„Pilietybės komisijos posėdis numatomas sausio mėnesį, pilietė Ilzė Liepa bus pakviesta į posėdį“, – BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis

Jis taip pat patvirtino, kad posėdyje bus svarstomas klausimas ir dėl J. Kudimovo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš I. Liepos kreipėsi lapkričio pabaigoje, dėl J. Kudimovo – rugpjūčio pabaigoje.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvos institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijai. Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) išvadoje Migracijos departamentui nurodė, kad I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų. Departamentas taip pat teigia, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Dėl J. Kudimovo VSD nurodė, kad verslininkas Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: jis nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

LRT naujienų portalas yra skelbęs, kad maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodžio 16 dieną jis raštu kreipėsi į tuometį prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.

J. Kudimovas dalyvavo Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių valdyme, neskaidriose rinkimų kampanijų Vakarų šalyse finansavimo iš Rusijos schemose, iki šiol palaiko ryšius su Rusijoje įtakingais asmenimis, siejamais su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Ministrė Agnė Bilotaitė apie tokius teisės aktų pakeitimus pranešė tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ paskelbus, kad du R. Abramovičiaus vaikai – Anna ir Arkadijus – turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tėvui apeiti tarptautines sankcijas.

„R. Abramovičiaus vaikai, kaip ir visi kiti persekiotų Lietuvos žydų palikuonys, turi absoliučią teisinę teisę į savo pilietybę, – sakoma jo atstovės spaudai pareiškime. – Tai, kad Lietuvos Vyriausybė nepaminėjo šio konteksto, yra klaidinantis ir gėdingas faktas.“

Kaip anksčiau skelbė BNS, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokį siūlymą taip pat sukritikavo, pareiškęs, jog „nėra labai gerai pradėti mūsų įstatymus kaitalioti, nutaikant juos į konkretų atvejį, konkrečius asmenis“.

Jis tvirtino, kad Lietuvos institucijos turi patikrinti, ar rusų milijardieriaus vaikams Lietuvos pilietybė buvo suteikta laikantis teisės aktų. Be kita ko, institucijos turi įvertinti, ar Rusijos milijardieriaus vaikai prisidėjo prie Europos Sąjungų sankcijų apėjimo.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau ketvirtadienį teigė, kad jeigu pilietybė įgyjama siekiant apeiti tarptautines sankcijas, dėl jos atėmimo galima spręsti ir keičiant šalies įstatymus.

Migracijos departamentas kiek anksčiau patvirtino, kad pilietybė dviem R. Abramovičiaus vaikams suteikta dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, o pats R. Abramovičius Lietuvos pilietybės neturi.

Tarptautinio žurnalistinio tyrimo duomenimis, Arkadijaus ir Annos Abramovičių lietuviški pasai buvo panaudoti operacijoms, ekspertų vertinamoms kaip bandymas apeiti milijardieriui pritaikytas sankcijas, paskelbtas pernai prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

R. Abramovičiaus vaikai dalyvavo keičiant jo turto valdymo struktūrą.

Nutekėję dokumentai parodė, kad bent viename iš dešimties milijardieriaus valdytų fondų minėtos dvi R. Abramovičiaus atžalos buvo nurodytos kaip naudos gavėjai su Lietuvos pilietybe.

„Tikrai nepuošia mūsų valstybės kai režimui artimi žmonės turi kokius nors buvimo legalius dokumentus ir gali tais dokumentais naudotis apeinant tarptautines sankcijas, tai tikrai manau, kad šitą klausimą reikia išspręsti ir jeigu bus reikalingos įstatymo pataisos, tai jos ir bus inicijuotos“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį Migracijos departamentas patvirtino, kad Lietuvos pilietybę turi du Kremliui artimo Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai.

Neatimant pilietybės kilmės pagrindu, galima diskutuoti apie kitus galimus būdus ir tam būtinus teisės aktų pakeitimus, sako I. Šimonytė.

„Matyt, kad reikia diskutuoti apie tai, ar įstatymai turėtų būti keičiami (...) Paprastai tokiais atvejais žmonės turi ne vieną pilietybę net ir kilmės pagrindu kada yra ją įgiję ir kalbėti apie netekimo pagrindus, matyt, kad taip pat galėtume Seime, bet aišku tam reikėtų įstatymų pakeitimų“, – sakė I. Šimonytė.

Ji sako, kad kad iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą daug Kremliui artimų žmonių įgijo dokumentus, leidžiančius gyventi Europos Sąjungos valstybėse bei atvirai reiškia paramą Rusijos vadovybei, o tai yra problema.

