Smarvė – pavasario ženklas

„Ir vėl saldus kvapas“, – su siaubu guodėsi viena klaipėdietė. „Taip, jau nėra galimybės praverti orlaidės ir įsileisti gaivaus pavasarinio oro. Rapsų smarvė labai stipri“, – jai pritarė kita.

Vieni rašė, kad tvaikas primena prisvilusių bulvių tvaiką, kiti tikino, kad iš lauko atsklinda bjauresnė smarvė ir patikslino, kad bjaurų kvapą jaučia Smiltelės, Mogiliovo, Varpų bei Vingio gatvėse, Jūrininkų prospekte gyvenantys žmonės.

Pietinės miesto dalies gyventojai pritaria, kad visiems Lietuvoje apie pavasarį praneša sugrįžę paukščiai, o pietinėje Klaipėdos pusėje – vėl jaučiama rapsų smarvė.

Klaipėdiečiai dalijasi, kad pro langus į namus veržiasi ne tik rapsų, bet ir dar bjauresnis mazuto tvaikas.

„Karalius mirė, tegyvuoja karalius! Bus kaip buvę. Klaipėda baigiasi ties „Akropoliu!“ – piktinosi žmonės.

Kai kurie prisiminė aktyviausiai su smarve pietinėje Klaipėdoje kovojusią miesto visuomenininkę, vėliau tapusią Seimo nare L. Girskienę. Kažkas siūlė dar kartą kreiptis į šią politikę. Visas būrys kitų rašė,kad neva ši kova tebuvusi tramplinu į Seimą, esą dabar veiksmų klaipėdiečiai nebematantys.

Saldus rapsų tvaikas

Vakar Seimo narė papasakojo apie savo kovą už švarų orą Klaipėdoje. Ji tikino, kad vis domisi šiuo klausimu, nenuleidžia rankų ir nuolat bendrauja su dėl bjaurių kvapų nepatogumus jaučiančiais klaipėdiečiais.

Moteris Klaipėdoje gyvena Lūžų gatvėje, todėl pati nuolat jaučia tuos pačius nepatogumus kaip ir jos kaimynai.

„Dažniausiai dabar skundžiamasi dėl salsvo įmonės „Mestila“ skleidžiamo kvapo. Prieš savaitę gavau atsakymą iš įmonės „Mestila“. Per maždaug trejus metus jie tam tikras priemones įdiegė, bet situacijos tai iš esmės nekeičia, kvapą mes vis tiek jaučiame. Paskutinį kartą su įmonės atstovais buvome susitikę bene praėjusių metų žiemą, prieš šventes. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės atstovai. Įmonės vadovai teigė, kad problemą išspręs pastatyti aukštesni kaminai, ir kvapas nebepasieks gyvenamųjų rajonų, jis turėtų išsisklaidyti aukščiau. Raštu atsiųstame atsakyme jie man atsakė, kokias priemones yra įdiegę ir ką dar ruošiasi daryti“, – pasakojo L. Girskienė.

Ši įmonė iš rapsų gamina biodyzeliną ir viešai deklaruoja vykdanti atliekų nepaliekančią gamybą. Įmonės tinklalapyje skelbiama, kad ji nuolat investuoja į pažangiausius gamybos proceso technologinius sprendimus, šitaip užtikrindama saugią ir tvarią kaimynystę miesto bendruomenėms.

Ligita Girskienė. Vytauto Petriko nuotr.

Priežastis – šuliniuose?

Pietinės miesto dalies gyventojai anksčiau jausdavo ir iš Dumpių atsklindantį tvaiką. Pasak Seimo narės, situacija dėl šio kvapų šaltinio yra žymiai pagerėjusi.

Valymo įrenginiuose vis dar yra neuždengtas vienas rezervuaras. Netrukus bus atliekami stebėjimai, o jų rezultatai leis apsispręsti, ar šį rezervuarą reikia uždengti.

„Pernai rudenį lankiausi pas juos, kai įmonėje buvo įdiegtos naujos kvapo suvaldymo priemonės. Įsitikinome, kad teritorijoje buvo ženkliai mažesnis kvapas nei anksčiau. Nuotekų kvapas labiausiai kamuoja Laukininkų gatvės gyventojus. Manau, tame rajone gali būti problema su šuliniais, nes nusiskundimų gaunama tik iš tam tikrų namų“, – paaiškino L. Girskienė.

Aš nebežinau, kaip su jais kalbėtis.

Įmonė vėl ėmė dirbti

Bitumo tvaikas atsklinda, pasak Seimo narės, iš Šilutės plente esančių garažų teritorijos. Ten savivaldybės bendrovė „Klaipėdos energija“ esą yra įsileidusi įmonę, kuri kaitina ir išpilsto bitumą.

