Kartu žygiuojančių savanorių vis mažėjo, kol galų gale pasiekta kritinė padėtis. G. Bučas sako prisiimantis asmeninę atsakomybę dėl ekspedicijos eigos, bet rankų nenuleidžia.
„Kviečiu jungtis, kas norėtų padėti vykdyti misiją. Kadangi lieku vienas, tai žygiuoti, jei niekas neprisijungs, nepavyktų, nes reikės automobilį vairuoti. Jeigu būtų pagalba, galėtume žygiuoti pasikeičiant“, – komentavo G. Bučas.
Jis nurodė, kad ekspedicijai labai praverstų savanoris ar savanoriai, kurių vienas galėtų vairuoti autobusiuką, kitas mokėtų gaminti maistą, taip pat būtų nebijantys žygiuoti.
„Bet nebūtinai tokioms veikloms. Reikėtų žmonių pagalbos ir organizacinėje komandoje, labai reikia specialistų komunikacijai, mokančių darbuotis su soc. tinklais“, – nurodė kaunietis, neslėpęs, kad ekspedicijai reikalinga ir finansinė parama. Kitą savaitę jis planuoja išplatinti išsamesnį kvietimą prisijungti.
Jeigu niekas daugiau neprisijungtų, žygis vis tiek tęstųsi, nors tektų keisti ekspedicijos idėją – būtų ne žygiuojama, o kitaip keliaujama aplink Baltijos jūrą. Žygiui vienam vyras nėra pasiruošęs reikiamos įrangos. Visus daiktus, maistą ir reikalingą įrangą žygeiviai vežėsi krovininiu automobiliu.
Ekspedicijos tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų situaciją, žmogaus veiklos įtaką jūrai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą.
Tai, kad žygeiviai vienas po kito nusprendžia palikti ekspediciją, G. Bučas įvardijo, kaip netikėtumą. Vienos iš priežasčių, kodėl subyrėjo komanda, yra didžiuliai kasdieniai iššūkiai, tokie kaip „bendras buvimas, nuolatinis rūpinimasis ir darbas vieniems su kitais“, o taip pat „nemenkas fizinis krūvis žygiuojant, kasdienė rutina ir nešama didžiulė atsakomybė už vykdomą misiją ir jos idėjos perteikimą“.
Jis užsiminė, kad „misijos vertybės bei aukšti standartai reikalauja ir asmeninių pokyčių, kurie taip greitai neįvyksta“. Pats tam intensyviai ruošėsi trejus metus, tačiau svarbiais įvardija devynerius, kai pradėjo savo darnaus vartojimo ir minimalistinio gyvenimo būdo kelią.
Ekspedicijos startas buvo Kovo 11-ąją iš Smiltynės. Planuota viso žygio trukmė – devyni mėnesiai. Scenarijuje – įveikti daugiau nei 6 tūkst. km aštuonių valstybių pajūriu.
Jau pereita Lenkija, Vokietija, Danija. Ekspedicija šiuo metu yra Švedijoje, ties Botnijos įlanka. Iš viso numinti virš 2,5 tūkst. kilometrų – dar nėra net pusės užsibrėžto atstumo.
„Ekspedicijos tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų situaciją, žmogaus veiklos įtaką jūrai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Norime tapti grandimi, priartinančia gyventojus prie jūros, ugdyti jūros saugojimo kultūrą, skatinti domėtis, pažinti aplinką bei papildyti žinias apie žmogaus veiklos įtakos sferas. Kviečiame visus Baltijos jūros pakrančių gyventojus bendrystei ir asmeniniams pokyčiams vardan jūros išsaugojimo ateities kartoms“, – žygio tikslus vardijo G. Bučas ir padėkojo kiekvienam komandos nariui už asmeninį indėlį, kad patikėjo ekspedicijos idėja ir buvo kartu.
Kaip jis nurodo, bet kokiu atveju kiekvienoje šalyje ir toliau vyks susitikimai su vietos ir lietuvių bendruomenėmis, bus organizuojami paplūdimių tyrinėjimai, su vietos mokslinių institutų mokslininkais organizuojamos gyvosios laboratorijos visuomenei.
Bus baigtas ir dokumentinis filmas apie jūros išsaugojimą, o rugsėjo 8 d. visų Baltijos šalių gyventojai bus kviečiami susirinkti paplūdimiuose, juos švarinti ir taip paminėti Baltijos jūros dieną.