Tikrai nepuošia mūsų valstybės kai režimui artimi žmonės turi kokius nors buvimo legalius dokumentus ir gali tais dokumentais naudotis apeinant tarptautines sankcijas.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad per tą laikotarpį iki plataus masto invazijos ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Europos Sąjungoje yra išduota gausybė laikinų leidimų gyventi ar, sakykime, net kažkokių pilietybės dokumentų žmonėms, kurie ne visada yra demokratinių pažiūrų ir puikiai matote, kad kai kuriose Vakarų valstybėse yra ištisos diasporos išeivių iš Rusijos Federacijos, kurie atvirai palaiko Kremlių ir atvirai palaiko Putiną (Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną –BNS) ir tai yra problema“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Migracijos departamentas patvirtino, kad pilietybė dviem R. Abramovičiaus vaikams suteikta dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, o pats R. Abramovičius Lietuvos pilietybės neturi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė apie rengiamus teisės aktus, leisiančius naikinti Lietuvos pilietybę motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui ir tiems asmenims, kurie pasą įgijo kilmės pagrindu.

Šią informaciją paviešinęs prie Tarptautinio tyrimo prisidėjęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ trečiadienį paskelbė, kad Lietuvos pasą turintys R. Abramovičiaus vaikai Anna ir Arkadijus galimai prisidėjo padedant tėvui apeiti tarptautines sankcijas.

„Lietuvos atsakingų institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijos Federacijai“, – nurodoma ministerijos pranešime. 

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija (VRM), įvertinus iš kitų institucijų surinktą informaciją, nustatyta, kad I. Liepa viešai ir aktyviai palaiko Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ir neteisėtą Ukrainos teritorijų okupaciją, taip pat menkina ir smerkia Lietuvos bei jos sąjungininkių vertybes, politiką.

Taip pat pažymima, I. Liepa, prisiekdama Lietuvai, pasižadėjo būti ištikima ir laikytis Lietuvos Konstitucijos bei įstatymų, taip pat ginti šalies nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.

„Tačiau I. Liepa (...) savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos Lietuvos Respublikai ir, bendradarbiaudama su Lietuvos valstybei priešišku režimu, diskredituoja Lietuvos vardą bei kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – teigia VRM. 

Tarnybos: I. Liepa ištikimybę deklaruoja tik Rusijai

Kaip nurodoma VRM pranešime, Migracijos departamentas dėl I. Liepos keliamos grėsmės Lietuvos saugumo interesams ir viešo palaikymo valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams išsiuntė paklausimus Valstybės saugumo departamentui (VSD), Policijos departamentui ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

„VSD savo atsakyme nurodė, kad  I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų. Tokiu būdu I. Liepa išreiškia akivaizdų palaikymą Rusijos Federacijos vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams ir agresyviai užsienio politikai, keliančiai grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – skelbia VRM.

VSD taip pat nurodo, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Tuo metu, URM vertinimu, I. Liepos pasisakymai ir viešai skelbiama informacija socialiniuose tinkluose stiprina Rusijos režimo galias, kadangi padeda plėtoti Rusijos kaip „pasaulio išgelbėtojos“ naratyvą, niekina Vakarų pasaulį bei jo vertybes ir pabrėžtinai iškelia Rusijos kultūros viršenybę virš Vakarų pasaulio, o tai visiškai atitinka Kremliaus skleidžiamą propagandą.

„Migracijos departamento vertinimu, savo viešuose pasisakymuose I. Liepa save laiko tik Rusijos Federacijos piliete ir savo ištikimybę deklaruoja vienai šaliai – Rusijai“, – praneša VRM.

ELTA primena, kad Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. balandžio 17 d. dekretu. Toks sprendimas priimtas, mat, Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.

„Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – interviu teigė I. Liepa.

Panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.

„Artimiausiu metu Migracijos departamentas, įvertinęs visą gautą informaciją, parengs ir išsiųs teikimą Vidaus reikalų ministerijai su siūlymu kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl pilietybės netekimo“, – teigiama BNS departamento antradienį pateiktame komentare.

Migracijos departamentas anksčiau kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas įvertinti I. Liepos teiginius apie karą Ukrainoje ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Valstybės saugumo departamentas BNS patvirtino pateikęs Migracijos departamentui atsakymą, tačiau jo turinio nė viena institucija plačiau nekomentuoja.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Dėl I. Liepos pilietybės atėmimo G. Nausėda anksčiau teigė laukiantis atitinkamo Vidaus reikalų ministerijos kreipimosi ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymų.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

„Dabar toks laikas, kai aš negaliu nekalbėti apie tai, kad aš myliu savo šalį, kad aš palaikau savo prezidentą. Ir jei mano žodžiai Lietuvai yra įrodymas, kad reikia iš manęs atimti pilietybę, ką aš galiu padaryti? Aš juk negaliu pasikeisti. Aš manau, kad dabar laikas, kai negalima tylėti, ir aš išsakau savo poziciją“, – per spaudos konferenciją sakė I. Liepa.

