Statulos grąžinimas buvo ilgam atidėtas po to, kai viena Pietų Korėjos šventykla pareiškė esanti jos savininkė, tvirtindama, kad viduramžiais statulą greičiausiai pagrobė japonų piratai, kol galiausiai ji atsidūrė šventykloje Cušimos saloje, tikriausiai 1527 metais.

Pietų Korėjos šventykla tikriausiai apskųs sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) sakė, kad jo vyriausybė ragins Seulą sudaryti sąlygas greitai grąžinti statulą į Japoniją.

50 cm paauksuota bronzinė Budos statula buvo viena iš dviejų, kurias iš Cušimos „Kannonji“ šventyklos pavogė vagys, bandę jas parduoti Pietų Korėjoje.

Netrukus po to, kai policija atgavo daiktus iš vagių, kurie buvo suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Pietų Korėjos vyriausybė šventyklai grąžino kitą statulą.

Tačiau „Buseoksa“ šventykla vakariniame pakrantės Seosano mieste padavė ieškinį, siekdama užkirsti vyriausybei kelią grąžinti kitą statulą, teigdama, kad yra teisėta jos savininkė.

Korėjos istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad statula, saugoma valstybiniame mokslinių tyrimų institute centriniame Tedžono mieste, buvo sukurta apie 1330-uosius, kad būtų saugoma „Buseoksa“ šventykloje.

2017 metais Tedžono apygardos teismas nusprendė, kad vyriausybė turėtų jai grąžinti statulą, teigdamas, kad ji į Japoniją greičiausiai buvo išvežta dėl vagystės ar apiplėšimo.

Tačiau trečiadienį Tedžono aukštasis teismas panaikino sprendimą, teigdamas, kad Japonijos „Kannonji“ šventykla įgijo teisėtą nuosavybės teisę į statulą, nes ją nepertraukiamai valdė.

Pagal Japonijos civilinę teisę asmuo ar subjektas gali įgyti nuosavybės teisę į turtą, kuris iš pradžių jam nepriklausė, jei jį „taikiai ir atvirai“ valdo ne mažiau kaip 20 metų.

Tai reiškia, kad „Kannonji“ yra teisėta statulos savininkė nuo 1973-ųjų, nes 1953-iaisiais ji save įregistravo kaip juridinį asmenį, nusprendė Tedžono aukštasis teismas.

Teismas taip pat teigė, kad, nepaisant to paties pavadinimo, sunku nustatyti, ar dabartinė „Buseoksa“ šventykla turėtų visiškai paveldėti XIV a. statutą saugojusios šventyklos teises, nes trūksta dokumentų, įrodančių religinės tapatybės, organizacinės struktūros ir nuosavybės teisių perėmimą.

„Buseoksa“ atstovai kritikavo sprendimą ir sakė, kad su savo teisininkais aptars, ar pateikti apeliaciją Aukščiausiajam Teismui.

„Tikriausiai turėsime pateikti apeliaciją, nes šiandienos sprendimas buvo sunkiai suprantamas ir stokojo teisinės logikos“, – sakė Lee Sang-geunas (Li Sangjunas), vadovaujantis budistų lyderių ir pilietinių aktyvistų komitetui, siekiančiam, kad statula būtų grąžinta į „Buseoksa“.

“I’m grateful that the justice upheld our request,” he told Japan's TBS television. “I hope to see the statue returned to Kannonji as soon as possible.”

Sekko Tanaka (Sekas Tanaka), buvęs „Kannonji“ vyriausiasis vienuolis, palankiai įvertino teismo sprendimą, tačiau kėlė klausimus, kodėl byla užsitęsė daugiau nei dešimtmetį, nors iš esmės ji buvo susijusi su „paprasta vagyste“.

„Esu dėkingas, kad teisingumas patenkino mūsų prašymą, – sakė jis Japonijos televizijai TBS. – Tikiuosi, kad statula kuo greičiau bus grąžinta į „Kannonji“.“

Šunų mėsa nuo senų laikų yra Pietų Korėjos virtuvės dalis. Kai kuriais skaičiavimais, šalyje kasmet suvalgoma apie milijoną šių gyvūnų.

Tačiau šunienos vartojimas pastaruoju metu mąžta, nes vis daugiau pietų korėjiečių sutinka su teiginiu, kad šuo yra geriausias žmogaus draugas, o ne gyvulys maistui, kadangi daugeliui jaunos kartos atstovų tokia praktika yra tabu, o aktyvistai nuolat didina spaudimą visuomenei.

Vis dėlto šunų valgymas tebėra „pilkoji“ sritis Pietų Korėjos įstatymų bazėje. Nors konkrečių draudimų joje nėra, valdininkai prieš tarptautinius renginius, tokius kaip olimpinės žaidynės Pjongčange, neretai imasi veiksmų prieš šunis auginančius ūkius ar šunienos patiekalus gaminančius restoranus. Tokiais atvejais valdžios atstovais pasitelkia higienos normas ir gyvūnų apsaugos įstatymus, draudžiančius žiaurus skerdimo būdus.

