Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, įtakos elektros kainoms praėjusį mėnesį taip pat turėjo atšilę orai didelė vėjo jėgainių gamyba bei remontuojama elektros jungtis „EstLink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.

„Aukšta vietos generacija Lietuvoje, ypač mėnesio pradžioje, lėmė, kad net 27 valandas per praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei suvartota. Nors vėjo generacija antroje mėnesio pusėje šiek tiek slopo, tačiau elektros suvartojimas šylant orams mažėjo, todėl elektros kainos išliko stabilios“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, mažesnį elektros vartojimą ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.

„Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas, o Latvijoje mėnesio pabaigoje hidroelektrinės gamino daugiau nei visas Latvijos elektros poreikis“, – teigė A. Krasauskienė.

Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas (...)

 

Pasak jos, sausį įvykusio „EstLink 2“ jungties gedimo šalinimas gali užtrukti ilgiau, nei prognozuota – iki rugpjūčio pabaigos.

Latvijoje vasarį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje ji buvo kiek didesnė ir siekė 75,5 euro už MWh.

Žemiausios kainos fiksuotos šiaurinėse Skandinavijos zonose – apie 40 eurų. Centrinėje Europoje elektros kainos mažėjo nuosaikiau: Lenkijoje vasarį ji siekė 76 eurus, Vokietijoje – 61 eurą.

Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį preliminariai siekė 1028 GWh (gigavatvalandžių) – 10 proc. mažiau nei sausį.

Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 565 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 55 proc. šalies suvartojimo.

Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su sausiu, vasarį mažėjo 19 proc. iki 302 GWh, šiluminių elektrinių – 44 proc. iki 97 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 18 proc. iki 97 GWh, saulės elektrinių – 50 proc. iki 9 GWh, kitų elektrinių – liko panaši kaip ir sausį.  

Vėjo elektrinių gamyba vasarį sudarė 53 proc. visos vietos gamybos, šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių – po 17 proc., kitų elektrinių – 11 proc., saulės elektrinių – 2 proc.

Bendras importo srautas sudarė 52 proc. šalies suvartojimo. Importas vasarį į Lietuvą siekė 816 GWh,  – 15 proc. mažiau nei sausį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 69 proc., iš Latvijos – 8 proc., iš Lenkijos importuota apie 23 proc. Eksportas vasarį mažėjo 20 proc.  iki 155 GWh.

Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 69 proc., likęs 31 proc. – į Lenkiją.

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad elektros kainų mažėjimą Baltijos regione daugiausia skatino didesnė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

„Nors elektros energijos gamyba saulės jėgainėse sumažėjo 47 proc., palyginti su rugsėjo duomenimis, tai sėkmingai kompensavo 95 proc. padidėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 45 proc. padidėjusios gamybos apimtys hidroelektrinėse. Kainų mažėjimui regione įtaką darė ir 146 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė jis.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina spalį didėjo 95 proc. ir vidutiniškai siekė 26,5 euro.

Spalį Baltijos šalyse elektros paklausa augo 6 proc., palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu, arba 18 proc., palyginti su rugsėju. Iš viso suvartota 2284 GWh elektros. Per metus Lietuvoje vartojimas kilo 8 proc. iki 1016 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 563 GWh, Estijoje – 6 proc. iki 705 GWh.

Baltijos šalyse spalį pagaminta 1228 GWh elektros  – 6 proc. daugiau nei prieš metus ir 18 proc. daugiau nei rugsėjį. Lietuvoje gamyba per mėnesį augo 37 proc. iki 635 GWh, Latvijoje – 7 proc. iki 262 GWh. Estijoje – nepakito ir siekė 331 GWh.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje šis rodiklis siekė 63 proc., o Latvijoje ir Estijoje – po 47 proc.

„Anksčiau buvo 28 centai, dabar – 24 centai už  kilovatvalandę (kWh). Vis dėlto skirtumas – 4 centai. Manyčiau, nelabai daug, bet vis šis tas“, – sakė gatvėje kalbintas šiaulietis Narimantas.

Narimantas skaičiuoja, kad net ir keliais centais už elektros kilovatvalandę mokant mažiau, per metus susitaupys keliasdešimt eurų. Tad sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju persirašė.

