„Nemuno“ daugiabutis iškilo viename iš trijų vidinių „Piliamiesčio“ kvartalų. Tai 1 ha ploto sklype vystoma „Upių“ namų teritorija, esanti arčiausiai Neries ir Kauno pilies. Iš viso šiame vidiniame kvartale numatyti keturi namai, kurie bus pavadinti „Neries“, „Nemunėlio“, „Nevėžio“ ir „Nemuno“ vardais.

Pastarasis, pirmasis pastatytas „Upių“ namų teritorijos daugiabutis, baigtas šių metų pradžioje. A++ energinio naudingumo klasės 6 aukštų name esantys 35 butai ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir erdvūs – jų plotas siekia nuo 47 iki 152 kv. m. Gyventojų automobiliams įrengta požeminė ir šalia pastato esanti stovėjimo aikštelė, suteikta galimybė įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles. 

Vidutinė būsto kaina naujajame daugiabutyje siekia apie 4185 eurų už kvadratinį metrą. Šiuo metu „Nemuno“ name jau parduota 40 proc. butų, kuriuos pirkėjai suskubo įsigyti didžiausio ploto ir su vaizdingiausiomis panoramomis, atsiveriančiomis pro langus. Likusių būstų kainos siekia nuo 3640 eurų už kv. m su daline apdaila.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Nors ekonominės aplinkybės ir pastebimai išaugusios palūkanų normos pernai lėmė šiek tiek mažesnius nekilnojamojo turto pardavimus, „Piliamiesčio“ kvartalas nepraranda savo populiarumo. Technologinis išpildymas, unikali architektūra ir išskirtinė lokacija yra kertiniai faktoriai, kurie naujakurius skatina įsigyti būstus šiame projekte. Esame suplanavę ambicingą jo tolesnę plėtrą, todėl „Piliamiestis“ išliks vienu patraukliausių ir didžiausią likvidumą turinčiu gyvenamųjų namų kvartalų Kaune. Kviečiame nedelsti čia įsikurti visus, ieškančius modernios, tvarios bei unikalios vietos gyventi“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos studijos „JP architektūra“ projektuotas „Nemuno“ namas išsiskiria savo architektūriniais sprendimais. Jo ir visų „Upių“ vidinio kvartalo daugiabučių fasadai ir stogai dengiami dviejų spalvų dekoratyviomis keraminėmis čerpėmis. Architektų vizija buvo juodąsias čerpes derinti su šalia esamais pastatais, o raudonąsias – su Kauno pilimi. Taip siekta pastatyti daugiabučius, kurie būtų tarpininkai tarp jau esamų kvartalo namų ir Kauno senamiesčio.

Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos studijos „JP architektūra“ projektuotas „Nemuno“ namas išsiskiria savo architektūriniais sprendimais.

 

Tačiau tai – dar ne visi siūlomi privalumai. Miesto panoramas atveriantys daugiabučio langai ir balkonų durys – mediniai, laminuoti, su dviejų kamerų selektyvinio stiklo paketais. Langų išorinė dalis kaustyta aliuminio profiliais, butų grindys – šildomos. Būstuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema su atskirais vėdinimo įrenginiais, didelis dėmesys skiriamas bendrųjų erdvių interjerui ir šalia daugiabučio esančios aplinkos jaukumui.

Joje – išskirtiniai apželdinimo sprendimai, suprojektuoti jaukūs apželdinti kiemai be automobilių, saugios vaikų aikštelės, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais patogiai galima pasiekti Šilainius, Lampėdžių karjerą ar net Kulautuvą.  Netoliese yra Neries krantinės parkas, pervažiavus P. Vileišio tiltą pasiekiamas Kauno senamiestis, kuriame Nemuno ir Neries Santakos parkas, gausybė kavinių, pramogų ir parduotuvių.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Išskirtinė „Piliamiesčio“ lokacija suteikia didelę gausą galimybių mėgautis miesto gyvenimu, festivaliais ir kitomis kultūrinėmis patirtimis. Projektas draugiškai integruotas į aplinką, nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams. Kvartale daug atvirų aikščių, viešųjų bei tvariam judumui pritaikytų erdvių, kurios skatina susitikimus, bendruomeniškumą, aktyvų laisvalaikį.