Ją ketvirtadienį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) įpareigojo Migracijos departamentą pradėti balerinos I. Liepos Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą, argumentuodama, kad jos vieši pasisakymai vertinami kaip diskredituojantys valstybę.

Migracijos departamentas savo ruožtu jau kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas įvertinti I. Liepos teiginius apie karą Ukrainoje ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Anot departamento, nustačius, kad I. Liepos veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, departamentas parengs siūlymą Vidaus reikalų ministerijai kreiptis į prezidentą dėl pilietybės atėmimo.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Dėl I. Liepos pilietybės atėmimo G. Nausėda laukia atitinkamo VRM kreipimosi ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymų.

LRT televizija sekmadienį pranešė, kad interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa smerkia Baltijos šalis už jų elgesį ir palaiko Rusijos prezidento V. Putino pradėtą karą Ukrainoje.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Jos duomenimis, sprendimui atimti pilietybę iš M. Drobiazko pritaria kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) šalies gyventojų. Dar septintadalis (14 proc.) apklausos respondentų neturėjo nuomonės arba neatsakė į šį klausimą.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausti buvo 1023 pilnamečiai Lietuvos gyventojai, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

Pilietybė iš M. Drobiazko buvo atimta šių metų rugsėjo 15 dieną. Prezidentui Gitanui Nausėdai pilietybę iš M. Drobiazko rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, kuri argumentavo, kad buvusi sportininkė viešai reiškia palaikymą karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Pati ledo šokėja viešame laiške teigė Rusijos propagandoje nedalyvaujanti, o skleidžianti „kultūros ir gėrio šviesą“.

Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Pasipiktinimas Lietuvoje kilo po to, kai M. Drobiazko kartu su savo vyru Povilu Vanagu 2022 metų rugpjūčio 9 dieną Sočio olimpiniuose sporto rūmuose „Aisberg“ dalyvavo ledo šou „Gulbių ežeras“.

Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga ir JAV įvedusi sankcijas.

„Man šitas klausimas visiškai aiškus. Taip kad padarysiu tai artimiausiu metu. Manau, kad žmonės, kurie nori nešti kultūros ir gėrio šviesą su agresoriaus batais tegu tai toliau daro be Lietuvos Respublikos pilietybės“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, paklaustas, ar naikins šią pilietybę.

Pati ledo šokėja šią savaitę išplatintame viešame laiške teigė Rusijos propagandoje nedalyvaujanti, o skleidžianti „kultūros ir gėrio šviesą“.

Pilietybę iš jos siūloma atimti dėl ledo šokėjos viešai reiškiamo palaikymo Rusijai. Komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas teigė, kad komisijos sprendimą lėmė ne tiesiogiai išsakoma ar neišsakoma pozicija, o sportininkės veiksmai.

„Manau, kad šiandien tie nuopelnai, kurie galbūt buvo įvertinti, atrodo graudi parodija, žvelgiant į tai, kas buvo ir kas yra šiandien, – savo ruožtu teigė G. Nausėda. – Mes turime pasirinkti puses, ypatingai šiuo metu, mes turime pasirinkti puses ir negalime apsimetinėti, kad vieni dalykai egzistuoja be kitų, ypatingai kai ta kultūra arba jos regimybė kuriama valstybėje, kuri lieja nekaltų žmonių kraują. Mes turime būti principingi ir laikytis tų vertybių, kurių laikėmės nuo pat pirmųjų karo Ukrainoje pradžios dienų ir mes jų laikysimės.“

Sportininkei išimties tvarka prieš 30 metų suteikta pilietybė naikinama pagal šiemet įsigaliojusias įstatymo pataisas, leidžiančias tai padaryti, jeigu asmuo viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona.

Jai išimties tvarka prieš 30 metų suteikta pilietybė naikinama pagal šiemet įsigaliojusias įstatymo pataisas, leidžiančias tai padaryti, jeigu asmuo viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona.

Pilietybės reikalų komisija pateiks rekomendaciją prezidentui Gitanui Nausėdui, priimsiančiam galutinį sprendimą.

Prezidento patarėjas Tomas Beržinskas BNS sakė, kad raštas, kviečiantis M. Drobiazko dalyvauti komisijos posėdyje, buvo išsiųstas jos sutuoktiniui lietuviui Povilui Vanagui.

Anot jo, šį pirmadienį komisija gavo P. Vanago atsakymą, jog nei M. Drobiazko, nei jos atstovai dalyvauti posėdyje neketina.