„Pernai kelias naktis iš eilės pati kviečiau aplinkosaugininkus, tada bene pusmečiui buvo sustabdyta šios įmonės veikla. Kol ji nedirbo, problemos nebuvo. Įmonė susitvarkė dokumentus, pašalino nustatytus pažeidimus ir vėl ėmė dirbti, o klaipėdiečiai vėl turi problemą“, – komentavo L. Girskienė.

Ji pasakojo prašiusi savivaldybės darbuotojų pateikti informaciją, nutraukti su įmone sutartį ir iškraustyti ją iš šios teritorijos, bet gavo neigiamą atsakymą ir sutartis su šia įmone nebuvo nutraukta.

„Viliuosi, kad naujoji savivaldybės administracija ir naujieji miesto vadovai imsis veiksmų, nes įmonė įsikūrusi netinkamoje vietoje“, – teigė Seimo narė.

Svyra rankos

Seimo narė apgailestauja, kad teko uždaryti tinklalapį www.klaipedoskvapas.lt. Trejus metus L. Girskienė mokėjusi jo administravimo išlaidas savo asmeninėmis lėšomis, bet kelių šimtų eurų našta kiekvieną mėnesį jai yra pernelyg didelė.

Kartu su Klaipėdos LEZ bandyta kurti projektą, uosto įmonės sutiko įdiegti kvapus registruojančius įrenginius, bet per trejus metus savivaldybė nerado pinigų.

„Savivaldybė kasmet gauna per 600 tūkst. eurų iš aplinkos apsaugos specialiosios programos. Domenas išpirktas iki gegužės 1-osios. Nuo tos datos svetainė nebeveiks, nors tai buvo labai patogus gyventojams būdas registruoti skundus, juos operatyviai gaudavo Visuomenės sveikatos centras, Aplinkos apsaugos departamentas bei savivaldybė. Žemėlapis rodydavo, kurioje Klaipėdos vietoje buvo didžiausios problemos, – dėstė L. Girskienė. – Situacija nebėra tokia baisi, kaip prieš kelerius metus. Dabar klaipėdiečiai labiausiai jaučia „Mestilos“ kvapą. Atvirai pasakius, aš nebežinau, kaip su jais kalbėtis. Teisinė bazė sutvarkyta, kontrolė atliekama periodiškai, bet pažeidimai nenustatomi arba jie fiksuojami tokie nereikšmingi, kad įmonės veiklos stabdyti ar bausti administracine tvarka negalima. Kelių šimtų eurų bauda jiems nėra reikšminga. Labai tikiuosi, kad naujasis meras kitaip pasižiūrės į šią problemą, nes nuo miesto valdžios labai daug priklauso.“

Užbaigė sezoną

Šią vasarą Klaipėdoje būta nemažai pranešimų apie savo lyties organus demonstruojančius vyrus. Vienus jų žmonės užfiksavo pajūryje, kiti gąsdino vaikus daugiabučių namų kiemuose.

Medikai ekshibicionistus vadina ligoniais, ne nusikaltėliais, gal todėl mūsų šalies įstatymai už viešą lyties organų demonstravimą numato administracinę atsakomybę, o policininkai tokius asmenis sulaiko dažniausiai tik tada, kai žmonės patys juos sučiumpa ir perduoda į pareigūnų rankas.

Pastarosiomis dienomis Laukininkų gatvėje, netoli parduotuvės "Grūstė" dvi mažos mergaitės matė tą patį vyrą, kuris mėgavosi siaubo iškreiptais veidais, kai prieš jas apnuogino savo organus.

Prie mergaičių priėjęs vyras tiesiog pakėlė ilgus marškinėlius ir šypsodamasis stebėjo vaikų išgąstį.

Vaikai įamžino siaubą

Parėjusios namo mergaitės papasakojo mamai apie patirtą siaubą, apibūdino vyrą ir paaiškino, kaip jis galėjo atrodyti.

Kitą dieną vaikai pamatė tą patį vyrą, tik tąkart jis prieš save nešė raudoną kuprinę. Mergaitės pažino šį žmogų ir jį nufotografavo telefonais.

Tada vyras prisiartino, nuleido kuprinę ir taip vėl pro prasegtą kelnių užsegimą apnuogino savo lytį. Vaikai dar nebuvo spėję išjungti telefono vaizdo įrašo funkcijos. Įrašas užfiksavo ir jų išgąstį. Nors vyro vaizdo jame nėra, matyti, kaip vaikai bėga ir kaip išgyvena siaubą.

