valdančiosios partijos „Nacionalinė lyga už demokratiją“ (NLD) vadovus ir aktyvistus. Tarp sulaikytųjų – Mianmaro prezidentas Win Myintas ir buvusi faktinė šalies lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė, valstybės patarėja ir užsienio reikalų ministrė Aung San Suu Kyi.

Kaip pranešė antradienį Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“, šalies sostinėje Neipide suimti visi NLD atstovaujantys parlamento deputatai. Kanalo žiniomis, sulaikyti ir daugelis valdančiosios partijos vadovų šeimų narių. Taip pat suimti parlamento deputatai iš partijų, atstovaujančių Mianmaro tautinėms mažumoms, kai kurie visuomenės veikėjai, kritikavę kariškius.

Pasak „Kyodo“, Aung San Suu Kyi paskirtas namų areštas. Bet televizijos kanalas NHK teigia, kad buvusios šalies lyderės buvimo vieta nežinoma.

Pirmadienį armija paskelbė, kad paskirta 11 naujų ministrų, kurie pakeis nušalintus vyriausybės narius, susijusius su NLD. Pasak „Kyodo“, devyni paskirtieji susiję su ginkluotosiomis pajėgomis. URM vadovu vietoj Aung San Suu Kyi paskirtas buvęs kariškis Wunna Maung Lwinas. Jis jau ėjo šias pareigas su kariuomene susijusioje šalies vyriausybėje, kuri buvo valdžioje iki 2016 metų, kai Aung San Suu Kyi vadovaujama NLD iškovojo įtikinamą pergalę per visuotinius rinkimus.

Mianmaro kariškiai pirmadienį paskelbė, kad šalyje vieniems metams įvedama nepaprastoji padėtis, o ligšiolinė jos vadovybė nušalinama. Savo žingsnį jie aiškino plataus masto klastojimais per lapkritį vykusius rinkimus. Juose įtikinamą pergalę iškovojo NLD, kuri pirmadienį ketino pradėti formuoti savo vyriausybę.

Kariai sulaikė Aung San Suu Kyi ir kitus civilinius lyderius tą pačią dieną, kai parlamentas turėjo susirinkti savo pirmosios sesijos po pernai lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų.

Pateikiame svarbiausius jau žinomus faktus.

Kaip prasidėjo krizė?

Aung San Suu Kyi tebėra nepaprastai populiari veikėja Mianmare, nors pilietybės neturinčių rohinjų mažumos persekiojimas sugadino jos tarptautinę reputaciją.

Jos vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga (NLD) triumfavo pernai vykusiuose parlamento rinkimuose, surinkusi net daugiau balsų negu per ankstesnį 2015 metų balsavimą, atvedusį Nobelio taikos premijos laureatę į valdžią.

Tačiau šalies kariuomenė, valdžiusi Mianmarą kone visus pastaruosius šešis dešimtmečius, sako, kad vėliausius rinkimus aptemdė pažeidimai.

Armija tvirtina nustačiusi daugiau nei 10 mln. sukčiavimo atvejų ir reikalauja, kad vyriausybei pavaldi rinkimų komisija paskelbtų rinkėjų sąrašus, kad būtų galima kryžmiškai juos patikrinti.

Įtampa išaugo generolui Minui Aungui Hlaingui – kariuomenės vadui ir ko gero įtakingiausiam Mianmaro piliečiui – pasakytoje kalboje įspėjus, kad šalies Konstitucija galėtų būti „panaikinta“, jeigu jos nebus laikomasi.

Be to, praėjusią savaitę komerciniame Mianmaro centre Jangone, sostinėje Neipide ir kitų mieste gatvėse buvo trumpam dislokuota tankų, o kariuomenės šalininkai surengė protesto akcijų.

Kokia yra dabartinė padėtis?

Kariuomenė paskelbė nepaprastąją padėtį ir pareiškė perimanti valdžią artimiausiems 12 mėnesių.

Per šį laikotarpį laikinojo valstybės vadovo pareigas eis Myintas Swe (Mjintas Švė) – įtakingam Jangono kariuomenės štabui vadovavęs buvęs generolas ir dabartinis Mianmaro viceprezidentas.

Tačiau panašu, kad tikroji valdžia bus sutelkta ne jo rankose.

Remiantis pareiškimu, perskaitytu kariuomenės valdomos televizijos „Myawaddy TV“ eteryje“, Myintas Swe pabrėžė, jog „teisėkūros, administravimo ir teismų sistemos“ kontrolė perduota Minui Aungui Hlaingui – taigi, Mianmaras iš esmės sugrįžo prie karinio valdymo.

Ginkluotosios pajėgos įsipareigojo vėliau surengti naujus rinkimus, kuomet baigsis vienerių metų trukmės nepaprastoji padėtis.

„Vykdysime tikrąją daugiapartinę demokratiją... visiškai subalansuotai ir sąžiningai“, – rašoma armijos oficialiame „Facebook“ puslapyje paskelbtame pareiškime.

Kas įvyko anksčiau?

Kariniai režimai valdo Mianmarą nuo 1948 metų, kai valstybė paskelbė nepriklausomybę nuo buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos.

Generolas Ne Win (Nė Vinas) 1962 metais nuvertė civilinę administraciją, teigdamas, kad ji nebuvo pakankamai kompetentinga valdyti.

Jis vadovavo šaliai vėlesnius 26 metus, bet pasitraukė iš pareigų 1988 metais, kilus masiniams protestams prieš ekonomikos sąstingį ir autoritarinį valdymą.

