Viktoras Voroncovas gimė ir augo Kaliningrade, bet jau ilgus metus savo namais laiko ne Rusiją, o Lietuvą.

„Lietuva – mano namas“, – sakė verslininkas V. Voroncovas.

Vyras Vilniuje vadovauja pastolių įmonei, o prieš trejus metus tapo ir visateisiu Lietuvos gyventoju.  Įgijo Lietuvos pilietybę. Tiesa, – tik iš trečio karto.

„Dalia Grybauskaitė nesuteikė pilietybės, tai pagalvojau, gerai, galbūt aš palauksiu. Ateis kitas prezidentas ir suteiks“, – kalbėjo Viktoras.

Migracijos departamentas pastebi, kad vis daugiau Rusijos piliečių nori būti tokiais, kaip Viktoras. Susidomėjimas Lietuvos pilietybe pastaruoju metu smarkiai išaugo.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praėjusiais metais dėl pilietybės suteikimo kreipėsi apie 500 Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Rusų – daugiau kaip 400, o baltarusių – apie 100. O vien šiais metais per pirmąjį ketvirtį iš viso jau kreipėsi apie 300 asmenų“, – komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Dalia Grybauskaitė nesuteikė pilietybės, tai pagalvojau, gerai, galbūt aš palauksiu. Ateis kitas prezidentas ir suteiks.

 

Net ir vykstant karui, rusai ir baltarusiai, panašu, galės gauti Lietuvos pilietybę. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė smarkiai negriežtinti pilietybės suteikimo tvarkos. Tą pasiūlė Laisvės partijos atstovai ir du konservatoriai – Vytautas Juozapaitis ir Dalia Asanavičiūtė.

„Tremtiniai, tremtinių vaikai ir vaikaičiai turi teisę atstatyti Lietuvos pilietybę arba ji  suteikiama natūralizacijos būdu, kaip numato Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 ir 19 straipsniai. T. y. – gyvenantys Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą, turintys teisę gyventi Lietuvoje, išlaikę lietuvių kalbos, Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir turintys pajamų šaltinį“, – aiškino Seimo narė D. Asanavičiūtė. 

Po pataisų baltarusiams ribojimai dėl pilietybės apskritai panaikinti, o rusams, kurie atitiks išimtis, dar bus reikalinga papildoma Valstybės saugumo departamento patikra. Pilietybės klausimas tapo pleištu tarp koalicijos partnerių. Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlė pilietybės suteikimą apskritai stabdyti, kol vyksta karas. Toks siūlymas dalį labai papiktino.

„Lietuvos kilmės asmenys turi teisę grįžti į Lietuvą pagal Lietuvos Konstituciją. Tu negali apriboti metams jų teisės. Žmonės, kurie gyvena Lietuvoje 12–13 metų, prašo suteikti pilietybę pagal natūralizacijos tvarką. Čia irgi parašyta mūsų įstatymuose“, – piktinosi V. Voroncovas.

Tiek Migracijos departamentas, tiek L. Kasčiūnas sako, kad patikrinti asmenis bus labai sunku, o suteikus pilietybę, kelio atgal nebeliks.

„Vykstant karui, kai nebendraujama su agresorės valstybės įstaigomis, labai sudėtinga patikrinti informaciją, kurią teikia prašytojai“, – teigė E. Gudzinskaitė.  

Komitetas rado kompromisą ir dėl nekilnojamojo turto. Lietuvoje gyvenantiems rusams nebūtų draudžiama įsigyti butą ar namą. Jei Seimas priims naują tvarką dėl pilietybės, ji bus laikina – galiotų tik iki kitų metų gegužės. Dėl pilietybės suteikimo tvarkos Seimas turės apsispręsti kitą savaitę.

Žmonių, kuriems Lietuvos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, mažėjo 60,2 proc.: nuo 93 atvejų 2021 metų pirmajame pusmetyje iki 37 po metų.

Išimties tvarka gavusių pilietybę šiemet nebuvo.

62,6 proc. sumažėjo ir asmenų, gavusių pilietybę natūralizacijos tvarka: jų 2022 metų pirmą pusmetį buvo 58, tuo tarpu prieš metus – 155.