Vyras gali būti apie 30–35 metų, tamsių plaukų, nešioja akinius.

Tėvai patruliuoja kvartale

Netinkamas šio asmens elgesys privertė mergaičių mamą ir jos socialiniuose tinkluose suburtus kaimynus imtis veiksmų saugant savo vaikus.

Pietinėje uostamiesčio pusėje gyvenantys mažų vaikų tėvai patruliuoja savo gyvenamajame rajone.

Jie tikino nesiekiantys pagauti ar nulinčiuoti iškrypėlį, o norintys tik pasaugoti vaikus ir leisti suprasti nedorų kėslų turinčiam vyrui, kad jam nebepasiseks pasimėgauti išgąsdintų vaikų emocijomis.

Tuo pat metu tikimasi išsiaiškinti, kur jis gyvena. Mergaičių mama tikino būtinai parašysianti pareiškimą policijai, kai galės policininkams nurodyti bent kokius šio vyro duomenis.

Pradingo kaip į vandenį

Šią vasarą visai netoli Laukininkų gatvės, Bandužių gatvės daugiabučių namų kiemuose, panašiai elgėsi kitas vyras. Jis buvo greitai demaskuotas, nes vaikams ir paauglėms matant darkėsi ne pirmą kartą, todėl aplinkinių gyventojų buvo nesunkiai atpažintas.

Keistas dalykas – šis vyras dingo kaip į vandenį, kaimynai jo nebemato lauke nei vėlai vakare, nei ankstyvą rytą.

Gali būti, kad, baimindamasis bendravimo su įpykusiais vaikų, kuriuos gąsdino ir šokiravo, tėvais bei policininkais, jis paskubėjo išvažiuoti.

Rugpjūčio viduryje jaunuolis Karklėje perdavė policininkams draugę bandžiusį šokiruoti vyrą. Policininkai tąkart pradėjo administracinę teiseną ir patikino, kad 63 metų vyras anksčiau už panašų elgesį baustas nebuvo.

Įstatymas už tokį nusižengimą numato kaltu pripažintą asmenį bausti viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kartą tokio pat iškrypimo kamuojamas klaipėdietis teisme aiškino esąs ligonis, tačiau negalėjo pasakyti, kodėl nesikreipia į medikus.

Ekshibicionizmas yra lytinis iškrypimas, kai lytinį pasitenkinimą sukelia savo lytinių organų apnuoginimas esant šalia kitos lyties asmeniui.

Ne saldainių fabrikas

Klaipėdos rajono Ketvergių kaimo bendruomenė kartu su kitais nepakeliamo tvaiko neapsikentusiais klaipėdiečiais patys ėmė ieškoti kaltininko.

Kol atsakingos institucijos skėsčioja rankomis ir negali įvardyti smarvės šaltinio, žmonės mano, kad viena teršėjų – įmonė "Grigeo Klaipėda" ir jos valymo įrenginių šuliniai su vantuzais, kitaip tariant, nuorintuvai.

Tam tikrų klausimų kelia ir bendrovės "Klaipėdos vanduo" veikla, esą dvokia jos nuotekų įrenginių šuliniai su vožtuvais.

Vakar šių įmonių vadovai aptarė kvapų problemą su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku.

Po susitikimo su meru bendrovės "Grigeo Klaipėda" generalinis direktorius Vidas Beržonskis aiškino, kad įmonė yra socialiai atsakinga, nuo 2014-ųjų aktyviai bendrauja su gyventojais ir aiškiai deklaruoja, jog gamybinis procesas yra nepertraukiamas.

"Nuo tų pačių 2014-ųjų savo iniciatyva atliekame kvapų koncentracijos matavimus. Labai aiškiai matomas gerėjimas. Šiandien manome ir pagal skaičius suprantame, kad esame pasiekę tam tikrą piką priemonių gerinime, naudojant biopreparatus. Savotiškas įsipareigojimas iš mūsų pusės – dar labiau gerinti ir diegti papildomas priemones, siekiant sumažinti esamus kvapus. Nors daryti matavimai ir modeliavimas labai aiškiai parodė, kad mūsų kvapas pietinės miesto dalies tikrai nepasiekia ir tikrai neteršia", – tikino V.Beržonskis.

Generalinio direktoriaus žodžiais tariant, nuotekų valykla – ne saldainių fabrikas, tačiau kiekvienais metais didinamos investicijos kvapams eliminuoti.

"Per šių metų pirmąjį pusmetį sunaudojome biopreparatų už šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. eurų. Per metus susidaro beveik 600 tūkst. eurų suma. Dabar kalba eina apie kitus techninius sprendimus", – teigė V.Beržonskis.