Kvartalo vietą bei urbanistinį išpildymą „Piliamiesčio“ naujakuriai jau įvertino. Arti esančios gatvės užtikrina patogų judėjimą, iš kvartalo lengvai pasiekiamos paslaugos, pramogos, kultūrinis gyvenimas, prekybos centrai, darbo vietos. Sutvarkytos į rajoną vedančios gatvės, šalia įsikurs maisto prekių parduotuvė IKI.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Piliamiestis“ yra įvertintas ir apdovanojimais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse jis apdovanotas „Už darnią plėtrą“.

Be „Piliamiesčio“ plėtros „YIT Lietuva“ Kaune tęsia ir kvartalo „Matau Kauną“ vystymą. Vilniuje bendrovė stato „Naujojo Skanseno“ projektą, šiemet planuoja pradėti ir naujų modernių „Virš šilų“ gyvenamųjų namų statybas. Sostinėje vystytojas taip pat ruošiasi darbams planuojamame projekte J. Basanavičiaus gatvėje.

„Alšėnų pilies namo“ būstai – ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir išskirtinai erdvūs. Jų plotas siekia nuo 49 iki 75 kv. m, name taip pat numatytos 6 patalpos komercinei veiklai, verslas gali rinktis 88-131 kv. m dydžio erdves. Gyventojų automobiliams įrengta požeminė 62 vietų stovėjimo aikštelė, o šalia namo – bendro naudojimo aikštelė.

Daugiabutyje numatyta ir tvari inžinerinė infrastruktūra – įrengtas centrinis kolektorinis ir individualiai reguliuojamas grindinis šildymas, įrengta rekuperacijos sistema. Būsto kainos naujajame daugiabutyje siekia nuo 2,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Didžiausias dėmesys architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotame daugiabutyje skirtas visapusiškam būsimųjų gyventojų komfortui ir malonumui. Erdviuose butuose suprojektuoti ir dideli balkonai, o pro kai kuriuos jų atsiveria įspūdingos Kauno panoramos.

„Piliamiesčio“ kvartalas išskirtinis ne vien savo technologiniu išpildymu. Šis rajonas jau tapo vienu pagrindiniu centrinės Kauno dalies augimo, modernėjimo, vystymosi simbolių. Projektas iš esmės atgaivino iki tol gyvybės stokojusią dešiniąją Neries krantinę, jai įkvėpdamas šiuolaikiško miesto dvasios. Galime drąsiai sakyti, kad „Piliamiestis“ gerokai pakėlė Kauno būsto rinkos kokybės standartus bei nekilnojamojo turto likvidumą. Šis kvartalas šiandien yra pats populiariausias mūsų vystomas projektas, o būstai jame išperkami dar iki statybų pabaigos“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Neries krantinėje įsikūręs „Piliamiestis“ yra lyg langas į Kauno senamiestį, per upę atveriantis vaizdus į Kauno pilį ir senąsias bažnyčias. Visame kvartale suprojektuoti jaukūs kiemai su želdynais, žaliosios erdvės, saugios vaikų aikštelės, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, sujungti su miesto infrastruktūra. O nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams.

Dėl kvartalo vietos bei urbanistinio išpildymo „Piliamiestis“ yra ypač vertinamas naujakurių. Pavyzdžiui, pasirinkimą lemia galimybė iš kitapus Kauno senamiesčio įsikūrusio rajono lengvai pasiekti paslaugas, pramogas, kultūrinį gyvenimą, prekybos centrus. Vaikų darželiai bei mokyklos čia taip pat yra itin arti, o vystytojas šioje teritorijoje suteikė impulsą ir aplink esančios transporto infrastruktūros plėtrai – sutvarkytos pagrindinės į kvartalą vedančios gatvės. „Piliamiestis“ yra įvertintas ir apdovanojimais – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse jis buvo apdovanotas „Už darnią plėtrą“.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“, pirmuosius daugiabučius planuojama baigti jau šių metų rudenį. Sostinės Šnipiškių rajone vystomas „Naujojo Skanseno“ kvartalas, Rygoje bendrovė stato „Preses nama“ daugiafunkcį centrą, šalia Kauno ir Vilniaus pradeda Urban HUB verslo miestelių statybas. Sostinės Sporto g. vykdo verslo centro statybos darbus. Taip pat tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bendrovė stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą.