„Žmonių buvo nedaug, keli. Tai ne taip, kaip pirmą sykį sudarant sutartį. Tada žmona laukė keturias valandas“, – kalbėjo Narimantas.

Dalis, kaip Narimantas, pas nepriklausomą tiekėją suskubo patys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo 56 centai, dabar – 26 centai. Jei atpigs elektra, sakė ateiti dar po pusmečio, vėl sutartį pakeisime“, – porino kitas pašnekovas.

Kiti atėjo tik gavę priminimo žinutę iš pasirinkto tiekėjo.

„Gavau žinutę, kad mano sutartis sudaryta didele kaina. Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas“, – sakė užkalbinta moteris.

Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas.

 

Sutartis aukštesnėmis kainomis nei tiekėjai siūlo dabar vis dar turi didelė dalis gyventojų. O jų persirašyti neskuba. Didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje kovą krito į seniai nematytas žemumas. Vasarį kilovatvalandė kainavo 11,5 cento, o kovą nukrito iki 9 centų. Reiškia, kad – beveik ketvirtadaliu.

„Daugiau saulės, ilgesnė diena, daugiau energijos generuojama. Be to, įsijungia galingiausia Europoje branduolinė jėgainė, esanti Suomijoje“, – priežastis dėstė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. 

Tačiau dėl to susidaro paradoksali situacija. Balandį garantinis tiekimas, kuris apskaičiuojamas pagal praėjusio mėnesio elektros kainą biržoje, pinga 15 proc. Jo kaina už kWh tampa beveik 20 centų. Tai yra maždaug keturis kartus mažau nei prieš pusmetį. Įdomu tai, kad garantinis tiekimas turėjo būti lyg nuobauda ir laikina išimtis tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo tiekimo. Todėl už elektrą mokės brangiau nei kiti. O dabar išeina, kad net ir su 15 proc. antkainiu šį mėnesį išloš būtent garantinio tiekimo vartotojai. Mažiausios fiksuotos kainos variantai, kuriuos dabar siūlo nepriklausomi tiekėjai, svyruoja nuo 25 iki 22 centų už kWh. Šiuo metu garantiniame tiekime – vis dar 45 tūkst. žmonių, nors daugumai jų duotas pusės metų laikotarpis apsispręsti, kurį tiekėją rinktis, seniai baigėsi. Kol kas atjungti jiems elektros neplanuojama.

„Tai amžinai nesitęs, bet mes stengiamės edukuoti tuos klientus, kad jie priimtų sprendimą“, – komentavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila. 

Anot ekspertų, artimiausiu metu elektros kaina biržoje kilti neturėtų. Kol kas gyventojai, nesvarbu kokias sutartis bebūtų pasirašę, daugiau nei 28 centų už kWh nemokės, nes dalį elektros kainos kompensuoja valstybė. Jei elektros kaina nekils, kompensacijų už elektrą ir dujas nuo liepos apskritai gali nebelikti. Kadangi elektros kaina priklauso nuo dujų kainos, energetikos ministras sako, kad ryškesnis vaizdas bus tada, kai šalys ims pildyti savo dujų saugyklas.

„Visų mūsų prakeikimas yra dujų kainos. Iš beprotiškų aukštumų dujų kaina krito ir paskui seka elektros kainų mažėjimas. Ir, be abejo, kitas dalykas, ką dabar pastebėjome, kad mažėja elektros paklausa, šį rugsėjį sumažėjo 6–8 proc. Žmonės ir verslas taupo. Kai kurie verslai sustabdė veiklą, pavyzdžiui, „Achema“, – sakė V. Poderys.

Pasak jo, vartojimo pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į gaminančių vartotojų plėtrą.

„Dalykai, kurie neateina į bendrą vartojimo statistiką, – ką pasigamina gaminantys vartotojai, saulės moduliai ant stogo. Į tą bendrą „taupyklę“ neįeina, todėl iškrenta iš bendros statistikos“, – pridūrė pašnekovas.

Anot jo, elektros kainą mažintų ir mažėjančios vartojimo tendencijos.