Susimokėtų patys gyventojai

Įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, pastarasis rimtesnis kvapų šaltinis – iš slėginių vamzdžių išbėgančios nuotekos – buvo suvaldytas prieš keletą metų.

"Gyventojai, atvažiavę į nuotekų valyklą, nusprendė, kad smarvė yra didesnė nei įprastai, bet patys sutiko, kad kvapas yra ne toks, kokiu jie skundžiamasi pietinėje miesto dalyje. Tad pagrįstai galima sakyti, kad smarvės šaltinis yra kažkur kitur. Reaguodami į gyventojų prašymą, atliksime papildomus tyrimus, kas iš tų vantuzų išeina, gali ten būti kokia nors rimtesnė tarša ar ne. Taip pat papildomai atliksime mums paduodamų nuotekų tyrimus, kad pasižiūrėtume, galbūt kuri nors įmonė išleidžia papildomas medžiagas, kurios sukelia intensyvų smirdinčių medžiagų gaminimasi", – aiškino L.Makūnas.

Esą nuotekų valykloje įdiegti papildomų kvapus suvaldančių priemonių ekonominiu požiūriu – netikslinga.

"Tai būtų dideli pinigai, o visas mūsų išlaidas apmoka vartotojai", – apibendrino vadovas.

Anot L.Makūno, nuotekų valykloje stipresni kvapai gali atsirasti tik tuo atveju, jei kas nors išleidžia labai užterštas nuotekas.

Visame Klaipėdos mieste ir rajone yra beveik 800 kilometrų nuotekų tinklų.

Žada pirkti įrangą

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad valstybinės institucijos dėl įvairių priežasčių negebėjo pasiekti ryškaus proveržio šioje smirdančioje istorijoje.

Esą pasikartojant sunkiai žmonėms pakeliamiems kvapams ir esant kritinei situacijai, reikia drąsių sprendimų.

Jis žadėjo nedelsiant duoti pavedimą savivaldybės administracijai ieškoti finansavimo naujoms mobilioms kvapų matavimo stotelėms pietinėje miesto dalyje įsigyti. Laikinai, kol vyks pirkimo procedūros, į pagalbą bus pasitelkta šiuolaikiška Klaipėdos universiteto įranga.

Taip pat meras paliepė inventorizuoti visus mieste esančius vadinamuosius vantuzus ir jų išleidimo vietas.

"Žinoma, galbūt tai neturi tiesioginės įtakos nei kvapų susidarymui, nei jų sklaidai. Nepaisant to, atsiras daugiau aiškumo siekiant įvardyti visus potencialius kvapo ir taršos šaltinius", –  kalbėjo V.Grubliauskas.

Miesto ir įmonių vadovų kalbos Ketvergių bendruomenės atstovę Raimondą Zaborę nuteikė gana optimistiškai.

"Galiu pasidžiaugti šiandieniu pokalbiu ir pokyčiais, atsirandančiu noru keisti situaciją. Iš tikrųjų įmonių vadovų požiūris yra geranoriškas. Tiesa, pokalbyje pasigedau bendrovės "Branda LT" atstovų", – atkreipė dėmesį R.Zaborė.

Pašnekovės žodžiais, nepaisant šio susitikimo, intensyvus kvapas nesumažėjo ir yra jaučiamas kiekvieną dieną.

Į gyventojų skundus sureagavo ir šalies valdžia. Vyriausybėje praėjusią savaitę vyko pasitarimas dėl oro taršos Klaipėdoje.

Teigiama, kad aplinkosaugininkai šią vasarą uostamiesčiui skyrė ypatingą dėmesį.

Vieną vakarą, apie 21 val., žmonės negalėjo prasiverti langų. Tvyrojo baisi smarvė, o karšta buvo neišpasakytai.

Kitą dieną bandžiau paskambinti miesto valdininkams ir pranešti apie problemą, paprašyti, kad imtųsi kokių nors veiksmų.

Skambinau bent penkiems klerkams – ir į vieną, ir į kitą skyrių, bet niekas neatsiliepė.

Suprantu, kad vienas, du žmonės gali atostogauti, tačiau penki tikrai negali. O gal ten jie visi poilsiauja?

Baisu, kai namie nėra kuo kvėpuoti, karštis didelis, lango atsidaryti negalime, o pagalbos niekaip neprisišauksi.

Negi valdininkams taip visiškai negaila paprastų žmonių? Kodėl jie yra užsirakinę nuo gyventojų? Juk mes esame jų darbdaviai. Dabar net įeiti pas juos be leidimo negali. Kokiame mes mieste gyvename?

Vida