Tyrinėja instrumento galimybes
Dviejų dalių koncertą pradės fortepijonas ir jį meistriškai valdanti G. Natalevičienė. Siekdama meno daktaro laipsnio Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ji pasinėrė į sakralumo fortepijono muzikoje tyrinėjimus. Tai pianistę paskatino ieškoti naujų interpretacinių spalvų, o rengiamiems koncertams pasirinkti neįprastas formas. Pastaruoju metu pianistė didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, kartu su kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi yra įgyvendinusi ne vieną įdomų projektą.
Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė teigė, kad šiai programai pasirinktus šiuolaikinių užsienio ir lietuvių autorių kūrinius vienija išraiškos priemonių minimalizmas ir dėmesys tembro raiškai. „Man kaip atlikėjai įdomiausia tyrinėti tembrines fortepijono galimybes, kelių garsų ar harmonijų kombinacijose ieškant jautrių spalvinių niuansų. Todėl ši programa man yra neišsenkantis kūrybos ir inspiracijos šaltinis. Klausytojus ši muzika kviečia nurimti, susitelkti, medituoti, įsiklausyti į savo mintis ir vidines būsenas“, – dalijosi mintimis pianistė. Šioje koncerto dalyje skambės Johno Cage’o, Hanso Otte, Vidmanto Bartulio ir M. Natalevičiaus kūriniai.
Arfininkė L. U. Vilimaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.
Atlikėja pati kuria muziką
Antrasis koncerto instrumentas – arfa, retai skambanti solinėse programose, tad kiekvienas susitikimas su ja Klaipėdos koncertų salėje yra ypatinga proga. Šį kartą ją sukurs jaunosios kartos arfininkė L. U. Vilimaitė. Neseniai ji su pagyrimu baigė arfos ir kompozicijos magistro studijas Hagos karališkojoje konservatorijoje. Lietuvoje ir užsienyje daug koncertuojanti atlikėja yra tarptautinių konkursų laureatė. Jos muzikinis kelias ypatingas tuo, kad ji pati aktyviai kuria muziką. Šiame koncerte skambės L. U. Vilimaitės kūrinys arfai „Gūdžiagirės“.
Ko gero, labiausiai intriguoja naujo lietuviško kūrinio premjera. Tai kompozitoriaus, daug kuriančio teatrui, Antano Jasenkos „Muzika arfai“. Pasak atlikėjos L. U. Vilimaitės, jame „natūralus arfos garsas maišysis ir liesis su neatpažįstamu, tarsi iš kito pasaulio suskambančiu elektroniniu arfos garsu, taip kuriant kartais visai susimaišančių sapno ir realybės pasaulių aliuziją“.
Pats autorius pripažino, kad jam arfa asocijuojasi su antikos laikotarpiu: „Todėl ir mano muzikos struktūros, slenkančios tiek iš viršaus žemyn, tiek iš apačios aukštyn, atspindi antikinių dermių gravituojančias būsenas.“
Išnyrantys sapnai
A. Jasenka ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu intensyviai domėjosi triukšmo muzika, vėliau ji nuėjo į antrą planą. „Kūrinyje „Muzika arfai“ naudoju triukšmus, bet tik kaip arfos rezonuojamų stygų rezultatą. Aš tik padidinu rezonansus. Gamtoje jau viskas yra – reikia tik fiksuoti. Mano tikslas ir yra tai pabrėžti“, – apie naują kūrinį kalbėjo kompozitorius.
Greta lietuviškų kūrinių L. U. Vilimaitės atliekamoje koncerto dalyje nuskambės audiovizualinė arfos muzikos programa „Išnyrantys sapnai“. Baigdama studijas atlikėja ėmėsi ambicingo projekto ir taip gimė vaizdo projekcijos arfos klasika tapusiems Benjamino Britteno, Luciano Berio ir J. Cage’o kūriniams. Jas sukūrė Miglė Markulytė, Anas Qadamani ir Lukas Dovydėnas. „Vėliau vysčiau šį projektą, toliau ieškodama, kokiu formatu būtų geriausia pristatyti šiuos kūrinius, ir taip man užsimezgė idėja sukurti pasirodymą tarsi sapną, kuriame vaizdas, garsas ir tekstas drauge sukuria skirtingas miego būsenas, netikėtai išnyrančias mūsų pasąmonėje“, – pasakojo arfininkė.