„Jeigu mažiau pirkėjų, prekė pigesnė. Mažesnė paklausa. Bet nepabėkime iš didžiojo paveikslo: didžioji įtaka yra dujų kainos, ji turi lemiamą įtaką“, – pabrėžė V. Poderys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Europos Sąjungoje šiuo metu pasigirsta siūlymo nustatyti kainų ribas dujoms. V. Poderys tokiems siūlymams pritartų, esą  Ispanijoje ir Portugalijoje po tokių sprendimų dujos triskart atpigo.

„Tada elektros kaina sumažėtų. Tą rodo Pirėnų pusiasalio kainos. Kai jie sumažino dujų kainą, už kurią perka elektros generatoriai, deginantys dujas, ten tikrai dujų kaina nuo birželio yra kur kas mažesnė negu likusioje Europoje. Dabar svarstoma, ar visa Europa neturėtų nueiti tokiu keliu. Lietuva pasisako būtent už tokį modelį. Aišku, kitas siūlymas – visoms dujoms uždėti ribas“, – aiškino V. Poderys.

Spalį kol kas matome: ir dujos pinga po truputį, ir elektra pinga.

Jis pakalbėjo ir apie karą Ukrainoje. Kaip jo eiga gali paveikti dujų kainą?

„Rusija anksčiau tiekdavo 40 proc. Europai, o dabar tai yra 9 proc. – dar juntamas kiekis. Jeigu dėl karo ir tie 9 proc. dingtų, be abejo, tai kainas pakeltų. Jeigu karas eitų į pabaigą, būtų kažkokie susitarimai ir dujų tiekimas būtų atnaujintas, dujų kaina eitų į apačią. Bet karo reikalų niekas nenuspėja“, – kalbėjo V. Poderys.

Pasak pašnekovo, prognozės apie elektros kainos skiriasi, skirtingi signalai ir iš užsienio analitikų.

„Spalį kol kas matome: ir dujos pinga po truputį, ir elektra pinga. Deja, jeigu žiūrime į ateities sandorius, už kiek perkama elektra, gruodžiui arba sausio mėnesiui, Skandinavijos ar Vokietijos rinkos dalyviai, matyti, kad kainas pakėlę maždaug 50 proc.“, – sakė pašnekovas.

Tačiau pridūrė, jog viliasi, kad ateity elektros kainos Lietuvoje mažės.

„Gaminame mažai elektros, bet esame gerai sujungti su likusia rinka. Metams į priekį, kokias kainas mato švedai, – keturis kartus žemesnes negu dabar. Bet vokiečiai mato didesnes negu dabar. Kokia nusistovės pusiausvyra? Aš tikiu, kad mažėjimo linkme. Didžioji įtaka vis dėlto yra Skandinavijos, Švedijos. Noriu tikėti, kad kainos mažės“, – sakė V. Poderys.

Vyras sakė optimistiškai žvelgiantis į Lietuvos galimybes didinti vietos generaciją.

„Vien tik pasižiūrėjus, kiek norinčių prisijungti prie tinklų, kokios yra eilės, tai po metų, po dvejų labai daug saulės ir vėjo jėgainių bus prijungta, jie taps gamintojais ir mažins kainas. Aš tuo absoliučiai įsitikinęs. Po metų, po dvejų patys nustebsime, kiek turime elektros. Bet tai bus saulė, vėjas, kurie negamina ištisai ir reikės spręsti kitą problemą: ką daryti, kai jie negamina?“ – šnekėjo V. Poderys.

„Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė staigus vėjo energijos gamybos padidėjimas „Nord Pool“ regione – jis augo 62 proc., palyginti su ankstesne savaite. Baltijos šalių elektros kainoms įtakos taip pat turėjo 18 proc. didesni energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Srautai iš Suomijos buvo 12 proc. mažesni, palyginti su ankstesnės savaitės duomenimis“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kaina mažėjo 56 proc. iki 64,74 Eur/MWh. Elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione mažėjo iki 6 721 GWh, gamyba krito iki 7 077 GWh.

Tęsiantis Šiaurės šalių atominių elektrinių kasmetinės priežiūros sezonui, bendri turimi branduoliniai pajėgumai praėjusią savaitę sudarė 77 proc.

