Teismas nusprendė, kad inkriminuotas turto pasisavinimo epizodas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. 

Panaikinus vieną iš kaltinimų, bausmė P. Simavičiui sušvelninta – anksčiau jam buvo skirta lygtinė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, nauju Apeliacinio teismo nuosprendžiu jam skirta galutinė pustrečių metų bausmė ir daugiau nei 25 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendžiu P. Simavičiui uždrausta eiti trejus vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje.

Kartu su P. Simavičiumi dėl turto pasisavinimo taip pat išteisinti tuometė ligoninės Strateginio valdymo direktorė Aušrelė Šalkauskienė bei Infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius.

P. Simavičius, A. Šalkauskienė ir V. Jocius išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėsauga turto pasisavinimą šiems asmenims kvalifikavo epizode dėl iš ligoninės darbuotojų surinktų lėšų.

„Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Petras Simavičius, būdamas Viešosios įstaigos Respublikinė Šiaulių ligoninė generaliniu direktoriumi, siekdamas turtinės naudos, ne vėliau kaip 2005 metų kovo 13 dieną  su Romualdu Juozu Jankumi susitarė, kad už kyšį neinicijuos Šiaulių apskrities viršininko administracijos su Jankaus individualia įmone pasirašytos negyvenamųjų patalpų, kurios yra Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, sutarties nutraukimo, ir Jankaus įmonei sudarys palankias sąlygas teikti ritualines paslaugas“, – per posėdį sakė nuosprendį paskelbusi Apeliacinio teismo teisėja Regina Pocienė.

Ligoninėje sukūrė savivalės, nebaudžiamumo sistemą, menkino ligoninės autoritetą, piktnaudžiaudami tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Lietuvos valstybei.

Pasak jos, 2005 metų kovą-spalį per kelis kartus P. Simavičius iš R. J. Jankaus priėmė per 11 tūkst. eurų kyšį.

„Priešingai, nei skunde nurodo P. Simavičius, šios pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, jie įvertinti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Bylos duomenimis, P. Simavičius, A. Šalkauskienė ir V. Jocius susitarė jiems pavaldiems ir patikimiems darbuotojams skirti priedus prie atlyginimo ir sakyti, kad ligoninės padėtis bloga, kad dalį lėšų reikia skirti reprezentacijai, kad jie dalį priedų grąžintų.

Nuteistieji 2010–2015 metais neteisėtai rinko iš pavaldžių darbuotojų už padidintą darbo krūvį skiriamų ir jiems išmokėtų priedų dalį. Per minimą laikotarpį iš šešių darbuotojų buvo surinkta per 46,8 tūkst. eurų. Surinktus pinigus ligoninės vadovai naudojo savo poreikiams tenkinti.

„Šiais veiksmais jie pažeidė pagrindinius Valstybės tarnybos principus – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai vadovaujantis įstatymais atlikti tarnybines pareigas, jomis nesinaudoti asmeninei naudai gauti. Ligoninėje sukūrė savivalės, nebaudžiamumo sistemą, menkino ligoninės autoritetą, piktnaudžiaudami tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Lietuvos valstybei“, – sakė teisėja R. Pocienė.

Pasak teisėjos, šie nuteistųjų veiksmai anksčiau buvo kvalifikuoti kaip du nusikaltimai – turto pasisavinimas ir piktnaudžiavimas. Apeliacinis teismas nusprendė, kad šie veiksmai turi būti kvalifikuojami tik kaip piktnaudžiavimas.

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl 2021 metų sausio Šiaulių apygardos teismo paskelbto nuosprendžio, buvo paskyręs ekonominę ekspertizę, apklausė liudytojus.

Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ši byla buvo atskirta iš 2015 metais STT pradėto didelės apimties korupcijos, lėšų pasisavinimo Šiaulių ligoninėje tyrimo.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido 2018 metų kovo 1 dieną, iki tol nuo tyrimo pradžios P. Simavičius buvo nuo jų nušalintas.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Gitana Ambrazienė, P. Simavičiaus bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Teismo sprendimu jam taip pat atimta teisė penkerius metus eiti vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje.

Prie šios bausmės teismas pridėjo ir ankstesniame procese P. Simavičiui skirtą per 2,4 tūkst. eurų baudą.

Ligoninės Strateginio valdymo direktorei Aušrelei Šalkauskienei teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui ir uždraudė eiti vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje trejus metus.