Institucija pokytį aiškina tuo, jog įstaigos resursai buvo sutelkti į neišnagrinėtas bylas ir pagalbą ukrainiečiams.

„Migracijos departamentas turėjo neišnagrinėtų bylų likutį, ir šio likučio naikinimui skyrėme prioritetą. Dabar likučio nebėra, grįžome į įprastinę prašymų nagrinėjimo rutiną, taip pat departamento resursai buvo skirti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, kurie atvyko į Lietuvą“, – BNS teigė departamentas.

Lyginant 2021 metų pirmą pusmetį su 2022 metų pirmu pusmečiu, 48 proc. mažėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos pilietybė. 2021 metų pirmą pusmetį tokių asmenų buvo 1522, 2022 metų pirmą pusmetį – 792.

Mažiau buvo ir asmenų, kuriems nuspręsta neatkurti Lietuvos pilietybės: šis rodiklis tuo pačiu laikotarpiu mažėjo 87,4 proc. nuo 302 iki 38 asmenų.

Migracijos departamento teigimu šių rodiklių mažėjimui „šalutinių ar papildomų faktorių nebuvo“.

Maltos parlamento sekretoriatas, atsakingas už pilietybės klausimus, pareiškime nurodė, kad „iki atskiro pranešimo standomas prašymų iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių nagrinėjimą“.

Malta yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, siūlančių programas, pagal kurias dideliu turtu disponuojantys ir Maltoje dideles pinigų sumas investavę užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi šalyje ir, galbūt, pilietybę.

Šeštadienį Europos Komisijos išplatintame bendrame Vakarų lyderių pareiškime teigiama, kad jie stengsis apriboti „auksinius pasus“, pagal kuriuos „su Rusijos vyriausybe susiję turtingi rusai tampa mūsų šalių piliečiais ir įgyja prieigą prie mūsų finansinių sistemų“.

„Centrai Rostovo srityje, besiribojančioje su Ukraina, gavo daugiau kaip 160 tūkst. prašymų. Pilietybė jau buvo suteikta 125 tūkst. pareiškėjų“, – teigė ministras.

Apie tai pranešama tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi dalyvauti Prancūzijoje pirmadienį rengiamame susitikime dėl taikos Rytų Ukrainoje ir susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Konfliktas Rytų Ukrainoje kilo po to, kai 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė remti separatistus Rytų Ukrainoje. Karas pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.

Šių metų balandį Rusijos vadovas pasirašė įstatymą, leidžiantį supaprastinti ir pagreitinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką karo nusiaubtos Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko regionų gyventojams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su ledo šokėjų pora - Lietuvos piliete šiandien tapusia Izabella Tobias ir Deividu Stagniūnu.

„Artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms jūsų pora jau tapo olimpine mūsų šalies viltimi. Linkiu garbingos ir sąžiningos kovos. Niekada nepamirškite, kad Jums sėkmės linkės ir už Jus plaks daugiau kaip trys milijonai širdžių, skanduosiančių vieną žodį - Lietuva", - sakė Prezidentė.

Prezidentė pabrėžė, kad pilietybė - tai ne tik teisės, bet ir pareigos. Tai kartu ir įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už valstybės dabartį ir ateitį, ištikimybė šalies žmonėms, vertybėms ir tradicijoms.

Vadovaujantis Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgus į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą, pilietybė išimties tvarka I. Tobias buvo suteikta praeitą savaitę. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikia pirmą kartą.

Prezidentė atsižvelgė ir į tai, kad sportininkė I. Tobias trejus su puse metų treniruojasi poroje su Lietuvos piliečiu D. Stagniūnu, taip pat mokosi lietuvių kalbos, yra išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą, dalyvauja JAV lietuvių bendruomenės gyvenime.

Šokėjų pora I. Tobias ir Deividas Stagniūnas jau yra iškovoję teisę dalyvauti 2014 metų žiemos olimpinėse žaidynėse. Sportininkų pora patenka į pajėgiausių Europos žemyno ledo čiuožėjų dešimtuką ir pasaulio penkioliktuką ir yra vieninteliai Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovai, turintys teisę atstovauti Lietuvai olimpiadoje.