Rusijoje, kurios visuomenė jaučia nostalgiją subyrėjusiai sovietinei imperijai, buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Jurijaus Andropovo gimimo 100-osios metinės minimos parodomis ir dokumentiniais filmais, kuriuose stengiamasi užtušuoti jo griežtą politiką disidentų atžvilgiu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė 1984 metais mirusį J.Andropovą kaip „talentingą, didelių gebėjimų žmogų“ savo pranešime, kuris buvo perskaitytas atidarant naują parodą apie velionio sovietų lyderio ir buvusio KGB vadovo gyvenimą.
Parodos organizatoriai nekelia klausimų dėl J.Andropovo vaidmens griežtoje kampanijoje prieš visus, nepritarusius sovietinei ideologijai, taip pat dėl jo prieštaringai vertinamo sprendimo numušti į Sovietų Sąjungos oro erdvę įskridusį Pietų Korėjos keleivinį lainerį.
Prisiminimai apie incidentą, nusinešusį visų 269 tuo lėktuvu skridusių žmonių gyvybes, neseniai buvo atgaivinti anksčiau šį mėnesį įvykusios Malaizijos lainerio katastrofos rytų Ukrainoje per ataką, dėl kurios Vakarų šalys netiesiogiai kaltina Rusiją.
Akiniuotas žilaplaukis J.Andropovas perėmė Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus postą 1982 metais, mirus Leonidui Brežnevui, ir vadovavo šaliai iki savo mirties 1984-aisiais.
Kai J.Andropovas mirė būdamas 78 metų, jį pakeitė Konstantinas Černenka – dar senesnis veikėjas, miręs nepraėjus nė metams ir atvėręs kelią Michailo Gorbačiovo atėjimui į valdžią.
J.Andropovas vadovavo režimui, kuris iškilius disidentus, tokius kaip Natalija Gorbanevskaja, Leonidas Pliuščius ir generolas Petro Grigorenka, siųsdavo į psichiatrijos ligonines.
Jų vienintelė „psichinė liga“ buvo atsisakymas paklusti totalitarinei sovietinei santvarkai.
Šaltojo karo įkarštyje 1983 metais J.Andropovas liūdnai pagarsėjo dėl savo įsakymo numušti Korėjos civilinį lainerį, kuris buvo palaikytas šnipinėjimo lėktuvu.
Oficialūs pagarbos J.Andropovui pareiškimai puikiai dera prie V.Putino pastangų šlovinti sovietinę praeitį, kai šiuolaikinėje Rusijoje jaučiama vis didesnė nostalgija buvusiai imperinei didybei, tapusi ypač akivaizdi po šio lyderio atėjimo į valdžią 2000 metais.
Kritikai taip pat sako, kad dabartinėje Rusijoje esama bauginančių panašumų į J.Andropovo epochą, nes V.Putinas, kuris anksčiau taip pat vadovavo valstybės saugumo aparatui, triuškino disidentus, o Vakarų šalys kaltina jį aprūpinus Ukrainos sukilėlius raketomis, kuriomis liepos 17-ąją buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas. Per tą katastrofą žuvo visi 298 tuo laineriu skridę žmonės.
Federalinio archyvo surengta paroda lankytojams perteikia Šaltojo karo laikų Sovietų Sąjungos atmosferą ir jos propagandą. Ant sienų iškabinti plakatai su J.Andropovo pareiškimais, smerkiančiais „imperialistines slaptąsias tarnybas“ ir Vakarų šalių „diversines operacijas“.
Nors šioje parodoje, kuri vyks iki rugpjūčio, dėmesys aiškiai sutelktas į J.Andropovo šlovinimą, kai kurios ekspozicijos suteikia užuominų apie jo represinį valdymą.
1951 metais išsiųstame laiške partijos Politiniam biurui, aukščiausiai SSRS valdžios institucijai, J.Andropovas, kuris tuomet prižiūrėjo Baltijos šalis, okupuotas sovietinių pajėgų po Antrojo pasaulinio karo, prašė leidimo tremti į Sibirą Lietuvos ūkininkus.
Parodoje atspindimas šio veikėjo vaidmuo siunčiant sovietų tankus sutriuškinti 1956 metų antikomunistinio sukilimo Budapešte, kai J.Andropovas buvo Sovietų Sąjungos ambasadorius Vengrijoje, taip pat jo veikla KGB vadovo poste 1967–1982 metais.
Tačiau ekspozicijoje vengiama apžvelgti tamsiausius J.Andropovo represijų aspektus – kai disidentams būdavo skiriamos ilgos laisvės atėmimo bausmės, jie buvo tremiami į Sibirą arba izoliuojami psichiatrinėse ligoninėse ir prievarta „gydomi“ neuroleptiniais preparatais.
Kiti dokumentai atspindi KGB susirūpinimą dėl nušalinto buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chriščiovo maištingų prisiminimų knygos slapto išgabenimo į Vakarus. J.Andropovas siūlė Politiniam biurui atlikti kratą N.Chruščiovo vasarnamyje, tikintis rasti paslėptą rankraštį.
Tačiau tarp dviejų oficialių dokumentų taip pat eksponuojama vienos JAV džiazo grupės vinilinė plokštelė, atskleidžiantis, kad didysis „supuvusių Vakarų“ priešas taip pat mėgo amerikietišką džiazą.
Rusijos televizija parodė kelis dokumentinius filmus, vaizduojančius J.Andropovą kaip idealų lyderį, puikų diplomatą, reformuotoją, palaikiusį draugiškus ryšius su inteligentija ir netgi kurdavusį eilėraščius.
Tačiau jo kritikai nesutinka su tokiu požiūriu.
„Jis buvo tipinis sovietinio kalėjimo sargas, pažeidinėjęs žmogaus teises. Andropovas vadovavo organizacijai, kuri persekiojo iškiliausius mūsų šalies žmones“, – sakė istorikas Nikita Petrovas, žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ narys.