Lietuvoje mažėjo gamyba, vartojimas išliko stabilus

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę mažėjo 1 proc. ir siekė 474 GWh. Lietuvoje šis rodiklis nesikeitė – suvartota 206 GWh elektros energijos. Latvijoje elektros vartojimas per savaitę mažėjo 3 proc., iki 123 GWh, o Estijoje suvartota 2 proc. elektros mažiau nei ankstesnę savaitę, t. y. 145 GWh. 

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo taip pat 1 proc., iki 319 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta 4 proc. mažiau nei prieš savaitę – 69 GWh. Latvijoje gamybos apimtys krito 6 proc., iki 66 GWh, tuo tarpu Estijoje elektros gamyba augo 3 proc., iki 184 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 67 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 34 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – net 127 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje mažėjo 19 proc. – iki 120,7 euro, pranešė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė praėjusią savaitę užfiksuotas mažiausias šiemet elektros suvartojimas, išaugusi vėjo energijos gamyba Lietuvoje ir Švedijos 4-oje zonoje bei sumažėjusi gamyba dujas deginančiose Lietuvos ir Latvijos šiluminėse jėgainėse.

69 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 3 proc. iki 200 gigavatvalandžių (GWh). Po 11 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 54 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 6 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 201 GWh. Jos gamyba augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros suvartojimo. Lietuvoje per savaitę pagaminta 65 GWh elektros.

Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., saulės elektrinės 15 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.

Vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę augo 94 proc. – iki 32 GWh, kitų elektrinių – 36 proc., saulės jėgainių – 5 proc. Tuo metu šiluminių jėgainių generacija Lietuvoje krito 27 proc. – iki 9 GWh, hidroelektrinių – 30 proc. – iki 12 GWh.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 36 proc. – iki 53 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 81  proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Latviją – 19 proc.

Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 5 Eur/MWh iki 295,43 Eur/MWh.

Balandį 8 proc., iki 133,80 Eur/MWh, mažėjo ir vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos, vienas veiksnių, nulėmusių elektros energijos kainų kritimą, yra sumažėjęs suvartojimas „Nord Pool“ regione – 2 proc., palyginti su praėjusių metų balandžiu, ir 11 proc., palyginti su šių metų kovu, nes regione buvo šilčiau.

„Kainos mažėjimui įtakos turėjo ir tai, kad balandį Baltijos šalyse vėjo jėgainių pagamintos energijos kiekis išaugo 52 proc., palyginti su kovo duomenimis. Elektros energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos į Baltijos šalis sumažėjo 13 proc., o srautai iš Suomijos – 11 proc.“, – sako M. Giga.

Lietuvoje augo elektros vartojimas, mažėjo gamyba

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse balandį sudarė 2 254 GWh, t. y. 5 proc. daugiau nei per šį laikotarpį pernai. Lietuvoje buvo suvartota 1 007 GWh elektros energijos, t. y. 8 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį. Latvijoje balandį elektros vartojimas sumažėjo 3 proc., iki 561 GWh, o Estijoje elektros energijos suvartota 7 proc. daugiau, t. y. 687 GWh.

Balandį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 477 GWh elektros energijos, t. y. 3 proc. mažiau nei kovą. Lietuvoje, palyginti su kovo duomenimis, energijos gamyba taip pat smuko 14 proc., buvo pagaminta 354 GWh elektros energijos. Tuo metu Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, išaugo 42 proc. – buvo pagaminta 636 GWh elektros energijos. Estijoje gamyba krito 27 proc., iki 487 GWh.

Balandį, palyginti su kovo duomenimis, bendras Baltijos šalyse pagamintos reikalingos elektros energijos kiekis padidėjo ir pasiekė 66 proc. Lietuva pasigamino 35 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 113 proc., Estija – 71 proc. 

Praėjusį mėnesį „Latvenergo“ hidroelektrinėse (HE) buvo pagaminta 555 GWh elektros energijos, t. y. 58 proc. daugiau nei kovą ir 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021 m. „Latvenergo“ šiluminėse elektrinėse (ŠE) pagaminta 9 GWh elektros, t. y. 77 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, tačiau 27 proc. daugiau nei kovą. Žemą „Latvenergo“ ŠE gamybą lėmė ne tik didelis HE pagamintos energijos kiekis, bet ir dėl priežiūros darbų neveikiantis ŠE 2-2 energijos blokas.