Jungtinėje Karalystėje gimęs, bet kelis pastaruosius dešimtmečius Prancūzijoje gyvenęs P. Brookas mirė šeštadienį, naujienų agentūrai AFP sakė režisieriui artimas šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.

Jį taip pat išgarsino 1963 metais sukurta kultinė romano „Musių valdovas“ (Lord of the Flies), pasakojančio apie saloje atsidūrusius moksleivius, kurie tampa laukiniais, ekranizacija.

P. Brookas JK išgarsėjo kaip jaunas režisierius, kuris radikaliai, o kartais ir kruvinai interpretavo klasiką, įskaitant Williamo Shakespeare’o (Viljamo Šekspyro) kūrinius, ir dirbo su aktoriais, kurie vėliau patys tapo legendomis.

Tačiau 8-o dešimtmečio pradžioje, persikėlus į Prancūziją, jo metodai palaipsniui transformavosi – teatras tapo paprastas ir dažnai veikiamas Rytų tradicijų.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kanceliarijos pareiškime jis ir jo žmona pagerbė „nepaprastą režisierių, kuris atskleidė teatro kvintesenciją ir išstūmė jį už trijų sienų ribos“.

„P. Brookas suteikė mums gražiausią tylą teatre, bet ši paskutinė tyla yra be galo liūdna“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos kultūros ministrė Rima Abdul Malak.

„Su juo sceną apimdavo gyvybingiausias intensyvumas. Jis mums tiek daug paliko“, – pridūrė ji, sakydama, kad jis liks teatro „Bouffes du Nord“ šiaurinėje Paryžiaus dalyje, kur dirbo, „amžina siela“.

„Liūdna žinia“, – sakė aktorius Adrianas Lesteris, atlikęs pagrindinį vaidmenį P. Brooko „Hamleto“ pastatyme.

„Šis žmogus buvo mūsų srities milžinas. Užduodantis drąsius klausimus ir griežtai atsisakantis tenkintis vidutinybėmis“, – rašė jis „Twitter“.

„Jo įtaka pakeitė viską, kas susiję su Vakarų teatru, net kai kurių mūsų pastatų dizainą“, – teigė A. Lesteris.

Londono teatro „Theatre de Complicite“, kuriam didelę įtaką padarė P. Brooko metodai, įkūrėjas ir meno vadovas Simonas McBurney (Saimonas Bakbernis) “Twitter“ pavadino režisierių „vizionieriumi, provokatoriumi, pranašu, fokusininku ir draugu“.

P. Brookas buvo laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinio teatro atstovų. Jo saviti  klasikos – nuo Shakespeare‘o iki Becketto -  pastatymai, taip pat devynių valandų sanskrito epas „Le Mahabharata“ sukėlė furorą visame pasaulyje.

P. Brookas gimė 1925 metų kovo 21-ąją Londone žydų emigrantų iš Rusijos šeimoje. Dar būdamas studentas jis su savo teatro trupe pastatė Christopherio Marloweso „Tragišką daktaro Fausto istoriją“. Vėliau kūrėjas, be kita ko, dirbo Londono operos teatre „Covent Garden“ bei „Royal Shakespeare Company“ ir daugiau kaip 35 metus vadovavo Paryžiaus teatrui „Théâtre des Bouffes du Nord“.

Legendiniu tapo jo Shakespeare‘o pjesės „Jei taip, tai šitaip“ pastatymas, jo iki 82 minučių sutrumpinta „Karmen“ versija ar Becketto „Laimingų dienų“ interpretacija.

P. Brookas pirmenybę teikė asketiškam stiliui, kai daugiausiai dėmesio skiriama elementariems gestams, kurie bendri visiems žmonėms. Savo knygoje „Tuščia erdvė“ jis 1969-aisiais rašė, kad jam teatro pjesei užtenka tuščios erdvės, kuria eitų žmogus, o kitas jį tuo metu stebėtų.

Už revoliucinį indėlį į teatro režisūrą .P. Brooksas yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Be kita ko, jis buvo Britanijos imperijos ordino kavalierius ir Prancūzijos garbės legiono riteris.