Infrastruktūros direktoriui Vygentui Jociui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiems metams ir, kaip ir kitiems ligoninės darbuotojams, skirta tokia pati baudžiamojo poveikio priemonė dvejų metų laikotarpiui.

Individualios įmonės savininkas Romualdas Juozas Jankus teismo pripažintas kaltu dėl P. Simavičiaus papirkimo, jam skirta lygtinė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė ir per 750 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bylos duomenimis, gydymo įstaigoje buvo sukurta lėšų pasisavinimo schema, pagal kurią 2010–2015 metais pasisavinta daugiau nei 68 tūkst. eurų Šiaulių ligoninės lėšų.

Anksčiau skelbta, kad ligoninės darbuotojams kurtos papildomos pareigybės, skiriami priedai prie atlyginimų, kuriuos jie grąžindavo šioje byloje nuteistiems vadovams.

Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkti duomenys rodo, kad P. Simavičius 2005–2015 metais sistemingai iš R. J. Jankaus priimdavo kyšius už verslininko įmonei palankius sprendimus dėl patalpų nuomos ritualinėms paslaugoms teikti ir mokamo mirusiųjų kūnų pervežimo. Jų bendra vertė siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų,

Ši byla buvo atskirta iš 2015 metais STT pradėto didelės apimties korupcijos, lėšų pasisavinimo Šiaulių ligoninėje tyrimo.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido 2018 metų kovo 1 dieną, iki tol nuo tyrimo pradžios P. Simavičius buvo nuo jų nušalintas.

Šiaulių apygardos teismo nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

P. Simavičiaus ir dar trijų kaltinamųjų byla teismui buvo perduota dar pernai rugsėjį, tačiau bylos nagrinėjimas nepradėtas iki šiol.

Šią bylą gavusi Šiaulių apygardos teismo teisėja Virginija Žindulienė bylą buvo grąžinusi Generalinei prokuratūrai trūkumams pašalinti – esą byla perduota apylinkės teismui nepasisakius dėl P. Simavičiaus skundo.

Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad byla teismui su kaltinamuoju aktu perduota nepasibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui. P. Simavičius buvo apskundęs jo bylų atskyrimą.

Teismas manė, kad nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, jais varžomos P. Simavičiaus teisės ir jie kliudo teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Prokuratūra su tuo nesutiko ir parašė skundą Apeliaciniam teismui. Šis paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinis teismas sutiko su Šiaulių apygardos teismo išvadomis.

Pernai lapkričio 2 dieną Apeliacinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, joje konstatavo, kad prieš surašant kaltinamąją aktą turi būti išnagrinėti visi proceso dalyvių prašymai ir dėl jų priimti galutiniai procesiniai sprendimai.

„Konstatuotina, kad žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ši baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduota nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai iš tiesų laikytini esminiais, nes dėl jų buvo suvaržytos teisės ir teisėti interesai“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje. 

Šios bylos ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas. Jis BNS pasakojo, kad keltas klausimas, kada baigiamas ikiteisminis tyrimas.

„Pagal procesą – ikiteisminis tyrimas baigiamas, kai surašomas kaltinamasis aktas. Nusprendė Šiaulių apygardos teismo teisėja ir Apeliacinio teismo teisėjas, kad ikiteisminis tyrimas baigiamas, kai byla su kaltinamuoju aktu perduodama teismui. Iki šiol tokios praktikos nebuvo“, –  BNS sakė G. Ivanauskas.

Bylą nagrinės teisėja V. Žindulienė, ji kurį laiką sirgo, todėl nė vienas posėdis nepaskirtas, BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kaip skelbė prokuratūra, Šiaulių apygardos teismui perduotoje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo ir didelės vertės turto svetimo pasisavinimo taip pat pareikšti Šiaulių ligoninės Strateginio valdymo direktorei Aušrelei Šalkauskienei bei Infrastruktūros direktoriui Vygentui Jociui. Dar vienas asmuo – individualios įmonės savininkas R. J. J. kaltinamas P. Simavičiaus papirkimu.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo sukurta lėšų pasisavinimo schema, kurioje dalyvavo buvęs Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. S., Strateginio valdymo direktorė A. Š. bei Infrastruktūros direktorius V. J.“, – teigia prokuratūra.