Po kelių savaičių prie valstybės vairo stojo nauja karinių lyderių karta, motyvuodama savo žingsnį būtinybe atkurti Mianmare teisėtvarką.

Tuometis chuntos lyderis generolas Than Shwe (Tanas Švė) atsistatydino 2011 metais, perdavęs valdžią dimisijos generolų suformuotai vyriausybei, priėmus šalies dabartinę konstituciją.

Ar bus gerbiama Konstitucija?

2008 metais parengta Konstitucija garantuoja kariuomenei reikšmingą politinį vaidmenį, suteikdama jai svarbių – Vidaus reikalų, Pasienio reikalų ir Gynybos – ministerijų kontrolę.

Norint priimti bet kokias pagrindinio įstatymo pataisas, būtina užsitikrinti kariuomenės deleguotų įstatymų leidėjų, turinčių ketvirtadalį vietų Mianmaro parlamente, palaikymą.

Anot Jangone dirbančio politikos analitiko Khino Zawo Wino (Chino Zavo Vino), Konstitucija dėl joje numatytos valdžios garantijos armijai yra „labai nepopuliarus“ dokumentas.

Laimėjusi 2015 metų rinkimus Aung San Suu Kyi ir jos vyriausybė nesėkmingai mėgino pataisyti šią nuostatą.

Vis tik per pastarąją savo kadenciją ji sugebėjo apeiti taisyklę, trukdžiusią jai užimti prezidento postą, perėmusį faktinę lyderystę einant „valstybės patarėjos“ pareigas.

Ta spraga yra viena iš kelių, nenumatytų kariuomenės, pažymėjo politologas Soe Myintas Aungas (So Mjintas Aungas).

Ginkluotųjų pajėgų „požiūriu, jos prarado nemažai politinio proceso kontrolės“, naujienų agentūrai AFP sakė ekspertas.

Kas bus toliau?

Konstitucijoje numatyta, kad nepaprastoji padėtis gali būti skelbiama ne ilgiau kaip metams, o kariuomenė pirmadienį leido suprasti gerbsianti šią nuostatą.

Tačiau atsižvelgiant į faktą, kad ginkluotosios pajėgos beveik nevaržomai kontroliuoja Mianmarą, lieka neaišku, kiek ilgai iš tikrųjų galios tokia priemonė.

Kad ir kaip toliau besivystytų įvykiai, vyriausiasis generolas mėgins „pakeisti žaidimo taisykles savo naudai“, įsitikinęs Herve Lemahieu (Hervė Lemajė) iš Australijos ekspertų grupės „Lowy Institute“.

Anksčiau Aung San Suu Kyi, užbėgdama įvykiams už akių, paragino tautiečius priešintis bet kokiems kariuomenės mėginimams užgrobti valdžią, prieš jos areštą pirmadienį paskelbė jos bendrapartiečiai.

Remiantis NLD pirmininkės oficialiame „Facebook“ puslapyje paskelbtoje žinutėje, Aung San Suu Kyi paragino žmones „nepriimti perversmo“.

„Griežtai smerkiu perversmą Mianmare ir raginu kariuomenę paleisti visus, kas buvo neteisėtai sulaikyti per reidus visoje šalyje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

„Rinkimų rezultatus reikia gerbti, demokratinį procesą reikia atkurti“, – sakė jis.

Kitoje tviterio žinutėje ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) tvirtino, kad „Mianmaro žmonės nori demokratijos“.

„ES juos palaiko“, – nurodė jis.

Nė viename šių komentarų konkrečiai nebuvo paminėtas Mianmaro civilinės lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) areštas.

Kinija po perversmo Mianmare ragina šalį „išspręsti nesutarimus“

Pekinas pirmadienį paragino visas stovyklas Mianmare „išspręsti savo nesutarimus“, šios šalies kariškiams perėmus valdžią ir sulaikius demokratiškai išrinktą lyderę Aung San Suu Kyi.

„Kinija yra draugiška Mianmaro kaimynė ir tikisi, kad įvairios šalys Mianmare deramai išspręs savo nesutarimus pagal konstitucines ir teisines gaires, kad būtų apsaugotas politinis ir socialinis stabilumas“, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Pasak jo, bendrą sieną su Mianmaru turinti Kinija vis dar stengiasi geriau suprasti situaciją.

Mianmaro kariškiai, kurių perversmas nutraukė civilinio valdymo dešimtmetį, vieniems metams paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį.

Mianmaras yra gyvybiškai svarbi Kinijos pasaulinės infrastruktūros plėtros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI) dalis.

Pagal šią Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) 1 trln. dolerių (0,82 trln. eurų) iniciatyvą finansuojami laivybos, geležinkelių ir kelių projektai Azijoje, Afrikoje ir Europoje, įskaitant siūlomą 8,9 mlrd. dolerių (7,3 mlrd. eurų) vertės greitųjų traukinių jungtį tarp Kinijos pietinės Junano provincijos ir vakarinės Mianmaro pakrantės.

Xi Jinpingas pernai sausį lankėsi Mianmare paminėti diplomatinių santykių tarp abiejų šalių užmezgimo 70-ųjų metinių. Vizito metu jis pažadėjo, kad Pekinas „tvirtai padės Mianmaro vyriausybei ir liaudžiai eiti plėtros keliu, pritaikytu jo nacionalinėms sąlygoms“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo ir Mianmaro prezidento Wino Myinto (Vino Mjinto) susitikimo.

Xi Jinpingas taip pat sakė, kad Kinija yra pasirengusi „drauge su Mianmaru dirbti... spartinant BRI ir Mianmaro plėtros strategijų suderinimą“.