Tą rodo tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ II-ojo šių metų ketvirčio būsto pardavimų duomenys – bendrovė balandį, gegužę ir liepą pardavė 40 butų – maždaug 43 proc. visų per šį laikotarpį rinkai pasiūlytų savo būstų.

Nuo metų pradžios bendrovė iš viso pardavė 97 butus. Nors šie skaičiai, lyginant su būsto rinkos rekordų paženklintais 2021 metais, yra gerokai kuklesni, tačiau tai daugiausiai atspindi naujų būstų pasiūlos augimo stabtelėjimą, o ne pirkėjų vangumą.

Aktyvesni būsto pardavimai ir toliau fiksuojami Vilniuje, nors Kaunas atsilieka nedaug. Sostinėje „YIT Lietuva“ savo vystomame „Naujojo Skanseno“ kvartale II-ąjį metų ketvirtį pardavė 22 butus. Per tą patį laikotarpį „Piliamiesčio“ kvartale Kaune parduota 18 butų.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Kaip sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas, Lietuvos būsto rinka išlieka aktyvi, o net ir kylančios palūkanų normos bei toliau aukštyn kopianti būsto kainų kreivė pirkėjų noro įsigyti būstą nemažina. Tiesa, K. Vanagas pažymi, kad gyventojai tampa reiklesni būsto kokybei – augant būsto kainoms už mokamą sumą norima gauti maksimalią vertę.

„Iššūkių būsto ir bendrai NT rinkoje, be abejo, padaugėjo, tačiau jie daugiausiai yra susiję su išaugusiu neapibrėžtumu planuojant ir įgyvendinant naujus projektus, o ne paklausos mažėjimu. Matome, kad patraukliausi būsto projektai ir toliau sulaukia didelio susidomėjimo. Kartais gyventojai netgi patys teiraujasi apie būsimus etapus jau vystomuose kvartaluose, o taip pat toliau perka būstus iš brėžinių – jei tik projektas atitinka pirkėjų lūkesčius lokacijos ir kokybės požiūriu“, – sakė K. Vanagas.

Gyventojai tampa reiklesni būsto kokybei – augant būsto kainoms už mokamą sumą norima gauti maksimalią vertę.

K. Vanago teigimu, nepaisant visų iššūkių, „YIT Lietuva“ šiemet įgyvendins naujus projektus, o iš viso planuoja pradėti statyti 416 naujų butų. Nuo metų pradžios jau startavo 141 buto statybos, o antroje 2022 metų pusėje numatyta pradėti statyti dar 275 butų.

Vilniuje du naujus namus planuojama pradėti statyti Šnipiškėse – šalia finansinio sostinės centro – bendrovės vystomame „Naujojo Skanseno“ kvartale. Metų pabaigoje naujo daugiabučio statybas planuojama pradėti ir netoli Vakarinio Vilniaus aplinkkelio esančiame sklype Viršuliškėse. Be to, rudenį turėtų startuoti pardavimai šiuo metu įgyvendinamo „Matau Vilnių“ projekto IV-ajame etape.

Kaune bendrovė planuoja dar aktyvesnę plėtrą. Čia „YIT Lietuva“ jau pradėjo statybas netoli Kauno centro esančioje Aleksoto dalyje įsigytame rekordinio – 10 ha – ploto sklype. Butus pirmajame naujo kvartalo name planuojama pradėti pardavinėti jau šį rudenį. Bendrovė taip pat tęsia viena patraukliausių vietų gyventi Kaune tapusio „Piliamiesčio“ kvartalo plėtrą. Rudenį čia planuojama pradėti ir naujų namų statybas.