Šią savaitę viešai išplatintame laiške M. Drobiazko teigė nedalyvaujanti Rusijos propagandoje, neužsiimanti politika ir tikino skleidžianti „kultūros ir gėrio šviesą“.

Kalbėdama apie Rusijos invaziją Ukrainoje, ji sakė, kad „abiejose konflikto pusėse esantiems žmonėms reikia emocinės paramos, kad jie nenuslystų į gyvulišką neapykantą vienas kitam, nesvarbu, ar ji būtų pagrįsta, ar išprovokuota propagandos“.

Pernai Lietuvos prezidentas išbraukė M. Drobiazko ir P. Vanagą iš valstybės apdovanotųjų sąrašo, paaiškėjus, kad jie pasirodė T. Navkos rengiamame šou Sočyje.

M. Drobiazko Lietuvos pilietybę įgijo 1993 metais išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

Kaip pirmadienį pranešė ministerija, Migracijos departamentas, apibendrinęs visų atsakingų institucijų pateiktą informaciją, savo teikime Vidaus reikalų ministerijai konstatuoja, kad J. Kudimovas vykdo veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

Be to, Valstybės saugumo departamento duomenimis, Lietuvos pilietybę jis įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad jis buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

J. Kudimovas dalyvavo Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių valdyme, neskaidriose rinkimų kampanijų Vakarų šalyse finansavimo iš Rusijos schemose, iki šiol palaiko ryšius su Rusijoje įtakingais asmenimis, siejamais su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Kaip teigia ministerija, VSD vertinimu, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje užimančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Rusijos režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

VSD vertinimu, turėdamas Lietuvos piliečio pasą ir galėdamas nekontroliuojamai lankytis Lietuvoje bei Šengeno erdvėje, J. Kudimovas sudaro galimybes Rusijos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms vykdyti prieš Lietuvos interesus nukreiptą veiklą – žvalgybos, įtakos operacijas, taip pat siekti atstovauti jų interesams.

VSD vertinimu, šios aplinkybės kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams.

Ministerijos duomenimis, J. Kudimovas 1998 metais Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas kai kuriuos savo biografijos faktus – nepateikė informacijos apie jo darbą Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitete (KGB), ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos ir, glaudžiai bendradarbiaudamas bei veikdamas kartu su Lietuvos valstybei priešišku režimu, Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybomis, diskredituoja Lietuvos vardą.

„J. Kudimov prisiekė Lietuvos Respublikai būti ištikimas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, tačiau savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos ir, glaudžiai bendradarbiaudamas bei veikdamas kartu su Lietuvos valstybei priešišku režimu, Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybomis, diskredituoja Lietuvos vardą bei kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams“, – teigia ministerija.

VRM teikime prezidentui nurodoma, kad J. Kudimovas nurodė, jog buvo laikraščio „Komsomolskaja pravda“ korespondentas Anglijoje bei žurnalo „Novoe vremia“ biuro Lotynų Amerikos šalyse vadovas, tačiau „nuslėpė, kad žurnalisto pareigos buvo tik priedanga jam dirbant Sovietų Sąjungos KGB“.

Institucijos remiasi „The Guardian“ paskelbta informacija, jog 1985 metais J. Kudimovas už šnipinėjimą buvo išsiųstas iš Jungtinės Karalystės, kur dirbo kaip KGB darbuotojas su žurnalisto priedanga.

Kreipimasis į prezidentą taip pat remiasi viešai skelbta informacija, jog dirbdamas Jungtinėje Karalystėje 1983–1985 metais J. Kudimovas bandė verbuoti buvusios Europos Sąjungos vyriausios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos vicepirmininkės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) sutuoktinį Peterį Kellnerį (Piterį Kelnerį).

Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro „The Insider“ duomenimis, su žurnalisto priedanga, labai tikėtina, taip pat vykdydamas KGB užduotis, J. Kudimovas dirbo ir žurnale „Novoe vremia“ Meksikoje.

J. Kudimovo sąsajas su KGB patvirtina ir viešųjų šaltinių informacija, kad kartu su kitais KGB darbuotojais jis priklausė garsaus Sovietų Sąjungos agento Kimo Philby'io (Kimo Filbio) mokinių grupei.

J. Kudimovas, Lietuvos institucijų duomenimis, užėmė aukštas pareigas bankuose ir kitose Rusijos finansinėse institucijose, susijusiose su buvusiais KGB darbuotojais ir įtakingais Rusijos asmenimis.

LRT naujienų portalas yra skelbęs, jog maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodžio 16 dieną jis raštu kreipėsi į tuometį Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti mūsų šalies pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.