Ikiteisminiame tyrime išsiaiškinta, kad kai kuriems ligoninės darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos prie atlyginimų, tačiau juos gavę darbuotojai, vykdydami vadovų nurodymus, pastariesiems didžiąją dalį gautų pinigų atiduodavo.

Pasak prokurorų, taip 2010–2015 metais pasisavinta daugiau nei 68 tūkst. eurų Šiaulių ligoninės lėšų.

STT surinkti duomenys rodo, kad buvęs P. Simavičius 2005-2015 metais sistemingai iš R. J. J. priimdavo kyšius, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų, už verslininko įmonei palankius sprendimus dėl patalpų nuomos ritualinėms paslaugoms teikti ir mokamo mirusiųjų kūnų pervežimo.

Praeitą ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą trims kaltinamiesiems – P. Simavičiui, V. Jociui ir A. Šalkauskienei.

Teismui perduota baudžiamoji byla atskirta iš 2015 metais STT pradėto didelės apimties korupcijos, lėšų pasisavinimo Šiaulių ligoninėje tyrimo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido praėjusių metų kovo 1 dieną, iki tol nuo tyrimo pradžios P. Simavičius buvo nušalintas nuo pareigų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį išnagrinėjo P. Simavičiaus  ieškinį dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio, nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų ir 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimas bus skelbiamas spalio 18 dieną.

Vadovaujančių pareigų ligoninėje netekęs P. Simavičius toliau ligoninėje dirba gydytoju, teikia akušerio-ginekologo paslaugas.

70-metis P. Simavičius posėdyje nedalyvavo, jam atstovausi advokatė Jolita Razminaitė Gvozdovičienė sakė, kad jos klientas dėl atleidimo iš pareigų patyrė didelius išgyvenimus ir stresą, todėl dabar nuolat serga ir iki šiol ir yra nedarbingas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių P. Simavičių atleido šiemet kovą.

P. Simavičius yra kaltinamas kyšininkavimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis ir nuo pareigų buvo nušalintas dar 2015 metų pabaigoje, jo baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. P.  Simavičius teismui perduotas kaltinant kyšininkavimu, piktnaudžiavimu bei didelės vertės turto pasisavinimu veikiant su bendrininkais.

Vienoje baudžiamoje P. Simavičius jau yra nuteistas – Apeliacinis teismas konstatavo, kad P. Simavičius priėmė 50 eurų kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad į jį besikreipusiam asmeniui būtų atliktas sveikatos patikrinimas išduodant nedarbingumo pažymėjimą.

Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutinka

Atsakovu šioje byloje patraukta Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad ginčijamas ministro įsakymas yra pagrįstas, aplinkybės ir priežastys jį priimti realios ir objektyvios, procedūros nebuvo pažeistos.

„Ieškovas buvo įstaigos vadovas. Yra pareikšti ne bet kokie, o su vykdytomis funkcijomis susiję įtarimai. Buvo nušalintas ilgai, reikia užtikrinti racionalų ligoninės darbo veiklos organizavimą. Įstaiga negali būti be vadovo, nuolatinis vadovas turi veiklos planą. Siekdamas užtikrinti viešą interesą, dalininkas Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą atšaukti vadovą iš pareigų. Ministerijos nuomone, atleidimo procedūros nebuvo pažeistos, ieškovas buvo informuotas, buvo posėdis“, – per teismo posėdį sakė ministerijos atstovas Donatas Parulis.

Jis teigė, kad jeigu teismas ir nuspręstų P. Simavičiui priteisti kompensaciją, derėtų atkreipti dėmesį, kad šiemet liepą darbo sutartis dėl vadovo pareigų būtų pasibaigusi. Be to, netekus vadovo pareigų, P. Simavičiui buvo suteikta galimybė ligoninėje dirbti akušeriu-ginekologu 1,25 etatu.

D. Parulis mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas.

P. Simavičiaus advokatė J. Razminaitė Gvozdovičienė teisme akcentavo, kad jos klientas atleistas pažeidžiant daug procedūrų, nuostatų ir reikalavimų, prieštaraujant nekaltumo prezumpcijai ir nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, nesilaikius įspėjimo apie atleidimą terminų.

„Tokiu pat pagrindu atleistas ir Panevėžio ligoninės direktorius“, – teismui priminė advokatė.