„Lietuvos didmiesčių būsto rinkoje ir toliau matome augimo galimybes. Didėjančios palūkanų normos gali tapti rinką subalansuojančiu veiksniu bei kiek perskirstyti būstą gyvenimui ir investicijai įsigyjančių gyventojų dalis. Visgi esminės įtakos būsto paklausos dinamikai tai greičiausiai neturės. Nemažėjanti paklausa, atsiliekanti pasiūla ir augantys statybų kaštai ir toliau lems būsto kainų augimą – galbūt tik ne tokį spartų, kokį matėme pastaraisiais metais“, – prognozavo K. Vanagas.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Tankesnis miestas – patogesnis ir tvaresnis

Mąstant apie šiuolaikiškų miestų plėtrą nepakanka vertinti atskirų pastatų architektūrinių sprendimų. Tam reikalinga bendra urbanistinė vizija, grįsta darnios plėtros ir tvarumo principais. Tokia vizija apima daugelį aspektų – įskaitant mikrorajonų ir jų santykio su miesto centru koncepciją. Būtent mikrorajonai šiandien dažnai praplečia miesto centro ribas ir tampa gyvybingais traukos objektais.

Šias tendencijas lemia žmonių pasirenkamas miestietiškas gyvenimo būdas. Norima gyventi ten, kur vyksta ir miesto gyvenimas – dirbama, pramogaujama, teikiamos paslaugos. Tai lemia poreikį tankinti miestus, atsisakyti monofunkcinių rajonų, kuriuose vien tik gyvenama, dirbama arba koncentruojama laisvalaikio infrastruktūra. Kaune šiandien taip pat galima stebėti tankinimo procesus, mikrorajonų artėjimą prie centro, atsirandantį skirtingų funkcijų persipynimą. Tai yra išties sveikintina tendencija.

Kai žmonės gyvena labiau koncentruotai, arčiau miesto širdies, jie mažiau važinėja automobiliais, mažiau teršia gamtą ir mažiau laiko praleidžia spūstyse, turi geresnes galimybes gauti visas reikiamas paslaugas, naudotis laisvalaikio infrastruktūra. Tai atitinka šiandien urbanistinei plėtrai vienais svarbiausių laikomus tvarumo ir darnos su aplinka tikslus.

Tikslas – gyvybingas ir žalias miestas

Tankesniame ir kompaktiškame mieste vyrauja universalios daugiafunkcinės urbanistinės struktūros, o intensyviu estetiškos architektūros užstatymu siekiama efektyviai ir ekonomiškai išnaudoti miesto teritorijas bei infrastruktūrą.

Dėl to svarbiausi kompaktiško miesto prioritetai yra perimetrinis gatvės užstatymas, pastatų pirmuose aukštuose įrengtos komercinės patalpos, kuriose teikiamos smulkaus verslo paslaugos – pavyzdžiui, medicinos, grožio, prekybos, maitinimo ir pan. Taip pat siekiama sukurti tankų pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, užtikrinti gerą susisiekimą viešuoju transportu, suteikti miestiečiams kokybiškas viešąsias erdves ir skatinti tankų teritorijų apgyvendinimą. Būtent šiuos prioritetus atitinkančią plėtrą norėtųsi matyti Kaune.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Daugiausiai potencialo – upių pakrantėse

Prie miesto tankinimo procesų ir gyventojų grįžimo arčiau miesto centro Kaune pastaraisiais metais bene labiausiai prisideda dešiniojoje Neries krantinėje, anapus senamiesčio, plėtojamos teritorijos. Šioje vietoje bendrovės „YIT Lietuva“ vystomas „Piliamiesčio“ kvartalas jau spėjo tapti viena patraukliausių vietų gyventi Kaune. Kartu projektas atspindi vieną iš pagrindinių Kauno privalumų ir didžiausią potencialą jo urbanistinei plėtrai turinčių ypatumų – upių pakrantes.