Gyvūnų teisių grupė CARE pernai iškėlė ieškinį vieno Bučono šunų ūkio valdytojui ir apkaltino jį „nepagrįstu gyvūnų skerdimu“ bei higienos reikalavimų pažeidimu.

Vėliau prokurorai pateikė jam kaltinimus, o miesto teismas nutarė, kad mėsos vartojimas nėra teisėtas pagrindas skersti šunis bei skyrė jam 3 mln. vonų (2 300 eurų) baudą. Ūkio valdytojas nepasinaudojo teise apskųsti nuosprendį.

CARE atstovaujanti advokatė Kim Kyung-eun (Kim Kjungjun) sveikino balandį paskelbtą verdiktą, kurio detalės buvo atskleistos tik šią savaitę.

„Jis labai reikšmingas tuo, kad tai yra pirmas teismo nutarimas, kad skersti šunis mėsai savaime yra neteisėta“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Teisininkė pridūrė, jog šis precedentas „paruošia dirvą visiškam šunienos valgymo uždraudimui“ ir nurodė, kad CARE ketina pateikti ieškinius „daugeliui kitų“ ūkininkų, auginančių šunis mėsai.

Vienas valdančiosios Demokratinės partijos parlamentaras neseniai užsiregistravo Nacionalinėje asamblėjoje įstatymo projektą, numatantį šunienos vartojimo draudimą.

Teismo sprendimu pasipiktino ūkininkai, kurių šunų fermose paprastai ir skerdžiami šunys, nes vyriausybė neleidžia skerdykloms užmušinėti šių gyvūnų.

„Tai siaubinga. Negalime pritarti nutarimui, kad šunų skerdimas mėsai tolygus gyvūnų skerdimui dėl užgaidos“, – televizijos YTN eteryje pareiškė vienos šunų ūkių asociacijos atstovas Cho Hwan-ro (Čo Hvanro).

Jis pridūrė, kad šalyje yra apie 17 tūkst. tokių ūkių ir paragino vyriausybę aiškiai įteisinti šunienos vartojimą bei legalizuoti šunų skerdyklas.

„Priešingu atveju kovosime iki galo“, – įspėjo Cho Hwan-ro.

„Šunys valgymui ir šunys augintiniai turi būti atskiri dalykai“, – nurodė jis ir atkreipė dėmesį, kad yra skirtingų veislių, kurios skirtingai šeriamos ir auginamos skirtingiems tikslams.

„Karvės, kiaulės, vištos ir antys – visos jos auginamos mėsai. Kodėl šiam tikslui negalima auginti ir šunų?“, – sakė asociacijos atstovas.

Vyras, peiliu sužalojęs JAV ambasadorių Pietų Korėjoje, penktadienį buvo nuteistas kalėti 12 metų už pasikėsinimą nužudyti diplomatą, kuriam buvo giliai perrėžtas veidas, o žaizdai susiūti prireikė 80 siūlių.

Prokurorai siekė, kad 56 metų Kim Ki-jongas (Kim Kičengas), kuris kovą užpuolė ambasadorių Marką Lippertą (Marką Lipertą) ir jį sužalojo nedideliu virtuviniu peiliu per vienus pusryčius Seule, būtų pasiųstas už grotų 15 metų.

Skelbdamas nuosprendį Seulo centrinis teismas pažymėjo, kad Kim Ki-jongas "visiškai nesigailėjo, mėgindamas pateisinti savo veiksmus nagrinėjant bylą".

Vieša ataka prieš Pietų Korėjos svarbiausios karinės ir diplomatinės sąjungininkės pasiuntinį ir to išpuolio dramatiškas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip M.Lippertas skubiai išvedamas iš oficialaus renginio susiėmęs už kruvino veido, sukrėtė daugelį šalyje, kur emocingi politiniai protestai yra dažni, bet toks kraštutinis smurtas - retas.

Seule taip pat buvo jaučiama gėda ir nerimas, kad vyras, kuris jau anksčiau yra smurtavęs prieš užsieniečius pasiuntinius, sugebėjo įvykdyti tokį išpuolį.

Kim Ki-jongas, ekscentriškas aktyvistas, jau anksčiau buvo žinomas policijai, o 2010 metais jis buvo lygtinei nuteistas kalėti dvejus metus dėl to, kad sviedė akmenį į tuometį Japonijos ambasadorių Seule.

Per policijos apklausą Kim Ki-jongas sakė, kad M.Lippertas buvo "simbolinis taikinys", jam siekiant išreikšti nepritarimą kasmet rengiamoms bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms.

Tas bendras pratybas visuomet lydi padidėjusi įtampa su Šiaurės Korėja, o Kim Ki-jongas argumentavo, kad dėl jų stringa pastangos atnaujinti dialogą tarp abiejų Korėjos pusiasalio valstybių.