Ginčas ir buvusio Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus byloje

Buvusio Panevėžio ligoninės vadovo Ivano Dorošo atleidimo bylą nagrinėjantis tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą nusprendė aiškintis sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nustatytos tvarkos, kada iš pareigų galima atšaukti gydymo įstaigų vadovus, teisėtumą.

Teismas nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo įvertinimo.

„Teismas mano, kad motyvai yra pakankami, todėl tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“, – per posėdį pranešė teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašoma ištirti, ar sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nustatytas įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių sąrašas ir tvarka neprieštarauja Darbo kodeksui, Sveikatos priežiūros įstatymui ir kitiems teisės aktams. Viena iš galimų įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikti įtarimai gydymo įstaigos vadovui. Ministro nustatytoje tvarkoje taip pat kalbama apie įtarimus korupcija, pareigų neatlikimą.

I. Dorošo atleidimo byla nebaigta nagrinėti.

I. Dorošas Panevėžio teismo yra pripažintas kaltu sukurstęs kitus asmenis nusikalsti, Kauno teisme nagrinėjama byla, kurioje I. Dorošas teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.

Panevėžio teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas, o Kauno teisme esanti byla dar neišnagrinėta.

Šiaulių ligoninė iki šiol be vadovo

Respublikinė Šiaulių ligoninė nuolatinio vadovo neturi iki šiol, jai laikinai vadovauja pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas. Vadovo pareigoms užimti yra paskelbtas naujas konkursas.

Respublikinė Šiaulių ligoninė veikia 175 metus. Joje veikia Moters ir vaiko, Psichiatrijos, Onkologijos, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos, Širdies ir kraujagyslių centras, Odos ir veneros ligų, Ambulatorinės reabilitacijos centrai, taip pat kiti padaliniai.

Ligoninėje yra 1079 lovų, per metus gydoma 42 tūkst. ligonių, dirba 2486 darbuotojai: iš jų 387 gydytojai ir 1071 slaugos personalo specialistas, operacijų bloke veikia 23 operacinės.

Kaip informavo prokuratūra, Šiaulių apygardos teismui perduotoje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo ir didelės vertės turto svetimo pasisavinimo taip pat pareikšti Šiaulių ligoninės Strateginio valdymo direktorei Aušrelei Šalkauskienei bei Infrastruktūros direktoriui Vygentui Jociui. Dar vienas asmuo – individualios įmonės savininkas R. J. J. kaltinamas P. Simavičiaus papirkimu.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo sukurta lėšų pasisavinimo schema, kurioje dalyvavo buvęs Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. S., Strateginio valdymo direktorė A. Š. bei Infrastruktūros direktorius V. J.“, – teigia prokuratūra.

Ikiteisminiame tyrime išsiaiškinta, kad kai kuriems ligoninės darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos prie atlyginimų, tačiau juos gavę darbuotojai, vykdydami vadovų nurodymus, pastariesiems didžiąją dalį gautų pinigų atiduodavo.

Pasak prokurorų, taip 2010-2015 metais buvo pasisavinta daugiau nei 68 tūkst. eurų Šiaulių ligoninės lėšų.

STT surinkti duomenys rodo, kad buvęs P. Simavičius 2005-2015 metais sistemingai iš R. J. J. priimdavo kyšius, kurių bendra vertė siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų, už verslininko įmonei palankius sprendimus dėl patalpų nuomos ritualinėms paslaugoms teikti ir mokamo mirusiųjų kūnų pervežimo.

Teismui perduodama baudžiamoji byla atskirta iš 2015 metais STT pradėto didelės apimties korupcijos, lėšų pasisavinimo Šiaulių ligoninėje tyrimo.

Įtariama, kad vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė yra per šimtus tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės, o už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Taip pat tiriamos aplinkybės, susijusios su ligoninės lėšomis įsigytais ir galimai pasisavintais įvairiais brangiais daiktais bei kitos ligoninės lėšų pasisavinimo schemos.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido šių metų kovo 1 dieną, iki tol nuo tyrimo pradžios P. Simavičius buvo nušalintas nuo pareigų. Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtą naujo vadovo konkursą laimėjo Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovas Remigijus Mažeika, jis į pareigas dar nepaskirtas. Šiuo metu ligoninei laikinai vadovauja Antanas Pauliukas.