Jau turbūt 30 metų architektai atkreipia dėmesį į tai, kad Kaunas yra prie didžiausių Lietuvos upių, jų santakos, tačiau gyvenimo palei jas dar trūksta. Žmonės turi ateiti prie vandens, gyventi prie jo, pakrantėse turi vystytis paslaugų infrastruktūra, atsirasti įvairių veiklų. Dabartinė miesto struktūra vaikštant senamiestyje neleidžia pajusi, kad esi prie upių. Jos yra pernelyg izoliuotos. Su „Piliamiesčio“ plėtra situacija ėmė keistis, tačiau, galimybių šiuo požiūriu dar tikrai daug, todėl, manau, kad artimiausioje ateityje miesto plėtra koncentruosis būtent Neries ir Nemuno pakrantėse.

Šiose teritorijose turėtų vystytis šiuolaikiškos kompaktiško miesto urbanistinės zonos. Tiek vizualiai, tiek funkciškai itin svarbi yra dešinioji Neries krantinė. Tai yra artimiausia Kauno centro plėtros teritorija, galinti duoti impulsą ir aplinkinių sklypų konversijai bei vystymui.

Urbanistinės vizijos paieškoms – atviras konkursas

„Piliamiesčio“ kvartalas dešiniojoje Neries krantinėje statomas nuo 2015 metų. Per tą laiką čia iškilo 14 modernių daugiabučių, įrengtos naujos rekreacinės erdvės, sutvarkyta Neries krantinė, kurioje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, apžvalginis amfiteatras su vaizdu į miesto senamiestį. Kvartalo vystymą lydi ir aplinkinės infrastruktūros plėtra. Miestas ateityje planuoja dešiniąją Neries krantinę su Kauno centru sujungti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu, kuris dar labiau suartins ir integruos šias miesto dalis.

Tolimesnei kvartalo plėtros vizijai išgryninti praėjusių metų pabaigoje Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius kartu su teritoriją vystančia bendrove „YIT Lietuva“ paskelbė atvirą architektūrinį konkursą. Jis neabejotinai bus naudingas šios miesto dalies plėtrai.

Atviri architektūriniai konkursai NT investuotojui suteikia galimybę pritraukti daugiau profesionalių architektų, gauti daugiau ir įvairesnių projektinių pasiūlymų. Taip padidinama tikimybė sukurti labiausiai vietai ir kontekstui tinkamą projektą. Rimti architektūriniai konkursai reikalauja papildomų investicijų, tad ne visi investuotojai ryžtasi tam numatyti biudžetą ir dažnai nusprendžia pasitikėti tik vieno architekto sprendimais. Visgi atvirų architektūrinių konkursų Kaune sparčiai daugėja, o tai yra geras ženklas aktyviai besivystančiam miestui.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Originalios ir prie aplinkos derančios vizijos paieškos

Šiandien vystytojai supranta originalių idėjų svarbą, ieško naujų sprendimų, leidžiančių išsiskirti iš konkurentų ir prisidedančių prie šiuolaikiško, tvaraus ir gyventojų poreikius atitinkančio miesto kūrimo. Atviras konkursas – pats geriausias būdas tokias idėjas rasti.

Konkursų naudą rodo ir ligšiolinė praktika – pavyzdžiui, jau minėto „Piliamiesčio“ plėtra. Ji taip pat rėmėsi atviro architektūrinio konkurso metu atrinkta ir išgryninta kvartalo koncepcija. Prie jos dirbo 7-8 architektų komandos. Šio darbo rezultatą šiandien mato visi kauniečiai. Kvartalas tampa viena iš Kauno vizitinių kortelių ir pritraukia vis daugiau gyventojų bei komercinių veiklų.

Naujojo architektūrinio konkurso laimėtojai paaiškės jau vasario mėnesį. Juos išrinks komisija, kurią sudaro bendrovės „YIT Lietuva“ komanda bei visuomenei žinomi architektai. Pirmų trijų vietų laimėtojai pasidalins 16 tūkst. eurų prizinį fondą.

Visgi svarbiausia tai, kad geriausio projekto autorių vizija prisidės prie šiuolaikiško Kauno kūrimo. Toks yra pagrindinis tikslas ir lūkestis organizuojant atvirą architektūrinį konkursą. Lietuvoje yra tikrai puikių architektų komandų, galinčių pasiūlyti išskirtinių idėjų Kaunui, tad komisijos laukia išties nelengva užduotis išrinkti geriausią iš jų.