Apeliacinis teismas nuo tyrimo atskirtoje byloje liepą paliko galioti žemesnio teismo sprendimą, kuriuo P. Simavičius pripažintas kaltu paėmus 50 eurų kyšį už tai, kad asmeniui būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas, nenurodant alkoholio vartojimo. Jam taip pat uždrausta trejus metus eiti vadovaujamas pareigas.

Šiaulių apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad pripažįsta P. Simavičių kaltu paėmus 50 eurų kyšį už tai, kad asmeniui būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas, nenurodant alkoholio vartojimo.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS sakė, kad P. Simavičiui skirta 2850 eurų bauda. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Bylos duomenimis, pinigus ligoninės vadovas paėmė iš Virginijaus Š. 2015 gegužę savo darbo kabinete.

P. Simavičius teisme aiškino, kad vijosi vyrą, grąžino jam kupiūrą, tačiau jau kitą. Tačiau Virginijus  Š. tai paneigė.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad P. Simavičius pasikvietė medikus ir prašė išduoti nedarbingumą pažįstamam. Tuo metu ligoninės vadovo veiksmai jau buvo slapta fiksuojami.

Pasak V. Jončo, teismas mano, kad P. Simavičiaus kaltė įrodyta bylos medžiaga.

Pagrįstai nebegalima pasitikėti P. Simavičiumi, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų įstaigos valdymą, racionalų valstybės lėšų naudojimą.

Ši baudžiamoji byla dėl kyšio priėmimo atskirta iš atliekamo didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų, pasisavinant ligoninės lėšas, neskaidriai vykdant viešuosius pirkimus ir atliekant kitus neteisėtus veiksmus.

Tyrimą dėl galimos korupcijos Šiaulių ligoninėje STT pareigūnai pradėjo 2015 metais.

Įtariama, kad vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė yra per šimtus tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės, o už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Taip pat tiriamos aplinkybės, susijusios su ligoninės lėšomis įsigytais ir galimai pasisavintais įvairiais brangiais daiktais bei kitos ligoninės lėšų pasisavinimo schemos.

STT yra skelbusi, kad jų turimi duomenys leidžia įtarti, kad iš įmonių, kurios dalyvavo Šiaulių ligoninės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, ligoninės generalinis direktorius kaip neteisėtą atlyginimą galėjo gauti brangios medicininės įrangos, kurios vertė siekia apie 17 tūkst. eurų. Ši įranga buvo sumontuota direktoriaus artimiesiems priklausančioje privačioje medicinos klinikoje.

„Dalis šios bylos šiemet, manau, tikrai pasieks teismą“, – BNS sakė tyrimą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas. 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų P. Simavičių atleido kovo 1 dieną. Nuo pareigų jis buvo nušalintas dar 2015 metų pabaigoje.

Kaip BNS nurodė ministro atstovė Lina Bušinskaitė – Šriubėnė, sprendimas nutraukti darbo santykius su P. Simavičiumi priimtas atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau nei dvejus metus tęsiasi baudžiamasis procesas, kurio metu P. Simavičiui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų vykdant ligoninės direktoriaus funkcijas, bei įvertinus ilgai trunkantį jo nušalinimą.

„Pagrįstai nebegalima pasitikėti P. Simavičiumi, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų įstaigos valdymą, racionalų valstybės lėšų naudojimą“, – aiškino L. Bušinskaitė – Šriubėnė.

Šuo metu laikinai šiai gydymo įstaigai vadovauja Antanas Pauliukas.

Jis baudžiamojoje byloje yra kaltinamas kyšininkavimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis ir nuo pareigų buvo nušalintas dar 2015 metų pabaigoje.

Kaip BNS nurodė ministro atstovė Lina Bušinskaitė – Šriubėnė, sprendimas nutraukti darbo santykius su P. Simavičiumi priimtas atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau nei dvejus metus tęsiasi baudžiamasis procesas, kurio metu P. Simavičiui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų vykdant ligoninės direktoriaus funkcijas, bei įvertinus ilgai trunkantį jo nušalinimą.

„Pagrįstai nebegalima pasitikėti P. Simavičiumi, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų įstaigos valdymą, racionalų valstybės lėšų naudojimą“, – aiškino L. Bušinskaitė – Šriubėnė.

Šiuo metu laikinai šiai gydymo įstaigai vadovauja Antanas Pauliukas. 

Generalinė prokuratūra pernai lapkritį nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje P. Simavičius kaltinamas kyšininkavimu.

Prokuratūra teigia, kad, atlikdami ikiteisminį tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius priėmė iš pažįstamo asmens kyšį už tai, kad pastarajam būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Šioje baudžiamojoje byloje dėl papirkimo savo kaltę pripažinęs asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintu prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagrįstai nebegalima pasitikėti P. Simavičiumi, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų įstaigos valdymą.

Ši baudžiamoji byla atskirta iš atliekamo didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų, pasisavinant ligoninės lėšas, neskaidriai vykdant viešuosius pirkimus ir atliekant kitus neteisėtus veiksmus.

Įtariama, kad vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė yra šimtai tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės, o už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Taip pat tiriamos aplinkybės, susijusios su ligoninės lėšomis įsigytais ir galimai pasisavintais įvairiais brangiais daiktais bei kitos ligoninės lėšų pasisavinimo schemos.

Iš viso atliekant šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti 12 asmenų.

STT yra skelbusi, kad jų turimi duomenys leidžia įtarti, kad iš įmonių, kurios dalyvavo Šiaulių ligoninės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, ligoninės generalinis direktorius kaip neteisėtą atlyginimą galėjo gauti brangios medicininės įrangos, kurios vertė siekia apie 17 tūkst. eurų. Ši įranga buvo sumontuota direktoriaus artimiesiems priklausančioje privačioje medicinos klinikoje.

Šis tyrimas dar tęsiamas.

P. Simavičius nuo pareigų yra nušalintas dar nuo 2015 metų pabaigos.

Prokuratūra teigia, kad, atlikdami ikiteisminį tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius priėmė iš pažįstamo asmens kyšį už tai, kad pastarajam būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Šioje baudžiamojoje byloje dėl papirkimo savo kaltę pripažinęs asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintu prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

P. Simavičiaus bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Ši baudžiamoji byla atskirta iš atliekamo didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų, pasisavinant ligoninės lėšas, neskaidriai vykdant viešuosius pirkimus ir atliekant kitus neteisėtus veiksmus.

Tyrimą dėl galimos korupcijos Šiaulių ligoninėje STT pareigūnai pradėjo 2015 metais.

Įtariama, kad vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė yra per šimtus tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės, o už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Taip pat tiriamos aplinkybės, susijusios su ligoninės lėšomis įsigytais ir galimai pasisavintais įvairiais brangiais daiktais bei kitos ligoninės lėšų pasisavinimo schemos.

Iš viso atliekant šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti 12 asmenų.

STT yra skelbusi, kad jų turimi duomenys leidžia įtarti, kad iš įmonių, kurios dalyvavo Šiaulių ligoninės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose, ligoninės generalinis direktorius kaip neteisėtą atlyginimą galėjo gauti brangios medicininės įrangos, kurios vertė siekia apie 17 tūkst. eurų. Ši įranga buvo sumontuota direktoriaus artimiesiems priklausančioje privačioje medicinos klinikoje.

Šis tyrimas dar tęsiamas, kada jis pasieks teismą, nežinoma.

Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

P.Simavičius teismui skundėsi, jog jam nuo praėjusių metų spalio 28 dienos taikomas nušalinimas nuo pareigų yra neproporcingas. Tačiau teismas nusprendė priešingai – nutartyje rašoma, kad pagrindai ligoninės vadovo nušalinimui nėra išnykę ir ši priemonė taikoma tikslingai ir yra reikalinga.

„Veikos yra susijusios su pareigomis, pagrindai nėra išnykę“, – BNS sakė Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Pratęsti nušalinimą nuo pareigų dar trims mėnesiams liepos 25 dieną nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Ši nutartis buvo priimta atsižvelgus į Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai galimas korupcines schemas Šiaulių ligoninėje tiria nuo 2015 metų spalio. Šiuo metu į vieną didelės apimties ikiteisminį tyrimą yra sujungta 12 pradėtų tyrimų. Įtarimai dėl įvairių korupcinių nusikaltimų pareikšti 13 asmenų.

Kaip skelbia STT, tiriamos aplinkybės dėl Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu siekiant turtinės naudos sau ir artimiems asmenims, ligoninės lėšų pasisavinimo, neskaidriai ligoninėje vykdytų viešųjų pirkimų.